Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena! Gelmių radiniai garsina Lietuvą.

Lietuvos vardą pasaulyje garsina mokslininkų reikšmingi gamtos mokslų atradimai, pasiekimai ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose.

Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad mokslininkai, atradę naujas rūšis, jų pavadinimuose įamžina Lietuvos vardą. Tokie pavyzdžiai kaip Lietuvacanthus sp., Lithuanograptus sp., taip pat rūšiniai epitetai lithuanica, lithuanicum, lithuanicus, lithuanensis, litviensis ir kiti tampa savotiškais Lietuvos ambasadoriais tarptautinėje mokslo bendruomenėje.

Galime didžiuotis, kad Lietuvoje paleontologų atrastiems ir ištirtiems holotipams Lietuvos vardas buvo suteiktas mažiausiai 20-čiai fosilinių organizmų. Dažniausiai jis įamžintas brachiopodų ir graptolitų rūšių pavadinimuose.

Šie fosiliniai organizmai randami jūrinės kilmės uolienose ir gyveno nuo kambro iki kreidos periodo bei yra svarbūs stratigrafijai – mokslui, tiriančiam uolienų sluoksnių susiklostymo seką ir amžių. Jie padeda apibrėžti geologinius pluoštus, svitas, zonas ir sistemas. Taip pat plačiai naudojami paleontologijos, paleoklimato tyrimuose.

Nuotraukoje: ostrakodo Consonopsis litwiensis kiautelis, iš Butkūnų-241 gręžinio, 632 m gylio, viršutinio ordoviko (prieš ~ 458,4–443,8 mln. m.), N. Sidaravičienės kolekcija (1992 m.).

Atliekant fosilijų mikroskopinius tyrimus, naudojamas elektroninis skenuojantis mikroskopas, kurio aukšto vakuumo režimu reikalaujama, kad tiriami objektai būtų laidūs elektrai. Tačiau neorganiniai mėginiai, tokie kaip ostrakodų ar foraminiferų kiauteliai, sudaryti iš kalcio karbonato, yra nelaidūs. Dėl to be specialaus apdorojimo jie gali kaupti krūvį, sukelti vaizdo artefaktus arba net būti pažeisti elektronų pluošto. Siekiant išvengti šių problemų, mėginiai padengiami plonu laidžiu sluoksniu – dažniausiai aukso arba aukso ir paladžio – naudojant plazminį purškimo metodą. Šis sluoksnis užtikrina tolygų elektronų pasiskirstymą, apsaugo mėginį nuo pažeidimų ir pagerina vaizdo kokybę, leidžiant tiksliau tirti paviršiaus struktūras.

Tikimės, kad Lietuvos mokslininkų atradimai ir toliau garsins šalies vardą pasaulyje. Svarbu, kad visuomenė šiuos pasiekimus vertintų taip pat kaip menininkų ar sportininkų laimėjimus!

Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyrius

Dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, Giluminės geologijos laboratorija

Dr. Darja Dankina, Giluminės geologijos laboratorija

Nuotr. aut. dr. Gailė Žalūdienė, Giluminės geologijos laboratorija

×