Pirmą kartą pasaulyje organinių medžiagų datavimą radioanglies (C-14) metodu Čikagos universitete (JAV) 1949 m. atliko Willardʼas Libbyʼis (1908–1980 m.) su bendradarbiais (už tai 1960 m. W. Libbyʼis pelnė Nobelio chemijos premiją). Kiek vėliau Europoje (apie 1950–1951 m.) pirmus datavimus radioanglies (C-14) metodu atliko Włodzimierzʼas Mościckiʼis (1911–1977 m.) Lenkijoje. Įdomu tai, kad W. Mościckiʼis 1931–1933 m. studijavo to meto Stepono Batoro universitete Vilniuje, nuo 1937 m. buvo Lenkijos fizikų draugijos narys, Lenkijos armijos karininkas, kovęsis prieš nacius Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1939 m. rugsėjį, nuo 1939 m. iki 1945 m. kalėjęs nacių karo belaisvių stovyklose Vokietijoje, kur savarankiškai gilino fizikos žinias. 1945 m. sugrįžo į Lenkiją ir dirbo keliuose universitetuose, jo paties įkurtose laboratorijose.
Dar šiek tiek vėliau (apie 1952–1955 m.) pirmoji radioanglies (C-14) laboratorija buvo įkurta Tarybų Sąjungoje, TSRS mokslų akademijos V. I. Vernadskio geochemijos ir analitinės chemijos institute Maskvoje, kur aspirantūroje pas tuometinį TSRS mokslų akademijos viceprezidentą A. P. Vinogradovʼą apie 1966–1969 m. studijavo datavimo radioanglies (C-14) metodu laboratorijos Lietuvoje, LTSR mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute, įkūrėjas Kęstutis Šulija (1936–1975 m.). Dar iki studijų aspirantūroje ir vėliau K. Šulija bendradarbiavo ir bičiuliavosi (buvo beveik bendraamžiai) su Ch. A. Arslanovʼu (gim. 1932 m.), kuris nuo 1956 m. radioanglies (C-14) metodą vystė TSRS mokslų akademijos Archeologijos instituto Leningrado skyriuje, Radžio institute, o vėliau – daugiausia Leningrado universitete. Su Ch. A. Arslanovʼu, kaip su metodo mokytoju, nemažai bendradarbiavo ir ankstesni bei dabartiniai Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos darbuotojai. Šios laboratorijos vienu iš pirmtakų ir buvo K. Šulijos įkurta tuo metu taip vadinta Radiokarboninė laboratorija, kurios datavimų indeksas buvo Vs- (sutrumpintai – Vilniaus laboratorija) ir kurioje K. Šulija dirbo iki 1971 m. Vėliau jis perėjo į Botanikos instituto Dendroklimatochronologijos laboratoriją Kaune, kur taip pat buvo įkūręs radioanglies (C-14) laboratoriją, tačiau jos išplėtoti nebesuspėjo (daugiausia dirbo dendrochronologijos srityje). Pastaroji laboratorija buvo priskirta Kauno botanikos sodui, vėliau – Vytauto Didžiojo universitetui. Po K. Šulijos mirties 1975 m. minėta laboratorija datavimų radioanglies (C-14) metodu savarankiškai nevykdė, vėliau datavo kartu su Geologijos institutu.
Vadovaujant K. Šulijai, Geologijos instituto laboratorijoje atlikti 57 datavimai (bandiniai su indeksu nuo Vs-1 iki Vs-57). Pirmieji buvo Ūlos upės salpinėje terasoje ties Mančiagirės kaimu (Varėnos r.) iškasti durpės ir medienos bandiniai. Geologijos instituto laboratorijoje kaip radioanglies (C-14) nešėjas iš pradžių buvo naudojamas metanolis (pirmieji 20 bandinių su indeksu nuo Vs-1 iki Vs-20), o vėliau (ir iki šiol) – benzenas.
Pirmųjų bandinių (nuo Vs-1 iki Vs-27) radioanglies (C-14) aktyvumas iki 1968 m. buvo matuojamas radiometrine įranga su dviem scintiliaciniais detektoriais (sutapimų schema) LTSR mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, bendradarbiaujant su V. Lujanu ir kt. Nuo 1969 m. visų bandinių (nuo Vs-28 iki dabartinių) radioanglies (C-14) aktyvumas benzeno forma buvo matuojamas toje pačioje Geologijos instituto laboratorijoje: iš pradžių savos gamybos radiometrine įranga su vienu scintiliaciniu detektoriumi, vėliau – su dviem scintiliaciniais detektoriais (sutapimų schema), dar vėliau – su „Quantulus 1220“ (bendradarbiaujant su VDU), o nuo 2003 m. – su „Perkin Elmer“ kompanijos skystų scintiliatorių analizatoriumi „TriCarb 3170 TR/SL“. Per visą laboratorijos veiklos laikotarpį benzeno sintezės technologijos buvo kelis kartus atnaujintos.
Ligi šiol laboratorijoje iš viso atlikta apie 3200 datavimų radioanglies (C-14) metodu. 1971–1992 m. laboratorijai vadovavo Juozas Banys (1944–1992 m.), o nuo 1992 m. iki dabar – Jonas Mažeika. Eksploatuojanti šiandien jau pasenusią įrangą, ši laboratorija po truputį riboja datavimo radioanglies (C-14) metodu aktyvią veiklą, nes Vilniuje 2016 m. buvo įkurta nauja moderniausiomis sistemomis aprūpinta datavimo radioanglies (C-14) metodu laboratorija. Tai pastarąjį dešimtmetį datavimo radioanglies (C-14) metodu Lietuvoje estafetę aktyviai perimanti Fizinių ir technologijos mokslų centro Greitintuvo masių spektrometrijos laboratorija (vadovas Žilvinas Ežerinskis), kurioje eksploatuojami šiandien moderniausi, datavimui radioanglies (C-14) metodu skirti, greitintuvo masių spektrometrai (SSAMS ir LEA) ir kurioje atliekama apie 10 000 radioanglies (C-14) nustatymų per metus (Radiocarbon, 2025; doi:10.1017/RDC.2025.10120). Sėkmės naujam radioanglies (C-14) metodo istoriniam etapui!
Kęstutis Šulija (1936–1975 m.)
Juozas Banys (1944–1992 m.)
Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos informacija
