Aukšti kalnai. Visur ledynų žymės.
Kai, būdavo, susprogsta žalios žievės,
Atšilus, po pagoniškos maldos,
Į pelkę žmonės vijo mamutus.
S. Geda
Kontinentiniai apledėjimai ne kartą keitė kraštovaizdį įvairiuose planetos kampeliuose. Ne išimtis buvo ir Europa, kurios šiaurinę ir centrinę dalis ledynai per pastarąjį milijoną metų dengė ne kartą. Kelis kartus ledynas pasiekė ir šiandieninę Lietuvos teritoriją. Tikėtina, jog po keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių metų ledo danga vėl gali pasiekti rytines Baltijos pakrantes ir neabejotina, jog labai svarbu suvokti, kada ir kaip šie procesai gali realizuotis. Panašios prognozės ar formuojami raidos modeliai remiasi geologinės praeities įvykių pažinimu ir mūsų šalies mokslininkai ypač intensyviai nagrinėja pastarųjų kelių milijonų metų aplinkos pokyčių atspindžius nuosėdų sekose, vertina sluoksniuose išlikusius floros ir faunos radinius. Pastaraisiais metais, bendradarbiaujant su archeologais ir osteologais, mūsų šalies tyrėjams pavyko ženkliai papildyti megafaunos – mamutų, šiaurės elnių – osteologinių radinių bazę. Mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos geologijos tarnybos ištyrė šių radinių amžių, atliko chronologiškai pagrįstą faunos radinių ir paleoaugalijos pokyčių koreliaciją ir charakterizavo priešledynmečio, t. y. laikotarpio tarp 70 ir 20 tūkst. metų prieš dabartį, paleoaplinką ir jos dinamiką rytų Baltijos regione.
Mokslininkai atliko įvairiose Lietuvos vietose rastų 17 mamutų dantų, kaulų, durklų (ilčių) izotopinius (14C) tyrimus ir nustatė, kad datuotas seniausio, dar prieš pastarąjį apledėjimą gyvenusio, mamuto amžius yra 52 tūkst. metų, o jauniausias priešledynmečio radinys datuotas apie 25 tūkst. metų prieš dabartį. Paleobotaniniai tyrimai liudija, kad Baltijos krašte nuo 70 tūkst. metų prieš dabartį iki paskutiniojo ledlaikio (25–16 tūkst. metų prieš dabartį) klimatas nebuvo labai atšiaurus, ledo dangos čia nebuvo. Galima tikėti, jog megafauna teritorijoje įsikūrė net anksčiau nei tai liudija šiandieninių tyrimų duomenys.
Nauji tyrimų duomenys leidžia teigti, jog priešledymečiu šiandieninės Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno beveik nuolat, klimato pašaltėjimai ir pašiltėjimai bei aplinkos pokyčiai jų gyvenimą sąlygojo gana nežymiai. Tyrimų duomenys liudija, jog daugiau tirtų osteologinių radinių datuota nuo 45 iki 38 tūkst. metų prieš dabartį. Klimato pašaltėjimo laikotarpis vadinamas „Nemunas 2c“ etapu. Tuo metu teritorijoje klestėjo tundrai būdingas atviras kraštovaizdis, kartu su mamutais plito ir kiti gyvūnai, pvz., šiaurės elniai, gauruotieji raganosiai. Ištirtų šiaurės elnių ragų amžius siekia 41, 38 ir 28 tūkst. metų prieš dabartį, o gauruotojo raganosio kaukolės, rastos Naravuose, Prienų rajone, – net 45–39 tūkst. metų prieš dabartį. Dar vienas etapas, kai labai išauga tirtų megafaunos radinių kiekis, tai prieš 34–31 tūkst. metų išryškėjantis klimato pašiltėjimas, pavadintas „Mickūnai 3“ etapu, ir koreliuojamas su Europoje išskiriamu Denekampo tarpstadialu. Tuo metu šiandieninės Lietuvos teritorijoje jau augo šviesūs reti miškai, daugiausia beržynai. Pastarasis faktas yra labai svarbus, charakterizuojant atskirų megafaunos rūšių, pvz., mamutų, paplitimą. Gauti duomenys liudija, jog gyvūnai plito ne vien tik atviroje tundroje, bet ir šviesiuose retmiškiuose ir šis faktas itin išplečia ekologines gyvūnų paplitimo ribas priešledynmečiu ir poledynmečiu.
Nuoroda į mokslinį straipsnį:
Satkūnas, J., Girininkas, A., Rimkus, T., Daugnora, L., Grigienė, A., Stančikaitė, M., Slah, G., Skuratovič, Ž., Uogintas, D., Žulkus, V., 2023. New 14C data of megafaunal remains from Lithuania – implications for the palaeoenvironmental interpretation of the Middle Weichselian. Geological Quarterly, 2023, 67: 3, doi: 10.7306/gq.1671. IF 1.
Datuotų (14C) MIS 3 laikotarpio (70–20 tūkst. metų prieš dabartį) megafaunos radinių paplitimas Lietuvoje
Gauruotojo raganosio (Coelodonta antiquitatis) kaukolė, rasta Naravuose
Gauruotojo raganosio rekonstrukcija (Woolly Rhinoceros | Dinopedia | Fandom)
