Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 20 straipsnis įtvirtina kiekvieno žmogaus teisę jungtis į asociacijas. Tarptautinio Pilietinių ir politinių Teisių Pakto 22 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai jungtis į asociacijas, įskaitant teisę steigti profesinę sąjungą ir stoti į ją savo interesams ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai, veikia savarankiškai ir gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialine teises bei interesus.
Teisė burtis į profesines sąjungas, teisė streikuoti, turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą darbo užmokestį, atstovus darbo ikiteisminiuose santykiuose ir teismuose, teisė į socialines garantijas yra neatsiejamos nuo teisinės, demokratinės valstybės principų.
Nors kartais yra teigiama, kad sudarydamos darbo sutartį šalys yra lygios, tačiau tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje vyrauja nuostata, jog darbuotojas – silpnesnioji darbo santykių šalis. Iškyla klausimas – kas privalo užtikrinti silpnesnės darbo teisinių santykių šalies garantijas, kas turi rūpintis, kad deklaruojamos teisės ne egzistuotų, bet būtų gerbiamos ir jų laikomasi. Ir kam turėtų rūpėti, kad darbuotojo teisės, įtvirtintos tarptautinėse konvencijose, sutartyse ir nacionaliniuose teisės aktuose būtų realiai įgyvendintos?
Tinkamas, nekenksmingas, saugias darbo sąlygas darbo teisiniuose santykiuose turi užtikrinti darbdavys. Šias teises, galėtume įvardinti kaip pasyviąsias, nes jos susijusios ne su darbuotojo aktyviais veiksmais, o su darbdavio prievole užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Tuo tarpu kitas teises, tokias kaip teisę gauti iš darbdavio informaciją, darbo įstatymų kontrolės teisę, teisę burtis į profesines sąjungas, teisę streikuoti, pateikti reikalavimus ir kitas, galime įvardinti kaip aktyviąsias, nes jos veikia tik tada, kai darbuotojas jomis naudojasi.
Jei pasyviosios teisės tinkamai neužtikrina darbdavys – darbuotojas gali ir privalo pasinaudoti savo aktyviąja teise ir ginti savo interesus. Teisių apsaugos lygis, priklauso ne tik nuo tinkamai vykdomos profesinių sąjungų veiklos, bet ir nuo paties darbuotojo aktyvaus dalyvavimo užtikrinant savo teisių apsaugą, todėl būtinas abipusis aktyvus bendradarbiavimas, todėl būtina jungtis ir vienytis.
Suvienijus jėgas pasiekiami geresni rezultatai, susivienijęs kolektyvas yra mažiau pažeidžiamas.