„Tiek veisimo tikslais, tiek kaip paskutinė pagalba sergantiesiems alergija obuoliams, tiek specialiems tikslams maisto ir gėrimų gamyboje, tiek siekiant išsaugoti puikią skonio kokybę ir įvairovę, tiek auginant vaisius ne tik dideliuose soduose – senųjų veislių vaisių mums reikia labiau nei bet kada anksčiau.“ https://www.oberlausitz-stiftung.de/wir-brauchen-alte-obstsorten/
Per pasaulį ritasi vajus – surasti dar gyvus, prieš amžius pasodintus vaismedžius ir juos išsaugoti įvairiais būdais: atgaivinant jų augimo vietoje, padauginant ir įveisiant naujus sodus, padauginant ir perkeliant į kolekcijas.
Lietuvos kraštovaizdis per socialinių epochų kaitą beveik prarado senąsias kaimo struktūras. Į nežinią nukeliavo tarpukaryje pasodintų sodų įvairovė, iškentusi šaltąsias 1939–1940 metų žiemas ir kitus gamtinius kataklizmus: tarybiniai melioratoriai po žeme sukišo vienkiemius ir juos supančius sodus, šių dienų senųjų vienkiemių naujakuriai dažnu atveju vietoje pavargusio sodo įrengia „žaliąją dykumą“ – veją, kurioje paskui kas savaitę vergauja.
Gamtos tyrimų centras, plėtodamas savo Lauko bandymų stotį pagal programą, kuriai pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuria Paveldo sodą, kuris turėtų tapti bendruomenės sodu ir vienu iš senųjų veislių plitimo Pietryčių Lietuvoje centru.
2023–2024 metais į laukinius poskiepius akiavimo būdu paskiepyta 30 slyvų, apie 40 kriaušių ir apie 160 obelų veislių.
Dalis jų yra žinomos veislės, vietinės kilmės arba praėjusiais amžiais atkeliavusios iš Vakarų Europos bei Rusijos imperijos. Nemažą dalį sudaro neatpažintos, surastos apleistose sodybvietėse ar dvarvietėse. Paskiepyta ir XX a. antroje pusėje sukurtų veislių, kurias po šimtmečio (tikimės, kad sodas tiek sulauks) jau galėsime priskirti istorinėms veislėms.
Įskiepiai (akutės) atkeliavo iš VDU Kauno botanikos sodo (dėka dr. A. Balsevičiaus), LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto sodų (dėka dr. D. ir B. Gelvonauskių), G. Jagelevičiaus ir V. Rašomavičiaus kolekcijų.
Taip pat dėkojame p. Artūrui iš Trakų r. pakraščio, p. Daliai iš Alekniškio, p. Mariui iš Bendorių, p. Laimai iš Dievogalos, p. Rimantui iš Linkaičių, p. Ritai iš Jogalinos, kurie leido paimti medžiagą iš savų paveldėtų ir gražiai palaikomų senųjų sodų. Pagerbiame ir tuos nežinomus krašto ūkininkus, kažkada sodinusius dabar jau apleistus sodus visoje Lietuvoje.
Laukiame lengvos žiemos ir gražaus pavasario.
