Tarptautinė geologinio paveldo ekspertų grupė (GhEG) balandžio 22–26 d. lankėsi Lietuvoje, vertino ledlaikių metu sukurtą geologinį paveldą: „importinius“ riedulius, Vilniaus pilių termoerozinį kalvyną, senąją Medininkų aukštumą lygino su „moderniu“ paskutiniojo apledėjimo reljefu Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Diskutuota ar tai tikrai jau buvo paskutinis apledėjimas…
Susitikimo metu siekiama suburti kuo platesnį geologinio paveldo ekspertų tinklą, sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Svarstyti klausimai susiję ne tik su gražių ir populiarių vietų lankymu. Tai galimybė aptarti kylančius įvairių šalių ir interesų konfliktus, kurie dažnai pasitaiko ypač urbanizuotose vietose, kylančius pavojus juos sunaikinti dėl intensyvėjančios žmogaus veiklos bei galimybes kaip išsaugoti geopaveldo objektus nuo juos natūraliai veikiančių gamtinių veiksnių.
Didžiausią įspūdį ekspertams iš Ispanijos, Portugalijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kitų šalių padarė Šeškinės ozas. Visų pirma, tokio reiškinio pietų šalyse niekas nebuvo matęs. Bet didžiausias įspūdis buvo tai, kad ozas (o tai kukli ilga kalvelė) darė įtaką urbanizacijai. Kolegoms pasirodė neįtikėtina, kad ozo išsaugojimui palikta žalia erdvė miesto urbanistinėje paklodėje. Geologinis ledyno paliktas reliktas davė įkvėpimą pasivadinti ozo vardu gimnazijai, gatvei, prekybos centrui ir t. t.
Kitas didžiausias įspūdis – tai kontinentinės kopos, kurias lankėme Skersabalių geomorfologiniame draustinyje. Labiausiai stebino pietų kraštų ekspertus kaipgi galėjo biraus smėlio kopos išlikti nuo poledymečio iki dabar, juk jos intensyviai veikiamos kritulių ir vėjo seniai turėjo sunykti. Vieningai sutarėme, kad lankytos kopos – tai unikalus gamtos paminklas, labai aiškiai ir įtikinamai liudijantis dramatiškus klimato pokyčius poledynmetyje.
Taigi, nors neturime uolėtų kalnų ar vulkanų, visgi galime didžiuotis unikaliu ledlaikių geologiniu paveldu, kuris yra įdomus tokių reiškinių nemačiusiems.
Didelį įspūdį padarė Žemės gelmių informacijos centras esantis Vievyje, kurio kernotekoje – kerno saugykloje saugomas vertingiausių gręžinių kernas, kurio bendras ilgis – 144,28 kilometro. Ekspertai pasidalino savo patirtimi ir vykdoma kerno saugojimo praktika kitose šalyse.
Susitikimas, lauko ekskursijos ir potyriai Lietuvoje ekspertų grupę įkvėpė parengti Geopaveldo Vilniaus deklaraciją. Bet apie ją pranešime vėliau.
Seminarą organizavo LGT, GTC, LGS.
Laura Gedminienė ir Jonas Satkūnas, GTC
