Geologijos (N 005) mokslo kryptis:
Liepos 2 d. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyks priėmimo į Geologijos (N 005) mokslo krypties doktorantūros studijas komisijos posėdis, kuriame dalyvaus stojantieji (motyvacijos pokalbis). Pokalbis vyks pasirinkta studijų doktorantūroje ir numatoma rengti disertacijos tema, pageidautina pristatyti iki 10 minučių trukmės pranešimą („PowerPoint“ prezentacija), trumpai apžvelgiant planuojamus tyrimus ir turimus mokslinius pasiekimus. Pokalbis ir pranešimas vertinami, atsižvelgiant į stojančiojo mokslinę kompetenciją (publikacijas, dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose ir konferencijose), motyvaciją pasirenkant disertacijos temą, įgytus pradinius metodinius įgūdžius.
Augalija yra išimtinai svarbi ekosistemos dalis, užtikrinanti žmonijos gerbūvį, teikianti atsinaujinančius išteklius bei veikianti kitas ekosistemos dalis. Siekiant suvokti šiandien vykstančius augalijos pokyčius bei modeliuoti galimą jų raidą, būtina suvokti ilgalaikėje, t.y. geologinėje, perspektyvoje vykusius procesus, juos sąlygojusius faktorius ir pastarųjų tarpusavio sąveikos mechanizmus. Augalijos dinamikos geologinėje praeityje suvokimas yra ypač aktualus šiandien, kai vyksta intensyvi klimato kaita bei nuolat auga antropogeninis poveikis ekosistemoms bei jų sudedamosioms dalims, tame tarpe ir augalijai.
Tiriant augalijos dinamiką ir ją realizavusius mechanizmus labai dėkingas yra ledynmečio-poledynmečio virsmas, kai nuledėjančioje teritorijoje formuojasi visiškai naujos augalų bendrijos. Poledynmečio augalijos vystymosi istorija Skandinavijos apledėjimo paveiktose teritorijose vis dar kelia daugybę klausimų tiek chronologiniu tiek ir teritoriniu požiūriu. Augantis sukauptos informacijos, pagrįstos klasikinių tyrimo metodų (paleobotaninių, izotopinių ir kt.) taikymu, kiekis liudija, jog augalijos migraciją į nuledėjusias teritorijas prasidėjo daug anksčiau ir vyko ženkliai sparčiau nei buvo manyta ilgą laiką. Taip pat jau beveik neabejojama, jog atskirų augalijos taksonų plitimo keliai skyrėsi, t.y. atskiros augalų grupės ledyno maksimalaus paplitimo metu išliko keliuose Europos regionuose, pvz. centrinėje ir pietinėje kontinento dalyse. Tiesa, kaip vyko vėlesnis jų plitimas, t.y. kokie buvo plitimo keliai, plėtros tempai ir t.t., bei kokie faktoriai sąlygojo išryškėjančius plėtros ypatumus, žinoma daug mažiau. Siekiant gauti iš esmės naujos informacijos apie šios ekosistemos dalies dinamiką geologinėje praeityje, būtina taikyti naujas tyrimų strategijas bei pasitelkti modernius tyrimo metodus ir priemones. Molekulinių metodų taikymas yra viena iš tyrimų krypčių, galinčių pateikti visiškai naujos informacijos apie geologinėje praeityje vykusius ekosistemos pokyčius bei sprendžiant apie mechanizmus, sąlygojusius fiksuojamus pasikeitimus. Tokio pobūdžio tyrimai atliekami vedančiose Europos bei Amerikos valstybių laboratorijose, pirmieji tyrimai atlikti ir mūsų šalyje, Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kurių metu buvo įvertintos genetinių įrašų analize pagrįstos sąsajos tarp šiuolaikinės bei prieš 11 tūkst. metų teritorijoje klestėjusios Pinus sylvestris L. (Danusevičius et al., 2021).
Mokslinėse Gamtos tyrimų centro laboratorijose jau ne vieną dešimtmetį vyksta kvartero laikotarpio paleoaugalijos istorijos tyrimai, mokslininkų darbo rezultatai žinomi bei pripažįstami tarptautinėje erdvėje, nuolat bendradarbiaujama su užsienio šalių tyrėjais. GTC mokslininkai dalyvauja tarptautinių fondų finansuojamų projektų, nagrinėjančių įvairius paleoaugalijos istorijos aspektus, realizacijoje, gauti bendrų tyrimų rezultatai nuolat publikuojami tarptautinėje mokslinėje spaudoje (Feurdean et al., 2020; Dietze et al., 2018; Stančikaitė et al., 2019; 2022; Harrison et al., 2022; Izdebski et al., 2022). Siekiant išplėsti vystomus paleoaugalijos tyrimus bei pasitelkti naujus metodus, planuojama bendradarbiauti su GTC Molekulinių tyrimų laboratorija, kurioje taip pat ne vieną dešimtmetį vykdomi bio medžiagos molekuliniai tyrimai, yra sukurta metodinė bei infrastruktūrinė tyrimų bazė (Prakas et al., 2023; Baranauskaitė et al., 2023; Rudaitytė-Lukošienė et al., 2022; Juozaitytė-Ngugu et al., 2021).
Planuojamų tyrimų tikslas yra, molekulinių įrašų pagrindu nustatyti pagrindinių paleoaugalijos grupių plėtros poledynmečiu rytų Baltijos regione kelius, teritorines bei chronologines jų charakteristikas, įvertinti fiksuojamus pokyčius tuometinės klimato kaitos bei antropogeninio poveikio kontekste bei, atsižvelgiant į šiandieninius klimatinio rėžimo pokyčius, pagrįsti galimos jų raidos perspektyvas klimatinių, geobotaninių, geologinių-geomorfologinių bei kultūrinių ribų sandūroje.
Ukrainos Žytomyro regioną smarkiai paveikė karinis konfliktas. Siekiant įveikti jo padarinius ir užtikrinti tvarų vystymąsi pagal aplinkosaugos standartus, būtina tiksliai užfiksuoti, ištirti ir įvertinti ekologinės katastrofos mastą, sukurti šiuos reiškinius apibūdinančių rodiklių sistemą. Tiriamojoje teritorijoje įvyko įvairaus masto sprogimų, gaisrų ir avarijų, įskaitant incidentus naftos saugyklose. Dėl padarytos žalos kyla tokie pavojai, kaip erozijos vystymasis, dirvožemio užterštumas, geo- ir bioekosistemų sutrikimas.
Teršalai kaupiasi dirvožemyje ir vėliau patenka į kitas aplinkas. Teršalų judrumas aplinkoje priklauso nuo grunto fizikinių ir cheminių savybių, įskaitant granuliometrinę ir mineraloginę sudėtį, humuso kiekį, katijonų mainų talpą, pH lygį ir kt. Prognozuoti teršalų migraciją gali būti lengviau nustačius kraštovaizdžio ir geochemines kliūtis. Geoaplinkos atkūrimo planavimas turėtų būti atliekamas įvertinant taršos lygį, žalos mastą, kraštovaizdžio bei geochemines sąlygas, turinčias įtakos teršalų pernašai.
Tyrime bus atlikta palydovinių nuotraukų analizė, siekiant nustatyti karo pažeistas vietoves, įvertinti žalos mastą. Nukentėjusiose teritorijose bus imami dirvožemio mėginiai sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, švinas, geležis, cinkas, kadmis, aliuminis ir varis, koncentracijai nustatyti. Šie metalai į dirvožemį dažniausia patenka iš sprogstamųjų įtaisų. Be to, bus vertinama, ar yra sieros ir azoto junginių iš naftos produktų. Bus tiriamos grunto adsorbcinės, struktūrinės ir tekstūrinės savybės ir jų vaidmuo pernešant teršalus, taip pat geocheminių barjerų įtaka teršalų sulaikymui.
Tyrimų rezultatai bus panaudoti rengiant rekomendacijas, kaip spręsti grunto taršos ir erozijos problemas, taip pat bus siūlomi stebėsenos protokolai ir pažeistų teritorijų apsaugos strategijos.
Retųjų metalų granitai (RMG) išsiskiria savo ypatinga chemine sudėtimi. Jiems būdingas praturtinimas lakiais elementais (F, Li, ir/arba P, B), bei išsklaidyta Li, Sn, Nb ir Ta mineralizacija. Dažnai RMG granitai yra itin frakcionuoti ir aptinkami dideliame plote kaip pegmatitinės ir aplitinės gyslos. Mineralizacijos pasiskirstymas tokiuose kūnuose labai priklauso nuo frakcinės kristalizacijos eigos, fiziko cheminių parametrų kitimo, tektoninės padėties bei vėlyvos stadijos hidroterminių pakitimų. Pietų Lietuvoje itin frakciuonuoti peraliuminingi granitai yra paplitę didžiuliame plote. Pagal susidarymo amžių bei erdvėje šie granitai yra susiję su Mezoproterozojiniu AMCG magminiu kompleksu, tad pagal Linnen ir Cuney (2005) klasifikaciją jie gali būti priskiriami peraliuminingiems mažai fosforo (PLP) granitams. Tačiau tyrimų atliktų šiuose granituose yra ne daug, tad ir jų ekonominis potencialas išlieka nežinomas.
Doktorantūros temos tikslas yra sudaryti detalų šių granitų susidarymo modelį ir įvertinti jų ekonominį potencialą. Tikslui įgyvendinti bus atliekama detali petrologinė ir geocheminė granitų analizė, bei vertinami fiziko cheminiai granitų susidarymo parametrai (T, P, fO2 ir fluido F/OH, Cl/OH sudėties kitimas), naudojant įvairius termobarometrus (Ti cirkone, Bt, Hbl, Ilm-Mag termobarometrai ir kiti), kartu su detalia mineralų bei uolienos chemine sudėtimi.
Kandidatas į siūlomą poziciją turi turėti geras magminių uolienų petrologijos bei mineralų chemijos žinias. Geros anglų kalbos žinios yra privalomos.
