Kaip augalinis mėginys tampa mokslo atradimu?

Šiame vaizdo įraše „Nuo mėginio iki analitės“ pasakojama, kokį ilgą kelią turi nueiti augalinis mėginys, kol galiausiai galime tirti vieną iš augalo fitohormonų – gibereliną. 🌱

Vaizdo įraše demonstruojama, kaip mėginys sutrinamas, naudojant skystą azotą.❄️ Tuomet į jį įvedami deuteruoti vidiniai standartai, padedantys užtikrinti matavimo tikslumą 🧪 Vėliau mėginys išgryninamas, taikant specialius „filtrus“ kietafazės ekstrakcijos (SPE) metu, pašalinant nereikalingas priemaišas. Po to jis koncentruojamas ir analizuojamas ypač jautria LC-MS/MS sistema. 🔬

Galiausiai iš vos 100 mg augalinio mėginio galime selektyviai ir tiksliai nustatyti net 14 skirtingų giberelinų 🌿 Jų kiekiai mėginyje gali būti itin maži – vos apie 5 × 10¹¹ g, tai yra 0,00000000005 g .⚖️

Giberelinai yra ypač svarbūs augalo gyvybinėms funkcijoms – jie reguliuoja sėklų dygimą 🌾, stiebo ilgėjimą 🌱, žydėjimą 🌸 ir vaisių vystymąsi. 🍓

Tokie tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip augaluose veikia hormonai, reguliuojantys jų augimą ir vystymąsi. Tai svarbu ne tik fundamentiniam mokslui, bet ir ieškant sprendimų kovoje su invazinėmis rūšimis ar iššūkiais žemės ūkyje. 🌍

Projektą Nr. S-MIP-25-21 finansuoja Lietuvos mokslo taryba.  

×