Glaciokarstinės dubės – jaunos, stačiašlaitės, gilios reljefo įdubos, paplitusios paskutiniojo apledėjimo Baltijos moreninėje aukštumoje, jų nėra kituose Lietuvos regionuose. Tipiška glaciokarstinė dubė – 40 m gylio Velnio duobė Aukštadvario regioniniame parke. Jos gali būti sausos, iš dalies užpildytos nuosėdomis arba būti ežerų dubenimis. Gilios dubės su paviršiuje plūduriuojančia augaline danga ir iš dalies užpildytos nekonsoliduotomis nuosėdomis – tai tikri spąstai sunkiajai technikai, ką liudija tragiškai nuskendusi karinė sunkiasvorė technika Pabradės poligone ar nuskendęs ekskavatorius su 12 m strėle prie Molėtų. Todėl yra svarbu praktiškai žinoti tokių reljefo formų gylius, formas, nuosėdų sudėtį.
Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos darbuotojai kartu su kolegomis iš Kvartero tyrimų laboratorijos ištyrė 6 glaciokarstines dubes Aukštadvario regioniniame parke ir vieną Molėtų rajone, nustatė jų formavimosi (įdubimo) laiką, užpildančių nuosėdų sudėtį, stratifikaciją, litologinę ir cheminę sudėtį, paleogeografines sąlygas, dubių morfometriją. Nustatyta, kad dubių nuosėdų klodai yra svarbus paleogeografijos ir klimato pokyčių duomenų šaltinis, tai – tarsi gamtiniai archyvai. Tyrimai vykdomi pagal Gamtos tyrimų centro MTEP II programą „Klimato kaitos ir žmogaus veiklos sąlygojamų veiksnių poveikiai ekosistemų būklei, jų funkcionavimui, teikiamoms paslaugoms ir išteklių tvarumui“ (Klimatas ir ekosistemos).
Dr. Jonas Satkūnas
