Gamtos tyrimų centras, vykdydamas pilotinį projektą kartu su „Ignitis gamyba“, valdančia Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, 2026 m. gegužę Kauno mariose įrengė dvi plūduriuojančias platformas su įrengtomis dirbtinėmis perimvietėmis, pritaikytos upinėms žuvėdroms (Sterna hirundo). Platformos padengtos smulkiu žvyru, atkuriant natūralias šių paukščių perėjimo sąlygas. Platformose įrengtos medinės slėptuvės, kuriose nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšriųjų paukščių gali slėptis išsiritę jaunikliai.
Tokios dirbtinės salos yra viena efektyviausių vandens paukščių apsaugos priemonių padedanti mažinti vandens lygio svyravimų sukeliamą poveikį. Priklausomai nuo hidroelektrinės darbo režimo, Kauno mariose vandens lygis gali ženkliai svyruoti, dėl ko arti vandens pakrantėse sukrauti paukščių lizdai gali būti apsemti, žūti dėtys ar jaunikliai. Platformose įrengtos vaizdo kameros leido ištisą parą stebėti paukščius jų netrikdant.
Tik įrengus dirbtines salas, vienoje jų netrukus įsikūrė viena upinių žuvėdrų pora ir pradėjo perėti. Nežiūrint to, kad perėjimas buvo gana vėlyvas, ši pora sėkmingai užaugino tris jauniklius. Žuvėdroms dar beperint, abiejose salose pradėjo lankytis ir kiti paukščiai – didžiosios antys, juodakrūčiai bėgikai, kirai, baltosios kielės. Ypač salas pamėgo krantiniai tilvikai, kurių nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios salose nakvynei kasnakt susirinkdavo iki 50 individų.
Upinių žuvėdrų jaunikliams paūgėjus ir tėvams nustojus savo salą aršiai ginti nuo svetimų žuvėdrų, sala tapo traukos vieta ir kitoms upinėms bei juodosioms žuvėdroms – tiek suaugusių, tiek jauniklių čia buvo galima priskaičiuoti iki dviejų dešimčių.
Rudeniop, žuvėdroms ir tilvikams patraukus į šiltesnius kraštus, salose vėl pradėjo lankytis didžiosios antys, kurioms tai tapo saugia vieta tiek dienos poilsiui, tiek nakvynei.
Jau po pirmųjų dirbtinių salų testavimo metų galima teigti, kad ši aplinkosauginė priemonė neabejotinai pasiteisino. Ji ne tik leido upinėms žuvėdroms – bene jautriausiai vandens lygio svyravimų daromam poveikiui paukščių rūšiai Kauno mariose, sėkmingai užauginti jauniklius, bet ir tapo saugiu prieglobsčiu daugeliui kitų vandens ir šlapynių paukščių rūšių.
Remiantis šių metų patirtimi ir surinktais duomenimis, bei atlikus keletą patobulinimų dirbtinių salų konstrukcijoje ir inkaravime, tokios dirbtinės salos galėtų tapti patikima kompensacine aplinkosaugine priemone, atsveriančia vandens svyravimų sukeliamą neigiamą poveikį upinėms žuvėdroms, o potencialiai ir kai kurioms kitoms paukščių rūšims.
