Europoje labai trūksta vadinamųjų kritinių mineralų (žaliavų), be kurių neįmanoma vystyti nei žaliosios energetikos, nei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Kalbama apie retųjų žemių elementus (RŽE), t. y. lantanoidus (La, Ce, Y, Yb), iš kurių ypač svarbūs – neodimis (Nd) ir prazeodimis (Pr), radioaktyviuosius ir retuosius metalus (U, Th, Nb), ypač litį (Li) ir fosforą (P). RŽE naudojami elektrinių prietaisų varikliams, vėjo malūnams, aukštųjų technologijų įrangai ir t. t. gaminti. Virš 90 % RŽE žaliavos gaunama iš Kinijos, todėl Europai yra būtina šios žaliavos alternatyva.
Sausio 12 d. Švedijos valstybinė geležies rūdos gavybos bendrovė „Luossavaara-Kiirunavaara Aktiebolag“ (LKAB), tirianti ir eksploatuojanti Kirunos geležies rūdos telkinius Švedijos šiaurėje, paskelbė, kad Kirunos regiono Pero Jejerio (Per Geijer) telkinyje išžvalgyti virš milijono tonų retųjų žemių oksidų ištekliai (https://lkab.com/en/press/europes-largest-deposit-of-rare-earth-metals-is-located-in-the-kiruna-area/). Tai didžiausias RŽE telkinys Europoje. Trumpa informacija paskelbta Lietuvos „Verslo žiniose“. Giluminės geologijos laboratorijos vyr. m. d. Gražina Skridlaitė buvo pakviesta pateikti daugiau informacijos sausio 13 d. LRT laidoje „Svarbi valanda“.
„Canadian Neo Performance Materials“ (NPM) kompanijai ir Estijos Respublikai priklausanti įmonė „Silmet“ Estijos mieste Narvoje stato RŽE magnetų, skirtų elektriniams varikliams, gamyklą ir tyrimų centrą (https://www.fdiintelligence.com/content/news/estonia-becomes-unexpected-china-rareearth-alternative-81821?saveConsentPreferences=succes). Ši gamykla labai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir perėjimo prie žaliosios energijos. Dabar net 95 % šių magnetų gaminama Kinijoje. Tačiau kompanija susirūpinusi, ar ilgam užteks RŽE žaliavos, nes jos ištekliai Estijoje nėra gerai išžvalgyti. Bus ieškoma naujų žaliavos šaltinių.
Lietuvoje yra net keli potencialūs RŽE šaltiniai: Lietuvos kristalinio pamato uolienose (granituose, turinčiuose RŽE, U, Th ir kitų mineralų, pietų, vidurio ir vakarų Lietuvoje, Varėnos geležies rūdos telkinio (VGRT) ir jį supančiose uolienose), AB „Lifosa“ trąšų gamybos atliekose Kėdainiuose ir, galbūt, graptolitiniuose ordoviko argilituose. Giluminės geologijos laboratorijoje jau kelis dešimtmečius tiriamos uolienos, turinčios padidėjusius RŽE ir retųjų metalų kiekius. GTC ir VU šia tema ruoštos (-iamos) kelios daktaro disertacijos. GTC pradėta ruošti daktaro disertacija, skirta RŽE ir radioaktyviųjų elementų sankaupų pietų Lietuvoje kilmei ir mastui išsiaiškinti. G. Skridlaitė buvo pakviesta pristatyti Lietuvos kritinių mineralų potencialą virtualioje konferencijoje „Future mines and minerals“, kurią 2021 m. balandžio mėn. organizavo Estijos geologijos ir kalnakasybos institucijos ir Švedijos įmonė „Nordic Publishing Sweden AB“. Deja, dėl nepakankamo finansavimo trūko kiekybinių cheminių ir izotopinių tyrimų rezultatų potencialui įvertinti.
Giluminės geologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Gražinos Skridlaitės interviu LRT televizijos laidoje „Svarbi valanda“ klausykite nuo 27 minutės.
