Kas sugeba daugiau žmogaus protas ar dirbtinis intelektas?

Kas sugeba daugiau žmogaus protas ar dirbtinis intelektas?

Ar dirbtinis intelektas gali „ištrūkti“ iš žmogaus valios, evoliucionuoti ir tapti nepriklausomu?

Ar dirbtinio intelekto naudojimas kelia grėsmę?

 

Į šiuos ir kitus klausimus atsakė VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda, kuris Gamtos tyrimų centro bendruomenei pristatė pranešimą „Dirbtinis intelektas: sekmė ir grėsmės“. Profesorius pasakojo apie dirbtinio intelekto galimybes, kaip jo įveiklinimas gali pakeisti ir jau keičia pasaulį – nuo melagingų žinių kūrimo iki pritaikymo medicinoje – ligų diagnostikoje. Dirbtinis intelektas (DI) gali padėti žmonėms įvairiose srityse ir kuo daugiau duomenų jam yra pateikiama, tuo greičiau ir tiksliau jis sugeba vykdyti jam pavestas funkcijas. Jis gali būti mokomas specialiai arba mokosi pats iš jam pateiktos informacijos. Šiuo metu jau nieko nebestebina „dirbtiniai draugai“, DI sugeba palaikyti pokalbį ir suteikti žmogui draugiją. Tad daug klausimų iš auditorijos kilo apie tai kokia bus žmonijos ateitis, ar dirbtinis intelektas nebepaklus žmogaus valiai? Profesorius teigė, kad DI yra racionalus ir, jei žmogaus paliepimas bus neracionalus, prieštaringas arba kenkiantis kitiems, tada jis gali nebepaklusti. Kitoje mokslinės sklaidos seminaro dalyje prof. dr. Audronė Jakaitienė pristatė pranešimą apie tarpdisciplininę mokslo ateitį, statistikos duomenų panaudojimą biomedicininiuose tyrimuose ir kvietė bendradarbiauti. Ji teigė, kad norint pateikti teisingus matematinius skaičiavimus nebeužtenka tik gauti skaitinius įverčius ir juos apdoroti statistiniais testais. Būtina turėti biomedicininių žinių norint teisingai interpretuoti duomenis, todėl specialistai turintys sistemų biologijos žinių yra itin vertingi bendradarbiai.

×