Ar kada susimąstėte, kas saugo oficialiosios lietuvių kalbos grožį ir tikslumą? Ar kada suskaudo širdį matant dokumentą, pilną gramatinių klaidų? O gal susipainiojote dėl gluminančių terminų? Šias ir dar daugiau oficialiosios kalbos saugojimo, vartojimo ir priežiūros funkcijų Lietuvoje atlieka Valstybinės kalbos inspekcija.
Sausio 25 d. Gamtos tyrimų centre viešėjo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, kuris mokslininkų bendruomenei pristatė pranešimą „Lietuvių kalbos politika – permainų nuotaika“ ir atsakė į seminaro metu iškilusius klausimus. Mokslininkai domėjosi, ar būtina augalų, grybų, vabzdžių ar kitokių gyvybės formų pavadinimus versti į lietuvių kalbą? Į tai buvo atsakyta, kad paprastiems žmonėms irgi kartais reikia įvardyti gyvį, o lotyniškus pavadinimus geba vartoti tik mokslininkai. A. Valotka komentavo, kad mokslininkai savo publikacijas skelbia dažniausiai tik anglų kalba, retas lietuviškai. Todėl natūraliai kilo klausimas, ar moksle vartojant tik anglų kalbą daroma žala lietuvių kalbai?
Atsakant į šį klausimą buvo pabrėžta, kad svarbiausia gamtamokslių profesijų atstovų misija – įvesti į lietuvių kalbą tinkamus lietuviškus mokslinius terminus. O tai, kad moksle vyrauja anglų kalba yra visuotinai suprantama ir pateisinama.
Seminaro metu buvo domimasi, ar kitataučiams, dirbantiems Lietuvoje, būtina mokėti lietuvių kalbą. Valstybinėse įstaigose dirbantys kitataučiai privalo gebėti susikalbėti lietuvių kalba ir išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, tačiau dirbantys privačiame sektoriuje tokių prievolių neturi. Valstybinės kalbos komisija rūpinasi, kad kitataučiai, dirbantys oficialiose valstybinėse įstaigose, turėtų galimybę mokytis lietuvių kalbos ir būtų sėkmingai įtraukti į darbo rinką.
Buvo kalbėta ir apie lietuvių kalbos įdomybes, tarmes, naujadarus. Pavyzdžiui, ar žinote, kas yra sliekidė? O gal girdėjote žodį vabalija? Jei ne, visada galite aplankyti interneto svetainėje „Ekalba.lt“ esantį „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ ir išsiaiškinti, kokių naujų žodžių yra prikurta ir ką jie reiškia.
Pasaulyje, kuriame žodžiai yra svarbiausia komunikacijos forma, Valstybinė kalbos inspekcija yra kaip sargas, ginantis lietuvių kalbos grožį ir taisyklingą vartoseną.
Dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems
PROGRAMĖLĖS KŪRĖJŲ ŽODIS
Atitikties statusas
Mes esame įsitikinę, kad naudojimasis internetu turėtų būti prieinamas visiems, todėl nuosekliai siekiame, kad svetainėmis galėtų naudotis plačiausia galima auditorija, nepriklausomai nuo aplinkybių ir gebėjimų.
Įgyvendindami šį norą, siekiame kuo griežčiau laikytis pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) turinio prieinamumo gairių 2.1 (WCAG 2.1) AA lygiu. Šios gairės nurodo, kaip žiniatinklio turinį galima padaryti prieinamą žmonėms su įvairaus pobūdžio negalia. Atitiktis šioms gairėms padeda užtikrinti, kad puslapis prieinamas visiems: akliesiems, žmonėms su judėjimo, regos, pažintinių funkcijų ir kitais sutrikimais.
Šioje svetainėje naudojamos įvairios technologijos, skirtos ją padaryti kuo prieinamesnę bet kuriuo metu. Naudojame prieinamumo sąsają, leidžiančią asmenims su specifine negalia pritaikyti svetainės UI (naudotojo sąsają) ir dizainą prie savo asmeninių poreikių.
Be to, svetainėje naudojama AI paremta funkcija, kuri nuolat optimizuoja svetainės pritaikymo lygį. Ši funkcija atkuria svetainės HTML, pritaiko jos funkcijas ir veikimą ekranų skaitytuvams, kuriuos naudoja aklieji, ir klaviatūros funkcijas, naudojamas žmonių su judėjimo sutrikimais.
Jei pastebėjote gedimų ar turite funkcijų pagerinimo idėjų, mielai su jomis susipažinsime.
Ekrano skaitytuvai ir valdymas klaviatūra
Interneto svetainėje įdiegta ARIA atributų (angl. Accessible Rich Internet Applications) technologija, kad užtikrintume, jog akli naudotojai, besinaudojantys ekranų skaitytuvais, galėtų skaityti svetainės tekstus ir naudotis jos funkcijomis. Kai tik naudotojas su ekrano skaitytuvu patenka į svetainę, jis tuoj pat gauna priminimą įsijungti Aklumo režimo profilį, kad galėtų efektyviai naršyti ir naudotis svetaine. Apačioje pateikiame informaciją, kaip mūsų svetainėje užtikrinamos kai kurios svarbios ekranų skaitytuvų funkcijos:
Vartotojai taip pat gali naudoti sparčiuosius klavišus, tokius kaip „M“ (meniu), „H“ (antraštės), „F“ (formos), „B“ (mygtukai) ir „G“ (grafika), norėdami pereiti į specifinius elementus.
Šioje svetainėje palaikomi režimai
Papildomas UI, dizaino ir skaitomumo pritaikymas
Naršyklės ir pagalbinės technologijos suderinamumas
Programėlė suderinama su įvairiausiomis naršyklėmis, kad naudotojai galėtų rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Įdėjome daug pastangų, kad programėlė būtų palaikoma pagrindinių sistemų, kurios sudaro 95 % rinkos, įskaitant Google Chrome, Mozilla Firefox, Apple Safari, Opera, Microsoft Edge, JAWS, NVDA (ekrano skaitytuvai), tiek Windows, tiek MAC naudotojams.
Pastabos ir komentarai
Nepaisant mūsų dėtų pastangų leisti lankytojams prisitaikyti šią svetainę pagal savo poreikius, vis tiek gali būti puslapių ar svetainės dalių, kurios nėra iki galo pritaikytos, kurias šiuo metu bandome pritaikyti ar joms dar neturime tinkamo techninio sprendimo. Nuolat geriname svetainės prieinamumą pridėdami ar atnaujindami įvairias funkcijas ir vystydami bei pritaikydami įvairias technologijas. Tai darome tam, kad skirtingų poreikių naudotojai galėtų optimaliai naudotis svetaine ir jos pritaikymas žengtų koja kojon su technologine pažanga.