Gimė 1984 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje. 2002 m. baigė Vilniaus raj. Sužionių vidurinę mokyklą. 2009 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo molekulinės biologijos bakalauro ir mikrobiologijos magistro kvalifikacinius laipsnius.
2008–2009 m. – Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vyresnysis laborantas, 2009–2013 m. – doktorantas, 2013–2014 m. – Gamtos tyrimų centro Fitovirusų laboratorijos biologas, 2014–2017 m. – mokslo darbuotojas, nuo 2017 m. – Augalų patologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.
2014 m. Gamtos tyrimų centre apgynė mokslų daktaro disertaciją „Fitoplazmos ir jų vabzdžiai pernešėjai Lietuvoje“1. 2014 m. suteiktas daktaro laipsnis.
Disertacinio darbo metu buvo aptiktos ir identifikuotos Lietuvoje paplitusios fitoplazmos vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais. Nustatyti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetiniai giminingumai.
Išspausdino 9 mokslinius, keletą mokslo populiarinamųjų straipsnių.
2010 m. stažavosi Turino universiteto Žemės ūkio fakulteto DIVAPRA laboratorijoje.
Vilniaus universitete dėsto augalų fiziologiją.
Lietuvos mikrobiologų, Lietuvos biochemikų draugijų narys.
1 Ivanauskas A. Phytoplasmas and their insect vectors in Lithuania = Fitoplazmos ir jų vabzdžiai pernešėjai Lietuvoje : summary of doctoral dissertation. – Vilnius 2014. – 36 p.
Gimė 1930 m. birželio 15 d. Viduklėje, Raseinių r. 1949 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries v. vidurinę mokyklą. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-botanikės specialybę. 1954–1958 m. – Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantė. 1958–1961 m. – Lietuvos MA Botanikos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, 1961–2000 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja.
1959 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidatės disertaciją „Lietuvos TSR kūliniai grybai“. 1972 m. Botanikos institute – daktarės disertaciją „Pabaltijo kūliniai grybai“1. 1993 m. nostrifikuota daktare.
Baltijos šalyse nustatė 135 kūlinių grybų rūšis, tarp jų rado 35 naujas šiam regionui. Išaiškino 170 augalų šeimininkų, kuriuos jie parazitavo. Taip pat nagrinėjo įvairius šių obligatinių parazitų ekologijos, biologijos klausimus.
Tyrė kūlinius ir rūdinius, taip pat anamorfinius – Coelomycetes (Melanconiales eilės) grybus, aiškinosi įvairius jų sistematikos, ekologijos ir biologijos klausimus.
Išspausdino apie 60 mokslinių straipsnių. Viena ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Golovnevyje griby Pribaltiki“2, „Lietuvos grybai. Rūdiečiai grybai (Uredinales)“ V t. 1 kn., 2 kn.3, „Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales)“ IX t.4, „Lietuvos grybai. Kūliečiai (Ustilaginales)“ IV t.5
Vadovavo vienos daktaro disertacijos parengimui.
Dalyvavo Baltijos šalių mikologų ir lichenologų konferencijose.
1964 m. suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas.
2001 m. (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Lietuvos makromicetų ir augalų parazitinių mikromicetų įvairovės įvertinimas (1991–2000 m.)“ paskirta Lietuvos mokslo premija.
Ilgametė „Žinijos“, Lietuvos botanikų draugijų narė.
Daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redkolegijos narė.
Mirė 2015 m. sausio 6 d. Palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
1 Игнатавичюте М. Материалы к флоре головневых грибов (Ustilaginales) Литовской ССР: Автореферат дис. на соискание учен. степени канд. биол. наук. – Вильнюс, 1959. – 20 с.
2 Игнатавичюте M. Головневые грибы Прибалтики: Автореферат дис. на соискание ученой степени доктора биол. наук. – Вильнюс, 1972. – 60 с.
3 Игнатавичюте М. Головневые грибы Прибалтики = The smuts of the Baltic region. – Вильнюс, 1975. – 277 с.
4 Ignatavičiūtė M., Treigienė A. Lietuvos grybai. Acervuliečiai (Melanconiales). – Vilnius, 1998. – T. 9. – 246 p.
5 Ignatavičiūtė M. Lietuvos grybai. Kūliečiai (Ustilaginales). – Vilnius, 2001. – T. 4. – 199 p.
Dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems
PROGRAMĖLĖS KŪRĖJŲ ŽODIS
Atitikties statusas
Mes esame įsitikinę, kad naudojimasis internetu turėtų būti prieinamas visiems, todėl nuosekliai siekiame, kad svetainėmis galėtų naudotis plačiausia galima auditorija, nepriklausomai nuo aplinkybių ir gebėjimų.
Įgyvendindami šį norą, siekiame kuo griežčiau laikytis pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) turinio prieinamumo gairių 2.1 (WCAG 2.1) AA lygiu. Šios gairės nurodo, kaip žiniatinklio turinį galima padaryti prieinamą žmonėms su įvairaus pobūdžio negalia. Atitiktis šioms gairėms padeda užtikrinti, kad puslapis prieinamas visiems: akliesiems, žmonėms su judėjimo, regos, pažintinių funkcijų ir kitais sutrikimais.
Šioje svetainėje naudojamos įvairios technologijos, skirtos ją padaryti kuo prieinamesnę bet kuriuo metu. Naudojame prieinamumo sąsają, leidžiančią asmenims su specifine negalia pritaikyti svetainės UI (naudotojo sąsają) ir dizainą prie savo asmeninių poreikių.
Be to, svetainėje naudojama AI paremta funkcija, kuri nuolat optimizuoja svetainės pritaikymo lygį. Ši funkcija atkuria svetainės HTML, pritaiko jos funkcijas ir veikimą ekranų skaitytuvams, kuriuos naudoja aklieji, ir klaviatūros funkcijas, naudojamas žmonių su judėjimo sutrikimais.
Jei pastebėjote gedimų ar turite funkcijų pagerinimo idėjų, mielai su jomis susipažinsime.
Ekrano skaitytuvai ir valdymas klaviatūra
Interneto svetainėje įdiegta ARIA atributų (angl. Accessible Rich Internet Applications) technologija, kad užtikrintume, jog akli naudotojai, besinaudojantys ekranų skaitytuvais, galėtų skaityti svetainės tekstus ir naudotis jos funkcijomis. Kai tik naudotojas su ekrano skaitytuvu patenka į svetainę, jis tuoj pat gauna priminimą įsijungti Aklumo režimo profilį, kad galėtų efektyviai naršyti ir naudotis svetaine. Apačioje pateikiame informaciją, kaip mūsų svetainėje užtikrinamos kai kurios svarbios ekranų skaitytuvų funkcijos:
Vartotojai taip pat gali naudoti sparčiuosius klavišus, tokius kaip „M“ (meniu), „H“ (antraštės), „F“ (formos), „B“ (mygtukai) ir „G“ (grafika), norėdami pereiti į specifinius elementus.
Šioje svetainėje palaikomi režimai
Papildomas UI, dizaino ir skaitomumo pritaikymas
Naršyklės ir pagalbinės technologijos suderinamumas
Programėlė suderinama su įvairiausiomis naršyklėmis, kad naudotojai galėtų rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Įdėjome daug pastangų, kad programėlė būtų palaikoma pagrindinių sistemų, kurios sudaro 95 % rinkos, įskaitant Google Chrome, Mozilla Firefox, Apple Safari, Opera, Microsoft Edge, JAWS, NVDA (ekrano skaitytuvai), tiek Windows, tiek MAC naudotojams.
Pastabos ir komentarai
Nepaisant mūsų dėtų pastangų leisti lankytojams prisitaikyti šią svetainę pagal savo poreikius, vis tiek gali būti puslapių ar svetainės dalių, kurios nėra iki galo pritaikytos, kurias šiuo metu bandome pritaikyti ar joms dar neturime tinkamo techninio sprendimo. Nuolat geriname svetainės prieinamumą pridėdami ar atnaujindami įvairias funkcijas ir vystydami bei pritaikydami įvairias technologijas. Tai darome tam, kad skirtingų poreikių naudotojai galėtų optimaliai naudotis svetaine ir jos pritaikymas žengtų koja kojon su technologine pažanga.