Piritas dažnai randamas metamorfinėse ir magminėse uolienose, sudūlėjusiose gneiso atplaišose, akmens anglyse, t. y. uolienose, atgabentose į Lietuvą iš kitų kraštų. Geologinėje literatūroje plačiai rašoma, kad piritas susidaro dėl giluminių geologinių procesų, karštų tirpalų tėkmėse, išlydyto kvarco gyslose ir t. t.
O Lietuvoje susidariusio nuosėdinės chemogeninės kilmės pirito sankaupos pirmą kartą aptiktos Akmenės rajone. Šio mineralo pavyzdžius į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą pristatė Lietuvos geologų sąjungos garbės narys Algirdas Rimkus.
Akmenės piritas – tai gal net nuostabiausias lietuviškas mineralas (net nepalyginamas su gintaru, nes gintaras – tai derva, o ne mineralas).
Piritas – tai mineralas, sudarytas iš geležies ir sieros, o geležies jame apie 50 proc. Todėl piritas gali būti naudinga iškasena, žaliava geležiai išgauti.
Kartu su piritu yra randama aukso, piritas yra naudojamas juvelyrikoje. Įdomu tai, kad Lietuvos prabavimo rūmų darbuotojai kenčia nuo klientų, kurie nepaliaujamai neša piritą maišais, tikėdami, kad tai auksas…
Organinė medžiaga dažnai gali virsti piritu – štai, piritu yra užpildytos amonitų kriauklės (dažnai randamos juros periodo sluoksniuose Papilėje). Taip pat Papilėje rastas juros periodo roplio slankstelis (saugomas Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje) yra prisotintas pirito kristalų.
Jonas Satkūnas
Klimato ir vandens tyrimų laboratorija
