Naujas tyrimas atveria galimybes tiksliau vertinti parazitų plitimą aplinkoje ir galimą riziką gyvūnų bei žmonių sveikatai.
Bendradarbiaujant su Latvijos universiteto (University of Latvia) Medicinos ir gyvybės mokslų fakulteto mokslininkais, atliktas preliminarus tyrimas, kuriame išbandytas naujas metodas Sarcocystis genties parazitų gyvybingumui aplinkos vandens mėginiuose įvertinti.
Šie parazitai gali užkrėsti gyvulius, o kai kurios jų rūšys yra svarbios ir žmonių sveikatos požiūriu. Į aplinką su užsikrėtusių gyvūnų išmatomis patekusios mikroskopinės parazitų struktūros – sporocistos – gali užteršti vandens šaltinius, pašarus ir ganyklas, taip sudarydamos sąlygas infekcijai plisti.
Iki šiol taikyti molekuliniai tyrimo metodai leido nustatyti parazitų buvimą ir identifikuoti jų rūšis, tačiau neatsakydavo į vieną svarbų klausimą – ar aptikti parazitai iš tiesų yra gyvybingi ir gali sukelti infekciją.
Tyrimo metu išbandyta tėkmės citometrija – pažangi laboratorinė technologija, kuri, naudojant specialius fluorescencinius dažus, leidžia analizuoti atskiras daleles ir atskirti skirtingų savybių parazitų populiacijas. Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose surinktiems vandens mėginiams tirti taip pat taikyta rūšims specifinė PGR analizė ir genetinės medžiagos sekoskaita.
Tėkmės citometrijos rezultatai parodė, kad pagal fluorescencines savybes galima išskirti tris sporocistų grupes. Iš visų analizuotų sporocistų 64,8 proc. priskirta negyvų, 22,8 proc. – gyvybingų, o 12,4 proc. – pažeistų kategorijai. Pastebėta ir reikšmingų skirtumų tarp skirtingų ūkių mėginių.
Molekuliniai tyrimai atskleidė, kad visuose tirtuose ūkiuose aptikta galvijus infekuojanti Sarcocystis cruzi rūšis. Taip pat nustatytos kitos parazitų rūšys, tarp jų ir zoonotinė Sarcocystis hominis, kuri gali būti pavojinga žmonių sveikatai.
Kuo šis tyrimas svarbus?
Tyrimas parodė, kad tėkmės citometrija gali tapti perspektyviu įrankiu aplinkos mėginiuose aptinkamų parazitų fluorescencinėms savybėms analizuoti ir jų būklei preliminariai įvertinti. Šio metodo privalumai – greitis, kiekybinis rezultatų vertinimas ir galimybė analizuoti didelį mėginių kiekį.
Derinant tėkmės citometriją su molekuliniais tyrimais, ateityje būtų galima gauti išsamesnės informacijos apie aplinkoje aptinkamus parazitus: nustatyti jų rūšis ir geriau įvertinti jų biologinę būklę. Tai galėtų prisidėti prie efektyvesnės aplinkos stebėsenos, tikslesnio infekcijų plitimo rizikos vertinimo ir gyvūnų bei žmonių sveikatos apsaugos.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai yra preliminarūs. Kol kas fluorescencinėmis savybėmis pagrįsta sporocistų klasifikacija nėra patvirtinta nepriklausomais biologiniais tyrimais. Todėl ateityje būtina atlikti papildomus eksperimentus, kurie padėtų įvertinti, ar nustatytos grupės iš tiesų atspindi parazitų gyvybingumą ir gebėjimą sukelti infekciją.
Nepaisant to, šis tyrimas yra svarbus žingsnis ieškant naujų ir pažangesnių būdų stebėti parazitų plitimą aplinkoje bei geriau suprasti jų keliamą riziką. Jis taip pat parodo tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo svarbą kuriant ir pritaikant inovatyvius tyrimų metodus.
Daugiau skaitykite: https://doi.org/10.3390/microorganisms14112571
