Moksliniai interesai
While studying at Exeter University, I spent 2 years researching sensory ecology. My undergraduate dissertation was titled “Camouflage by edge enhancement in moth colouration patterns.” Here I investigated the effectiveness of different degrees of edge enhancement camouflage and associated survival rates from avian predation. I found that high contrasting edge enhancement was the most successful at avoiding detection. High contrast edge enhancement produced shading cues, enabling the moth to match the texture of the tree bark it was placed upon. This made me interested in avian vision and determining shape from shading cues. For my Master’s project, titled “Does shading on Great Argus Argusianus argus feathers create a three-dimensional illusion?”, I conducted a behaviour study on domestic chickens investigating whether birds can perceive 3D shape based on shading cues, and the implications this has for the sexual signal of the Great Argus Pheasant. The methodology for this study used a two-choice maze to test if chickens could be trained to distinguish convex and concave spheres based on shading cues. The results of this were used to determine whether the ocelli on the feathers of Great Argus pheasants, which are shaded to appear as 3D spheres, are perceived as 3D shapes by birds as they are by humans.
After completing my master’s degree, I developed a particular interest in Avian Ecology, and I am currently doing research into juvenile raptor ecology in Lithuania as part of a PhD. At present I am researching factors affecting mortality of White-tailed eagles (Haliaeetus albicilla) on the eastern coast of the Baltic Sea, using ringing data collected over the last 20 years. I am mostly interested in differences in mortality factors between age groups.
In the future I am hoping to investigate seasonal movement behaviour, including natal dispersion and migration, space and habitat use, and their changes during maturation in resident and migratory raptors.
Disertacijos anotacija
Plėšrieji paukščiai ekosistemose užima aukščiausius mitybos grandinių lygmenis, todėl yra jautrūs, nyksta dėl ekosistemų pokyčių, kuriuos iššaukia antropogeninės kilmės veiksniai. Taip pat plėšrieji paukščiai dėl ilgos gyvenimo trukmės ir prieraišumo toms pačioms veisimosi vietoms yra tinkami modeliniai organizmai tirti fundamentaliems populiacijos dinamikos ir ekologijos mechanizmams. Iki šiol vis dar trūksta žinių apie jaunų, nesubrendusių plėšriųjų paukščių individų elgseną ir šio amžiaus individų ekologiją. Stambūs plėšrieji paukščiai ilgai gyvenantys organizmai, kurių individai reprodukcinę brandą pasiekia tik 4-5-tais gyvenimo metais. Jauni paukščiai dažnai žūva dėl natūralių ir antropogeninių priežasčių, kadangi nėra patyrę gaudyti grobį, neturi patirties atpažinti ir išvengti jiems žalingos antropogeninės veiklos ar vengti jos vietų, nėra susiformavę žiemojimo įgūdžiai ir sudėtingų geografinių barjero įveikimo elgsena migracijų metu. Todėl žinios apie jaunų individų elgseną ir ekologinius poreikius skirtingais metinio ciklo etapais ir ankstyvuoju gyvenimo tarpsniu kol pasiekia reprodukcinę brandą, yra svarbi prielaida pažinti ir prognozuoti plėšriųjų paukščių populiacijos demografijos procesus.
Šio darbo esminiai uždaviniai yra jaunų plėšriųjų paukščių, priklausančių vanaginių būriui (Accipitriformes), elgsenos tyrimai siekiant nustatyti demografijos komponentų tokių kaip dispersija, išgyvenamumas įverčius, juos veikiančius veiksnius, erdvės, buveinių naudojimo ir migracijos, klajojimo dėsningumus, bei jų pokyčius individams bręstant iki reprodukcinio amžiaus. Disertacijos metu temos plėtojimui bus panaudoti tiek konvenciniu, tiek telemetrijos metodu surinkti duomenys.
