1955-1959 metais užtvenkus Nemuną ir suformavus Kauno marias, buvo pažeista iki tol buvusi „ekologiškai sveika“ ekosistema. Nutrūko žuvų migracijos keliai, nes Kauno HE užtvanka tapo neįveikiama kliūtimi. Dalis žuvų rūšių (pvz. lašišos, šlakiai, perpelės, ožkos, jūrinės ir upinės nėgės ir kt.) aukščiau Kauno HE esančioje Nemuno upės atkarpoje išnyko visiškai, kai kurių tipiškų reofilinių (upinių) žuvų rūšių gausumas ženkliai sumažėjo ar jos visai nebesutinkamos Kauno marių akvatorijoje. Siekiant šį neigiamą poveikį sumažinti, 2023 metais priimtas įstatymas nurodantis daugumos hidroelektrinių savininkams iki 2028 m. įrengti efektyviai veikiančias žuvų pralaidas. Hidroelektrinėms viršijančioms 10 MW galią (tame tarpe ir Kauno HE) šio reikalavimo terminas nukeltas iki 2030 metų, užtvankų be hidroelektrinių savininkams, valdytojams – iki 2032 m. sausio 1 d.
Ant Kauno HE užtvankos įrengus efektyviai veikiančią žuvų pralaidą būtų atverti dideli upių (Nemunas, Merkys, Ūla, Grūda ir kt.), tinkamų lašišinių ir kitų praeivių žuvų nerštui, plotai, bei dalis vandens telkinių taptų formaliai tinkami ungurių įžuvinimui. Pastačius tinkamai veikiantį žuvitakį, lašišos, šlakiai ir kitos žuvys juo tikrai naudosis – priešsrovinė migracija nėra didžiausia problema. Bėda gali slypėti kitoje vietoje – tvenkiniai, su gausiomis plėšrių žuvų populiacijomis lašišinių žuvų migracijų keliuose nėra tipiški. Reproduktorių priešsrovinei neršto migracijai tiek plėšriosios, tiek stambios karpinės žuvys reikšmingo poveikio nedaro, tačiau pasroviui link jūros migruojantiems lašišų ir šlakių rituoliams (smoltams) gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį, ypač turint omenyje, jog rituoliams pasiekus tvenkinį upės srovė sulėtėja, kartais tampa sunkiai aptinkama ir pasrovinė migracija sutrinka, o plėšrūnų poveikis dar labiau išauga dėl reikšmingai pailgėjusio migracijos laiko ir rituolių klaidžiojimo vandens telkinyje.
Siekdami būsimo žuvitakio efektyviausio veikimo, kartu su Ignitis grupė Gamtos tyrimų centro mokslininkai pradėjo išties neeilinį (net ir Europos mastu) tyrimą. Akustiniais žymekliais šiemet rudenį jie sužymėjo 50 lašišų rituolių (jauniklių migruojančių į jūrą) ir išleido juos Verknės upėje, maždaug 60 km aukščiau Kauno HE, o jų pasrovinės migracijos kelyje išdėstė akustinio signalo imtuvus, kurie fiksuoja praplaukiančias ženklintas žuvis.
Ženklintos lašišaitės išleistos spalio 27 dieną. Per šias tris savaites iš Verknės upės į Nemuną jau išmigravo mažiausiai 45 lašišaitės, o 2 iš jų sėkmingai įveikė visas Kauno marias ir pasiekė Kauno HE!
Tai tik pirmieji rezultatai – Nemune ir pačiose Kauno marioses esančių imtuvų duomenys dar nenuskaityti, kadangi tą padaryti techniškai sunkiau – reikia nerti po vandeniu, susirasti marių dugne esantį imtuvą ir tik tada žinosime ką jis fiksavo. Neabejotinai, Kauno mariose šiuo metu lašišų yra daugiau ir jos tęsia savo kelionę jūros link. Kiek iš jų sėkmingai migruos, kokius migracijos kelius rinksis ir kas nutiks pasiekus Kauno HE galutinai matysime maždaug Vasario mėnesio pradžioje. Tai pat galėsime įvertinti kiek iš jų sėkmingai įveikė užtvanką. Pavasarį bus išleista dar mažiausiai 150 ženklintų lašišaičių.
Kol nėra žuvitakio, migracijos sėkmę per užtvanką nuspėti sunku – neigiamas poveikis gali atsirasti tiek dėl turbinų, tiek dėl didelių slėgio pokyčių, tačiau pirmieji rezultatai yra geresni nei tikėtasi ir suteikia labai daug vilties, jog praėjus daugiau kaip 60 metų lašišos ir šlakiai grįš į Merkį ir kitas puikias lašišines upes aukščiau Kauno marių.