Iki šiol visi žinojome apie karstines smegduobes Šiaurės Lietuvos karstiniame regione – Biržų ir Pasvalio rajonuose, o štai dabar dėl klinties kasybos Karpėnų karjere (Akmenės rajone) karstinės reljefo formos atsiskleidė visu gražumu.
Jos, tikėtina, susiformavo juros periode kelovėjaus amžiuje šilto ir drėgno klimato sąlygomis, kai padidėjo klinties tirpimas. Karstinėse duobėse susikaupė molis, smėlis su medžių kamienų fragmentais, kurie buvo surasti tik 2025 metų rudenį, ruošiant naujus plotus klinties kasybai. Medžių kamienai pristatyti į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) Mokslinių kolekcijų skyrių ir laukia išsamių mokslinių tyrimų.
Karstinės duobės, užpildytos moliu su organine medžiaga, gadina klinties klodą ir komplikuoja naudingosios iškasenos gavybą, bet, kita vertus, jos tapo savotiškais gamtiniais archyvais, kuriuose užsikonservavo juros periodo augalijos medžiaga. Belieka tik rasti to meto gyvūnijos pėdsakus.
Per GTC mokslininkų ekspediciją, vykusią 2026 m. gegužės 5–6 d., juros periodo medžių kolekcija pasipildė gausiais naujais radiniais. Ekspedicija buvo vykdyta Karpėnų klinties karjere (AB „Kalcitas”, Šiaurės Vakarų Lietuva), o jos metu rinkti mėginiai detalesniems paleobotaniniams ir stratigrafiniams tyrimams. Taip buvo papildytas ankstesniais metais pradėtas tyrimų rinkinys, orientuotas į juros periodo nuogulų ir fosilinių augalų liekanų analizę.
Ruošiant naujus plotus naudingų išteklių eksploatavimui, 2025 m. šiame karjere tam tikruose ploteliuose, lyg karstinėse duobėse, buvo aptikta medžių fragmentų, kurie pagal supančias uolienas spėjama yra kilę iš juros periodo miškų. Šie radiniai, perkelti į Gamtos tyrimų centrą detalesniems tyrimams, pasižymi iš dalies degradavusia struktūra. Tikimasi, jog atlikus išsamią jų analizę jie bus identifikuoti. Kartu su medienos fragmentais buvo paimtas ir juos supančių nuosėdų mėginys. Atlikus palinologinius tyrimus jame identifikuota įvairi ir gerai išsilaikiusi sporų bei žiedadulkių asociacija; keli dinoflagelatai leidžia datuoti sluoksnius bei rekonstruoti tuo metu egzistavusią ekosistemą ir augaliją. Dalis augalų išnykę ir nebeturi šiuo metu egzistuojančių analogų.
Naujos ekspedicijos metu surinkti mėginiai ne tik iš medienos fragmentus supančios uolienos, bet ir iš šalia esančių lignitinių nuosėdų sluoksnių. Jei šiuose sluoksniuose bus išlikusių žiedadulkių ir sporų, tyrimų rezultatai suteiks papildomos informacijos apie šiuos sluoksnius: juos lyginant bus galima įvertinti aplinkos raidą, detalizuoti tuomet vyravusios augalijos sudėtį, ir galbūt tai padės identifikuoti medžių fragmentus bei lignitiniuose sluoksniuose aptiktus augalų įspaudus.
Ekspedicijoje dalyvavo grupė Gamtos tyrimų centro mokslininkų iš Kvartero tyrimų, Giluminės Geologijos, Entomologijos, Floros ir geobotanikos, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijų bei Mokslinių kolekcijų skyriaus. Ekspedicijos metu taip pat buvo aplankyti ir kiti geologiniai objektai: Karpėnų klinčių karjero permo periodo klinčių atodangos, Jurakalnis, Papilės juros periodo atodanga Akmenės rajone ir Opokos karjeras Pagėgių savivaldybėje.
Indrė Satkūnienė, Mokslinių kolekcijų skyrius
Laura Gedminienė, GTC Kvartero tyrimų laboratorija
