2022 m. balandžio 12 d. Gamtos tyrimų centro (GTC) Geologijos ir geografijos instituto Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijoje lankėsi mokslininkai, atvykę iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV): Pietų Ilinojaus universiteto Karbondeilio (SIU Carbondale) prof. Charlesas M. Ruffneris, JAV Žemdirbystės departamento (USDA) miško gaisrų ekologas, studijuojantis Aidaho universitete, doktorantas Brianas van Winkle’as ir Vytauto Didžiojo universiteto ŽUA Miškų ir ekologijos fakulteto vyr. mokslo darbuotojas dr. Michaelas Mantonas. Apsilankymo tikslas – pasidalyti mokslinio darbo patirtimi, susipažinti su atliekamais moksliniais tyrimais ir jų rezultatų pritaikymo galimybėmis, aptariant galimo tarpinstitucinio bendradarbiavimo kryptis.
Keletą pastarųjų metų prof. Charlesas M. Ruffneris bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojais, kurių vienas, Gintautas Kibirkštis, yra GTC Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos doktorantas. Mokslinių tyrimų tema yra miško gaisrų istorijos atkūrimas Lietuvoje.
Vizito metu laboratorijos vadovas, vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Jonas Mažeika ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Rimantas Petrošius aprodė laboratorijos patalpas ir pakomentavo apie jose esančių įrenginių paskirtį. Svečiams buvo pristatyta laboratorijoje atliekamų tiriamųjų darbų įvairovė, supažindinta su pagrindinėmis tyrimų kryptimis: aplinkos radioaktyvumo, branduolinės geofizikos ir branduolinės chronologijos tyrimais ir pritaikymo galimybėmis, nagrinėjant branduolinės energetikos objektų ir aplinkos sąveiką bei nustatant aplinkoje vykstančių medžiagų pernašos procesų ir reiškinių chronologiją. Taip pat vizito metu dalyvavo mokslininkės iš kitų GTC laboratorijų: dr. Ieva Baužienė, dr. Rita Linkevičienė ir dr. Laura Gedminienė. Jos pristatė Geoaplinkos, Klimato ir vandens bei Kvartero tyrimų laboratorijų veiklą ir svarbiausius jose atliekamus tyrimus ir aptarė jų pritaikymo miškotvarkoje galimybes.
Šiais metais susitikimo svečiai prof. Charlesas M. Ruffneris, dr. Michaelas Mantonas ir GTC doktorantas Gintautas Kibirkštis ir jo disertacijos vadovė vyresn. mokslo darbuotoja dr. Rūtilė Pukienė kartu su bendraautoriais publikavo mokslinį straipsnį – Manton, M., Ruffner, C., Kibirkštis, G., Brazaitis, G., Marozas, V., Pukienė, R., Makrickiene, E., Angelstam, P., 2022. „Fire Occurrence in Hemi-Boreal Forests: Exploring Natural and Cultural Scots Pine Fire Regimes Using Dendrochronology in Lithuania“. Land 11, 260. Daugiau apie gaisrų pušynuose Lietuvoje atliktus tyrimus galima pasiskaityti atviros prieigos straipsnyje adresu https://doi.org/10.3390/LAND11020260.
Ateityje tikimasi toliau tęsti bendradarbiavimą ir vykdyti bendrus projektus gamtosaugos, kraštovaizdžio tvarkymo ir ekogeologinių tyrimų srityse.
Iš kairės pirmas – dr. Michaelas Mantonas, ketvirtas – Brianas van Winkle’as, penktas – prof. Charles’as M. Ruffneris |
Nuotraukų autorė dr. Olga Jefanova.
Dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems
PROGRAMĖLĖS KŪRĖJŲ ŽODIS
Atitikties statusas
Mes esame įsitikinę, kad naudojimasis internetu turėtų būti prieinamas visiems, todėl nuosekliai siekiame, kad svetainėmis galėtų naudotis plačiausia galima auditorija, nepriklausomai nuo aplinkybių ir gebėjimų.
Įgyvendindami šį norą, siekiame kuo griežčiau laikytis pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) turinio prieinamumo gairių 2.1 (WCAG 2.1) AA lygiu. Šios gairės nurodo, kaip žiniatinklio turinį galima padaryti prieinamą žmonėms su įvairaus pobūdžio negalia. Atitiktis šioms gairėms padeda užtikrinti, kad puslapis prieinamas visiems: akliesiems, žmonėms su judėjimo, regos, pažintinių funkcijų ir kitais sutrikimais.
Šioje svetainėje naudojamos įvairios technologijos, skirtos ją padaryti kuo prieinamesnę bet kuriuo metu. Naudojame prieinamumo sąsają, leidžiančią asmenims su specifine negalia pritaikyti svetainės UI (naudotojo sąsają) ir dizainą prie savo asmeninių poreikių.
Be to, svetainėje naudojama AI paremta funkcija, kuri nuolat optimizuoja svetainės pritaikymo lygį. Ši funkcija atkuria svetainės HTML, pritaiko jos funkcijas ir veikimą ekranų skaitytuvams, kuriuos naudoja aklieji, ir klaviatūros funkcijas, naudojamas žmonių su judėjimo sutrikimais.
Jei pastebėjote gedimų ar turite funkcijų pagerinimo idėjų, mielai su jomis susipažinsime.
Ekrano skaitytuvai ir valdymas klaviatūra
Interneto svetainėje įdiegta ARIA atributų (angl. Accessible Rich Internet Applications) technologija, kad užtikrintume, jog akli naudotojai, besinaudojantys ekranų skaitytuvais, galėtų skaityti svetainės tekstus ir naudotis jos funkcijomis. Kai tik naudotojas su ekrano skaitytuvu patenka į svetainę, jis tuoj pat gauna priminimą įsijungti Aklumo režimo profilį, kad galėtų efektyviai naršyti ir naudotis svetaine. Apačioje pateikiame informaciją, kaip mūsų svetainėje užtikrinamos kai kurios svarbios ekranų skaitytuvų funkcijos:
Vartotojai taip pat gali naudoti sparčiuosius klavišus, tokius kaip „M“ (meniu), „H“ (antraštės), „F“ (formos), „B“ (mygtukai) ir „G“ (grafika), norėdami pereiti į specifinius elementus.
Šioje svetainėje palaikomi režimai
Papildomas UI, dizaino ir skaitomumo pritaikymas
Naršyklės ir pagalbinės technologijos suderinamumas
Programėlė suderinama su įvairiausiomis naršyklėmis, kad naudotojai galėtų rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Įdėjome daug pastangų, kad programėlė būtų palaikoma pagrindinių sistemų, kurios sudaro 95 % rinkos, įskaitant Google Chrome, Mozilla Firefox, Apple Safari, Opera, Microsoft Edge, JAWS, NVDA (ekrano skaitytuvai), tiek Windows, tiek MAC naudotojams.
Pastabos ir komentarai
Nepaisant mūsų dėtų pastangų leisti lankytojams prisitaikyti šią svetainę pagal savo poreikius, vis tiek gali būti puslapių ar svetainės dalių, kurios nėra iki galo pritaikytos, kurias šiuo metu bandome pritaikyti ar joms dar neturime tinkamo techninio sprendimo. Nuolat geriname svetainės prieinamumą pridėdami ar atnaujindami įvairias funkcijas ir vystydami bei pritaikydami įvairias technologijas. Tai darome tam, kad skirtingų poreikių naudotojai galėtų optimaliai naudotis svetaine ir jos pritaikymas žengtų koja kojon su technologine pažanga.