Fizinės geografijos (N 006) mokslo kryptis:
Pagrindinių priėmimo į doktorantūros studijas procedūrų terminai:
| Priėmimo į doktorantūra procedūra | Datos | |
| 1. | Prašymų ir priėmimo dokumentų pateikimas | 2026 m. balandžio 7 d. – birželio 19 d. (iki 12:00 val.) |
| Prašymų ir priėmimo dokumentų pateikimas stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje, ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento | 2026 m. balandžio 7 d. – gegužės 18 d. (iki 12:00 val.) | |
| 2. | Motyvaciniai pokalbiai su priėmimo komisija | 2026 m. liepos 1 d. 10 val., Konferencijų salėje; bus sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliu |
| 3. | Stojančiųjų į doktorantūrą informavimas apie preliminarius konkurso rezultatus | 2026 m. liepos 3 d. nuo 14:00 val. |
| 4. | Apeliacijų dėl priėmimo rezultatų pateikimas | Iki 2026 m. liepos 7 d. 10:00 val. |
| 5. | Stojančiųjų į doktorantūrą informavimas apie galutinius konkurso rezultatus | 2026 m. liepos 9 d. 15:00 val. |
| 6. | Sutarčių su pakviestaisiais į doktorantūrą sudarymas | 2026 m. liepos 13 d. – 17 d. iki 15:00 val. |
2026 m. priėmimo į doktorantūrą atrankos kriterijai
| Mokslo kryptis, kodas | Fizinė geografija, N 006 | |
| Atrankos procedūra | Motyvacinis pokalbis* | |
| Konkursinio balo sandara ir jų koeficientai | ||
| Diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis (SV)**, iki 10
balų |
Pokalbio įvertinimas (PĮ), iki 10 balų | Mokslinės patirties ir mokslo darbų įvertinimas (MD), iki 10
balų |
| 0,3 x (SV) | 0,5 x (PĮ) | 0,2 x (MD) |
| Minimalus balas | 7,5 | |
*Pokalbis vyks pasirinktos disertacijos tema. Pokalbis vertinamas atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją, motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, teorinį pasirengimą bei pradinius metodinius įgūdžius. Pageidautina pristatyti iki 10 minučių trukmės pranešimą (PowerPoint prezentacija).
** Diplomo priedėlio svertinis vidurkis (40%) ir baigiamojo darbo įvertinimas (60%).
Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis ir tankus melioracijos tinklas didina maistinių medžiagų išplovimą iš agrarinių baseinų ir stiprina ežerų eutrofikacijos procesus. Dažnėjant ekstremaliems krituliams, šylant žiemoms ir ilgėjant laikotarpiui be įšalo, azoto ir fosforo nuotėkis į paviršinius vandens telkinius didėja, ypač sausinamuose baseinuose su tankiu drenažo tinklu ir nepakankamomis vandensauginėmis juostomis. Tokios sąlygos lemia trumpalaikius, bet intensyvius biogenų srautus, kurie gali sudaryti reikšmingą metinės apkrovos dalį ir sukelti fitoplanktono žydėjimus net ir santykinai geros būklės ežeruose. Ežerai yra ypač jautrūs šiems pokyčiams dėl lėto vandens atsinaujinimo ir ilgalaikio biogenų kaupimosi.
Lietuvoje pasklidoji tarša iš žemės ūkio yra viena pagrindinių vandens telkinių ekologinės būklės blogėjimo priežasčių. Didelė šalies teritorijos dalis yra melioruota, o ištiesintos upių vagos ir tankus požeminio drenažo tinklas spartina vandens ir kartu maistinių medžiagų patekimą į ežerus. Klimato kaitos ir melioracijos sąveika gali dar labiau sustiprinti šiuos procesus, todėl svarbu vertinti jų bendrą poveikį. Tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas gerinti ežerų būklę yra biogenų prietakos mažinimas, todėl būtina analizuoti veiksnius, lemiančius jų patekimą iš žemės ūkio teritorijų.
Šio darbo tikslas – įvertinti klimato kaitos, melioracijos ir žemės ūkio sąveikos poveikį maistinių medžiagų apkrovoms ir ežerų ekologinei būklei, taikant hidrologinį ir ekosisteminį modeliavimą. Bus analizuojami Dzūkijos ežerų Dusios, Metelio ir Obelijos baseinai, kuriuose reikšmingą dalį sudaro žemės ūkio teritorijos ir išvystytas drenažo tinklas. Tyrime numatoma taikyti SWAT modelį hidrologiniams ir biogenų srautams vertinti bei AQUATOX modelį ežerų ekosistemos atsakui analizuoti, siekiant nustatyti klimato kaitos, drenažo tinklo ir žemės ūkio intensyvumo bendrą poveikį ežerų eutrofikacijai ir ekologinės būklės pokyčiams.
Šiaurės Lietuvos karstinis regionas užima apie 1935 km², iš kurių ~300 km² tenka intensyvaus karsto zonai su smegduobėmis ir karstiniais ežerais. Regionas pasižymi išskirtine specifika, kurią lemia savitos geologinės sąlygos, minimali požeminio vandens apsauga, greita sąveika tarp kritulių, paviršinio ir požeminio vandens.
Regionas itin jautrus antropogeninei veiklai ir klimato kaitai – tiek viena, tiek kita gali greitinti vandens apytaką Tatulos svitos gipse (krituliai – vandens infiltracija – gipso tirpinimas – upių nuotėkis), lemti požeminių tuštumų formavimąsi ir sunkiai prognozuojamų smegduobių atsiradimą. Šie procesai priklauso nuo geologinės sandaros, vandens apytakos ir žmogaus ūkinės veiklos, tačiau pastaraisiais metais karstinių procesų intensyvumą ypač veikia klimato kaita.
Dėl šiltesnių žiemų trumpėja įšalo laikotarpis, didėjantis kritulių kiekis bei mažėjanti sniego sankaupa skatina greitesnę vandens cirkuliaciją gipsingose uolienose, formuoja tuštumas ir naujas smegduobes. Tai kelia grėsmę žmonių saugumui, infrastruktūrai ir blogina vandens kokybę. Karstinis kraštovaizdis transformuoja nuotėkį: didina infiltraciją, mažina potvynius, keičia hidrogramos formą.
Tyrimo metu bus surinkti intensyvaus karsto zonos ir aplinkinių teritorijų upių nuotėkio matavimai ir išanalizuota intensyvios karstinės zonos poveikis nuotėkiu ir gipso cheminės denudacijos intensyvumui per hidrologinių stebėjimų laikotarpį. Remiantis IPCC scenarijais, apimančiais vandens ciklo pokyčius, bus sumodeliuotas karstinio regiono nuotėkis ir gipso cheminės denudacijos intensyvumas iki 2100 metų.
Taip pat bus surinkti ir susisteminti ilgalaikiai gipso denudacijos produktų matavimo duomenys Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Pagal juos bus apskaičiuotas gipso cheminės denudacijos intensyvumas ir įvertintas klimato kaitos poveikis gipso cheminei denudacijai.
Tyrimų rezultatai bus naudojami įvertinant aktyvios karsto zonos ir klimato kaitos poveikį nuotėkiui bei gipso cheminei denudacijai, taikant darnų karstinio regiono valdymą.