Augalai nekalba. Bet jie nuolat patiria stresą — ir tai nėra teorija, tai jau realybė, kuri matuojama skaičiais.
Klimato kaita jau dabar mažina derlių: klimato tendencijos (karščio bangos ir sausrų derinys) sumažino kviečių, miežių ir kukurūzų derlių globaliai apie 4–13 %, palyginti su tuo, kiek derlius būtų buvęs be šiltesnio ir sausesnio klimato.
Ekstremalūs orai paveikia gamybą tiek, kad per pastaruosius 30 metų dėl stichinių nelaimių žemės ūkio produkcija pasaulyje neteko apie 3,8 trilijono USD vertės derliaus ir gyvulių produkcijos – tai vidutiniškai apie 5 % viso metinio žemės ūkio BVP.
Ir tai dar ne viskas: kiekvienas papildomas 1 °C pasaulinės temperatūros kilimas gali mažinti pagrindinių kultūrų derlių dar ~7–10 % (priklausomai nuo augalo rūšies ir regiono).
Bet yra ir kita istorijos pusė. Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai šiandien ne tik stebi augalus – jie mokosi „išgirsti“, ką augalai „sako“. Ir jų sprendimai jau duoda rezultatų:
- mikrobiniai biostimuliantai padeda augalams aktyviau kovoti su stresu
- natūralūs signaliniai junginiai gali „įjungti“ gynybinius augalų mechanizmus
- fitohormonų balansas užtikrina, kad augalai augtų net sudėtingomis sąlygomis
Rezultatas?
stipresni augalai → stabilesnis derlius → saugesnis ir vertingesnis maistas.
Kuo daugiau sužinome apie augalus, tuo aiškiau: jie nėra pasyvūs. Jie reaguoja, prisitaiko ir kovoja – tik mes dažnai jų negirdime.
https://doi.org/10.3390/agronomy15051120
https://doi.org/10.3390/microorganisms13051042
https://doi.org/10.1016/j.scp.2023.101351
