Fizinės geografijos (N 006) mokslo kryptis:

  • Konkurso sąlygos ir tvarka

Rugsėjo 10 d. 13.30 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyks priėmimo į Fizinės geografijos (N 006) mokslo krypties doktorantūros studijas komisijos posėdis, kuriame dalyvaus stojantieji (motyvacijos pokalbis). Pokalbis vyks pasirinkta studijų doktorantūroje ir numatoma rengti disertacijos tema, pageidautina pristatyti iki 10 minučių trukmės pranešimą („PowerPoint“ prezentacija), trumpai apžvelgiant planuojamus tyrimus ir turimus mokslinius pasiekimus. Pokalbis ir pranešimas vertinami, atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją (publikacijas, dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose ir konferencijose), motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, įgytus pradinius metodinius įgūdžius.

Hidrometeorologinių reiškinių ekstremalėjimas yra vienas labiausiai pastebimų klimato kaitos požymių. Kraštovaizdžio gebėjimas amortizuoti, sušvelninti tokių ekstremumų pasekmes užtikrina palankesnes žmonių gyvenimo sąlygas, ekosistemų stabilumą, mažina patiriamos žalos mastą. Vandens telkinius bei jų baseinus paveikia du kraštutinumai – sausra arba potvynis (poplūdis), o šiuos reiškinius švelnina baseino kraštovaizdžių galimybės sulaikyti, sugerti kuo didesnį vandens kiekį, lėtinti jo nutekėjimą potvynių metu bei tenkinti vandens poreikius sausmečiu. Baseino vandens sulaikymo potencialas yra įvairiapusiškai veikiamas kraštovaizdžio elementų, tad gilesnis jų tarpusavio sąsajų supratimas leistų identifikuoti jautriausias, labiausiai pažeidžiamas teritorijas, giliau pagrįsti gamtotvarkos priemones.

Tyrimo tikslas būtų įvertinti, kaip baseino žemėnaudos ir hidrografijos pokyčiai veikia jo vandens sulaikymo potencialą bei sukurti kartografine analize pagrįstą teritorijos vandens sulaikymo potencialo vertinimo metodiką. Tyrimo eigoje būtų nustatyti ir pagrįsti baseino vandens sulaikymo potencialą lemiantys veiksniai (augalija, žemėnauda, dirvožemio granuliometrija, šlaitų polinkiai, dirbtinės dangos, melioracijos sistemos ir pan.). Taikant geokvalimetrinę analizę būtų sukurta kraštovaizdžio vandens sulaikymo potencialo kokybinio vertinimo metodika. Šios metodikos verifikacija būtų atliekama analizuojant keletą skirtingą vandens sulaikymo potencialą turinčių baseinų: jų ilgalaikį vandens režimą; vandens režimo pokyčius, keičiantis žemėnaudai; reakciją į ekstremalius reiškinius (liūtis, sausras).

Tyrimui atlikti būtų naudojami įvairūs erdvinių (GIS) duomenų rinkiniai (iš geoportal.lt ar kitų galimų šaltinių). Reikalingi hidrometeorologiniai duomenys būtų gaunami iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos archyvų (https://archyvas.meteo.lt/ arba metraščių).

Vandens sulaikymo priemonių diegimas, kaip atsakas į gyvenamąsias teritorijas niokojančius potvynius, bei jų poveikio tyrimai pastarąjį dešimtmetį atliekami įvairiose pasaulio šalyse: Kinijoje išplėtota Sponge city, Sponge catchment teritorijų planavimo koncepcija (Nguyen et al., 2019, Yunfei et al., 2023), taikoma ir Vakarų šalyse; kraštovaizdžio hidrologinio potencialo (landscape hydric potential) tyrimai vykdomi Rytų Centrinės Europos baseinuose (Wałęga et al., 2020; Wojkowski et al., 2023); kraštovaizdžio pokyčių hidrologiniai efektai, hidrologinis pažeidžiamumas apžvelgti JAV ir Australijos mokslininkų tyrimuose (Jones Jr. et al., 2021, Stephens et al., 2021); žemėnaudos įtakos baseino vandens atsargoms vertinimas atliktas D. Britanijoje (Peskett et al., 2023). Šiai tematikai skirtas ir 2023-2027 m. septyniose Europos šalyse vykdomas „Europos horizonto“ programos projektas SpongeScapes.

Šios srities kompetencijų ugdymas galėtų prisidėti atsakant į įvairaus lygmens ir įvairaus pobūdžio kylančius klausimus: nuo vietinių sprendimų iki tarptautinio bendradarbiavimo, nuo taikomųjų projektų iki fundamentinių geosistemų tyrimų.

×