Didžiausią muziejuje mineralų ekspoziciją sudaro iš Turkijos, Afganistano, Brazilijos, Argentinos, JAV, Meksikos, Australijos, Vidurinės Azijos šalių, Antarktidos, Grenlandijos ir kitų pasaulio vietų atkeliavę pavyzdžiai. Ekspozicijoje puikuojasi smaragdai, safyrai, rubinai, topazai, opalai, agatai ir daugybė kitų moksliniu ir estetiniu požiūriu išskirtinių pavyzdžių.
 |
 |
| Ametistas (Armenija) | Čaroitas |
 |
 |
| Chrizoprazas | Kvarcas su rutilu |
 |
 |
| Lazuritas | Rodonitas |
 |
 |
| Skaidrusis kvarcas | Skaidrusis kvarcas |
Agatų kolekcija
 |
Vykintas Matuzevičius, daug metų plaukiodamas jūromis, pabuvojo pusšimtyje šalių, penkiuose žemynuose. Vykintą žavėjo tų kraštų kriauklės, drugeliai, vabzdžiai. Jis surinko virš penkių tūkstančių įvairiausių kriauklių, taip pat drugelių ir vabzdžių rinkinius, kuriuos galima pamatyti Kauno zoologijos muziejuje.
Mineralus Vykintas Matuzevičius pradėjo rinkti nuo 1973 metų, keliaudamas atostogų metu. Ieškodamas retų ir gražių mineralų išvaikščiojo kalnuotąją Armėniją, Tadžikiją, lankėsi Kazachijoje, pietų ir šiaurės Urale, Timane, Pamaskvės karjeruose. Kai kuriuos mineralus įsigijo Brazilijoje, Maroke, Australijoje plaukiodamas prekybiniais laivais. Išėjęs į užtarnautą poilsį daug pavyzdžių pirko iš įvairių šalių kolekcininkų. Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejui Vykintas Matuzevičius iš viso padovanojo beveik 1000 mineralų, kurių didžiąją dalį sudaro agatai ir fosilijos. |
AGATAI
Graikiškai A c h a t e s – Sicilijos Dirilo upės pavadinimas.
Kvarcas, SiO2 yra plačiausiai Žemės plutoje paplitęs mineralas. Jis gali būti kristalinis, slaptai kristalinis arba amorfinis. Viena iš slaptai kristalinių kvarco atmainų yra chalcedonas. Koncentriškai juostuotos chalcedono atmainos vadinamos a g a t a i s.
Dažnai agato viduje būna tuštuma, priaugusi kristalų. Tokie dariniai vadinami žeodomis. Kai agatus sudaro pieniškai baltas chalcedonas su Mn ir Fe oksidų dendritais jie vadinami samaniniais. Agatų zonos būna banguotos, zigzaginės, grakščiai išlenktos ar įmantraus rašto. Pagal agatinių zonų morfologiją yra išskiriami bastioniniai, akiniai, landšaftiniai, vamzdiniai, plunksniniai, šešėliniai, ugniniai ir t. t., o paraleliai juostuoti agatai vadinami oniksais.
Agato sudėtyje SiO2 sudaro 90–99 procentus. Likusią dalį sudaro priemaišos – TiO2 , Fe2O3, MnO, CaO, MgO, K2O, Na2O, taip pat nežymus vandens kiekis, kuris aptinkamas porose.
Agatai dažniausiai formuojasi stingstančių bazaltinių ir andezitinių lavų ertmėse, užpildytose mineralizuotomis dujomis, rečiau hidroterminėse gyslose ir nuosėdinėse uolienose.
Agatai randami visame pasaulyje. Žymiausios jų radavietės žinomos Brazilijoje, Urugvajuje, Indijoje, Maroke, Vokietijoje, Mongolijoje.
