Geologijos (N 005) mokslo kryptis

Augalija yra išimtinai svarbi ekosistemos dalis, užtikrinanti žmonijos gerbūvį, teikianti atsinaujinančius išteklius bei veikianti kitas ekosistemos dalis. Siekiant suvokti šiandien vykstančius augalijos pokyčius bei modeliuoti galimą jų raidą, būtina suvokti ilgalaikėje, t.y. geologinėje, perspektyvoje vykusius procesus, juos sąlygojusius faktorius ir pastarųjų tarpusavio sąveikos mechanizmus. Augalijos dinamikos geologinėje praeityje suvokimas yra ypač aktualus šiandien, kai vyksta intensyvi klimato kaita bei nuolat auga antropogeninis poveikis ekosistemoms bei jų sudedamosioms dalims, tame tarpe ir augalijai.

Tiriant augalijos dinamiką ir ją realizavusius mechanizmus labai dėkingas yra ledynmečio-poledynmečio virsmas, kai nuledėjančioje teritorijoje formuojasi visiškai naujos augalų bendrijos. Poledynmečio augalijos vystymosi istorija Skandinavijos apledėjimo paveiktose teritorijose vis dar kelia daugybę klausimų tiek chronologiniu tiek ir teritoriniu požiūriu. Augantis sukauptos informacijos, pagrįstos klasikinių tyrimo metodų (paleobotaninių, izotopinių ir kt.) taikymu, kiekis liudija, jog augalijos migraciją į nuledėjusias teritorijas prasidėjo daug anksčiau ir vyko ženkliai sparčiau nei buvo manyta ilgą laiką. Taip pat jau beveik neabejojama, jog atskirų augalijos taksonų plitimo keliai skyrėsi, t.y. atskiros augalų grupės ledyno maksimalaus paplitimo metu išliko keliuose Europos regionuose, pvz. centrinėje ir pietinėje kontinento dalyse. Tiesa, kaip vyko vėlesnis jų plitimas, t.y. kokie buvo plitimo keliai, plėtros tempai ir t.t., bei kokie faktoriai sąlygojo išryškėjančius plėtros ypatumus, žinoma daug mažiau. Siekiant gauti iš esmės naujos informacijos apie šios ekosistemos dalies dinamiką geologinėje praeityje, būtina taikyti naujas tyrimų strategijas bei pasitelkti modernius tyrimo metodus ir priemones. Molekulinių metodų taikymas yra viena iš tyrimų krypčių, galinčių pateikti visiškai naujos informacijos apie geologinėje praeityje vykusius ekosistemos pokyčius bei sprendžiant apie mechanizmus, sąlygojusius fiksuojamus pasikeitimus. Tokio pobūdžio tyrimai atliekami vedančiose Europos bei Amerikos valstybių laboratorijose, pirmieji tyrimai atlikti ir mūsų šalyje, Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kurių metu buvo įvertintos genetinių įrašų analize pagrįstos sąsajos tarp šiuolaikinės bei prieš 11 tūkst. metų teritorijoje klestėjusios Pinus sylvestris L. (Danusevičius et al., 2021).

Mokslinėse Gamtos tyrimų centro laboratorijose jau ne vieną dešimtmetį vyksta kvartero laikotarpio paleoaugalijos istorijos tyrimai, mokslininkų darbo rezultatai žinomi bei pripažįstami tarptautinėje erdvėje, nuolat bendradarbiaujama su užsienio šalių tyrėjais. GTC mokslininkai dalyvauja tarptautinių fondų finansuojamų projektų, nagrinėjančių įvairius paleoaugalijos istorijos aspektus, realizacijoje, gauti bendrų tyrimų rezultatai nuolat publikuojami tarptautinėje mokslinėje spaudoje (Feurdean et al., 2020; Dietze et al., 2018; Stančikaitė et al., 2019; 2022; Harrison et al., 2022; Izdebski et al., 2022). Siekiant išplėsti vystomus paleoaugalijos tyrimus bei pasitelkti naujus metodus, planuojama bendradarbiauti su GTC Molekulinių tyrimų laboratorija, kurioje taip pat ne vieną dešimtmetį vykdomi bio medžiagos molekuliniai tyrimai, yra sukurta metodinė bei infrastruktūrinė tyrimų bazė (Prakas et al., 2023; Baranauskaitė et al., 2023; Rudaitytė-Lukošienė et al., 2022; Juozaitytė-Ngugu et al., 2021).

Planuojamų tyrimų tikslas yra, molekulinių įrašų pagrindu nustatyti pagrindinių paleoaugalijos grupių plėtros poledynmečiu rytų Baltijos regione kelius, teritorines bei chronologines jų charakteristikas, įvertinti fiksuojamus pokyčius tuometinės klimato kaitos bei antropogeninio poveikio kontekste bei, atsižvelgiant į šiandieninius klimatinio rėžimo pokyčius, pagrįsti galimos jų raidos perspektyvas klimatinių, geobotaninių, geologinių-geomorfologinių bei kultūrinių ribų sandūroje.

Ukrainos Žytomyro regioną smarkiai paveikė karinis konfliktas. Siekiant įveikti jo padarinius ir užtikrinti tvarų vystymąsi pagal aplinkosaugos standartus, būtina tiksliai užfiksuoti, ištirti ir įvertinti ekologinės katastrofos mastą, sukurti šiuos reiškinius apibūdinančių rodiklių sistemą. Tiriamojoje teritorijoje įvyko įvairaus masto sprogimų, gaisrų ir avarijų, įskaitant incidentus naftos saugyklose. Dėl padarytos žalos kyla tokie pavojai, kaip erozijos vystymasis, dirvožemio užterštumas, geo- ir bioekosistemų sutrikimas.

Teršalai kaupiasi dirvožemyje ir vėliau patenka į kitas aplinkas. Teršalų judrumas aplinkoje priklauso nuo grunto fizikinių ir cheminių savybių, įskaitant granuliometrinę ir mineraloginę sudėtį, humuso kiekį, katijonų mainų talpą, pH lygį ir kt. Prognozuoti teršalų migraciją gali būti lengviau nustačius kraštovaizdžio ir geochemines kliūtis. Geoaplinkos atkūrimo planavimas turėtų būti atliekamas įvertinant taršos lygį, žalos mastą, kraštovaizdžio bei geochemines sąlygas, turinčias įtakos teršalų pernašai.

Tyrime bus atlikta palydovinių nuotraukų analizė, siekiant nustatyti karo pažeistas vietoves, įvertinti žalos mastą. Nukentėjusiose teritorijose bus imami dirvožemio mėginiai sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, švinas, geležis, cinkas, kadmis, aliuminis ir varis, koncentracijai nustatyti. Šie metalai į dirvožemį dažniausia patenka iš sprogstamųjų įtaisų. Be to, bus vertinama, ar yra sieros ir azoto junginių iš naftos produktų. Bus tiriamos grunto adsorbcinės, struktūrinės ir tekstūrinės savybės ir jų vaidmuo pernešant teršalus, taip pat geocheminių barjerų įtaka teršalų sulaikymui.

Tyrimų rezultatai bus panaudoti rengiant rekomendacijas, kaip spręsti grunto taršos ir erozijos problemas, taip pat bus siūlomi stebėsenos protokolai ir pažeistų teritorijų apsaugos strategijos.

Retųjų metalų granitai (RMG) išsiskiria savo ypatinga chemine sudėtimi. Jiems būdingas praturtinimas lakiais elementais (F, Li, ir/arba P, B), bei išsklaidyta Li, Sn, Nb ir Ta mineralizacija. Dažnai RMG granitai yra itin frakcionuoti ir aptinkami dideliame plote kaip pegmatitinės ir aplitinės gyslos. Mineralizacijos pasiskirstymas tokiuose kūnuose labai priklauso nuo frakcinės kristalizacijos eigos, fiziko cheminių parametrų kitimo, tektoninės padėties bei vėlyvos stadijos hidroterminių pakitimų. Pietų Lietuvoje itin frakciuonuoti peraliuminingi granitai yra paplitę didžiuliame plote. Pagal susidarymo amžių bei erdvėje šie granitai yra susiję su Mezoproterozojiniu AMCG magminiu kompleksu, tad pagal Linnen ir Cuney (2005) klasifikaciją jie gali būti priskiriami peraliuminingiems mažai fosforo (PLP) granitams. Tačiau tyrimų atliktų šiuose granituose yra ne daug, tad ir jų ekonominis potencialas išlieka nežinomas.

Doktorantūros temos tikslas yra sudaryti detalų šių granitų susidarymo modelį ir įvertinti jų ekonominį potencialą. Tikslui įgyvendinti bus atliekama detali petrologinė ir geocheminė granitų analizė, bei vertinami fiziko cheminiai granitų susidarymo parametrai (T, P, f_O2 ir fluido F/OH, Cl/OH sudėties kitimas), naudojant įvairius termobarometrus (Ti cirkone, Bt, Hbl, Ilm-Mag termobarometrai ir kiti), kartu su detalia mineralų bei uolienos chemine sudėtimi.

Kandidatas į siūlomą poziciją turi turėti geras magminių uolienų petrologijos bei mineralų chemijos žinias. Geros anglų kalbos žinios yra privalomos.

Augalija teikia žmonijai būtinus ekologinius, ekonominius ir socialinius išteklius tuo užtikrindama jos gerbūvį. Siekiant minėtų procesų tęstinumo būtina suvokti augalijos raidos ir pokyčių tendencijas, kurias šiandien sąlygoja besikeičiantis klimatas ir aktyvi žmogaus veikla. Šiuo tikslu fiksuojamus pokyčius ir pastarųjų tarpusavio sąveikos mechanizmus būtina įvertinti ilgalaikėje, t.y. geologinėje, perspektyvoje, tuo pat metu atsižvelgiant ir į erdvinę faktorių kaitą. Tarpledynmečiai, šilti geologinės praeities etapai, kurie tęsėsi ne vieną tūkstantį metų, potencialiai yra labai svarbūs nagrinėjant augalijos dinamiką, jos reakciją į klimato pasikeitimus bei prognozuojant tolesnes šios ekosistemos dalies vystymosi perspektyvas.

Pastaraisiais dešimtmečiais sukaupta gausi paleobotaninė (sporų-žiedadulkių ir augalų makroliekanų) informacija, atspindinti augalijos raidos istoriją šiuolaikinio (Holoceno) ir pastarojo (Merkinės) tarpledynmečio metu rytų Baltijos regione bei kaimyninėse šalyse. Labai svarbu, jog pastarąjį tarpledynmetį charakterizuojantys duomenys atspindi pilną klimatinį ciklą, ir gali suteikti daug informacijos apie šiuolaikinio tarpledynmečio klimato ir augalijos raidos perspektyvas. Tuo tikslu būtina taikyti kompleksinę palyginamąjį skirtingų tarpledynmečių paleobotaninių duomenų įvertinimą, tame tarpe ir pasitelkiant modernius statistinius informacijos analizės metodus, kurie leis išryškinti augalijos dinamikos panašumus ir skirtumus bei galimos reakcijos į globalius bei regioninius faktorius pobūdį skirtingais geologinės praeities etapais atsižvelgiant dar ir į erdvinį kontekstą. Formuluojamam tikslui pasiekti bei keliamiems uždaviniams realizuoti, greta klasikinių statistinių medžiagos apdorojimo programų (Statistica, PAST ir kt.) ir metodų tokių kaip koreliacijos, regresinė analizė , planuojama pasitelkti ir modernius metodus: įvairius R programos paketus, daugiamatę analizę (PCA, DCA, tb-PCA ir kt.), taip pat planuojama naudoti skirtingas modeliavimo technikas (GLM, GLMM, GAM ir kt.)

Mokslinėse Gamtos tyrimų centro, o ankstesniais metais ir Geologijos ir geografijos instituto, laboratorijose jau ne vieną dešimtmetį vyksta skirtingų kvartero laikotarpio tarpledynmečių paleoaugalijos istorijos tyrimai, mokslininkų darbo rezultatai žinomi bei pripažįstami tarptautinėje erdvėje, nuolat bendradarbiaujama su užsienio šalių tyrėjais. GTC mokslininkai dalyvauja tarptautinių fondų finansuojamų projektų, nagrinėjančių įvairius paleoaugalijos istorijos aspektus, realizacijoje, gauti bendrų tyrimų rezultatai nuolat publikuojami tarptautinėje mokslinėje spaudoje (Feurdean et al., 2020; Dietze et al., 2018; Šeirienė, et al., 2019; Stančikaitė et al., 2019; 2022; Harrison et al., 2022). Siekiant išplėsti vystomus paleoaugalijos istorijos tyrimus, pasitelkti naujus statistinius turimos informacijos apdorojimo ir koreliacijos metodus, tame tarpe ir kuriant metodinę tyrimų bazę, planuojama bendradarbiauti su GTC Floros ir geobotanikos laboratorijos tyrėjais, kurių patirtis nagrinėjant regionines bei globalias šiandieninės augalijos raidos tendencijas gali ženkliai prisidėti prie formuluojamų klausimų sprendimo (Chytrý M., 2016; Bruelheide H. et al., 2019; Chytrý M., 2020).

Planuojamų tyrimų tikslas yra, taikant suformuotus integruotos statistinės paleobotaninės informacijos analizės metodus, nustatyti paleoaugalijos raidos šiuolaikinio (Holoceno) ir pastarojo (Merkinės) tarpledynmečio rytų Baltijos regione, pobūdį bei tendencijas įvertinant teritorines bei chronologines pokyčių charakteristikas bei galimus fiksuojamų svyravimų priežastinius ryšius, tame tarpe ir siejančius atskirų tarpledynmečių florą. Gautos informacijos pagrindu planuojama pagrįsti augalijos raidos perspektyvas klimatinių, geobotaninių, geologinių-geomorfologinių bei kultūrinių ribų sandūroje.

Akumuliaciniai krantai įvairiose Pasaulinio vandenyno baseinuose sudaryti iš labai skirtingos litologinės bei granuliometrinės sudėties birių nuosėdų, o jų formavimosi ypatumus ženkliai įtakoja konkretaus baseino hirdrodinaminės sąlygos. Tad akumuliacinių krantų geologinė evoliucija mikropotvyniniuose baseinuose (Baltijos, Azovo, Juodoji jūros, tam tikros Atlanto vandenyno sritys), esminiai skiriasi nuo akumuliacinių krantų, kurių formavimąsi veikia potvynių ir atoslūgių nulemtos hidrodinaminės sąlygos. Disertaciniame darbe planuojama nagrinėti geologines sandaros ir evoliucijos ypatumus mikropotvyninių baseinų akumuliaciniuose krantuose, esančiuose tiek skirtingose geologinėse-tektoninėse sąlygose (neotektoniškai stabiliose srityse bei įtakojamose glacioizostatinio žemės plutos kilimo), tiek ir susidedančiuose iš skirtingos litologinės ir granuliometrinės sudėties nuosėdų. Tad tyrimai apims įvairios litologinės-granuliometrinės sudėties krantus: smėlėtus (pietrytinė Baltijos jūros dalis), detritinius (šiaurinė Juodosio jūros dalis, Azovo jūra), suklotus iš žvirgždo-gargždo nuosėdų (šiaurės-rytinė Baltijos jūros dalis, Atlanto vandenyno Svalbardo salynas). Akumuliaciniai krantai yra lengviausiai paveikiami abrazijos, tad jų stabilumas ir atsparumas erozijos procesams, kas taipogi bus analizuojama disertaciniame darbe, yra svarbi praktinė šiuolaikinės krantosaugos problema, ypač aktuali dabartinės klimato kaitos ir dažnėjančių štormų bei kylančio vandens lygio fone. Tyrimai remsis jau iki šiolei sukaupta gausia faktine medžiaga (Juodosios ir Azovo jūrų krantai, šiaures rytinė Baltijos dalis) bei duomenimis, gaunamais iš šiuo metu vykdomų nacionalinių bei tarptautinių projektų (pietrytinė Baltijos jūros dalis, Svaldbardo salynas). Planuojama, kad disertacinio darbas bus parengtas ir ginamas 4-ių aukšto lygio mokslinių publikacijų, turinčių citavimo indeksą Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje, pagrindu.