Šepeta. Prarastos pelkės istorija: 55–69. Vilnius. https://doi.org/10.35513/NRC.2024.2.05
Santraua
Unikalios aukštapelkių ekosistemos yra svarbios biologinės įvairovės išsaugojimui, anglies kaupimui ir vandens lygio reguliavimui. Dvyniečiai itin jautrūs šių
ekosistemų pokyčiams ir tarnauja kaip bioindikatoriai. V. Vilkaitis 1937–1940 m. tyrė Šepetos pelkės dvyniečius nepažeistoje pelkėje ir aptiko 57 rūšis, kurios pagal šiuolaikinę klasifikaciją priskiriamos Zygnematales (9 rūšys) ir Desmidiales (48 rūšys) eilėms, 5 šeimoms (Mesotaeniaceae, Zygnemataceae, Peniaceae, Desmidiaceae, Closteriaceae) ir 19 genčių. Šepetos pelkėje buvo rasta daugiau nei 15 proc. iš 373 Lietuvoje užregistruotų dvyniečių rūšių ir vidurūšinių taksonų.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai Šepetos pelkėje aptiktų rūšių yra dažnos Lietuvoje, tačiau 7 rūšys yra retos (Actinotaenium palangula, Cosmarium sphagnicola, Closterium acutum var linea, Mesotaenium endlicherianum var grande, Pleurotaenium tridentulum, Staurastrum furcatum var aciculiferum, Staurastrum simonyi), o 3 rūšys (Cosmarium crenatum, C. exiguum var pressum, Cylindrocystis brebissonii var. turgida) nebuvo rastos kitose Lietuvos pelkėse. Pastarosios rūšys vystosi lengvai pažeidžiamose, žemo pH buveinėse, yra jautrios aplinkos pokyčiams, o Šepetos pelkės pavertimas ūkiniu durpynu reiškia negrįžtamą šių rūšių praradimą.
Reikšminiai žodžiai: Desmidiales, Lietuva, Vincas Vilkaitis, Zygnematales, žaliadumbliai.
