Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Ta proga norime pasidalinti įdomia informacija – apie sūraus vandens prietakos iš Baltijos jūros į Kuršių marias fenomenu.
Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai nagrinėjo sūraus vandens prietakos į Kuršių marias fenomeną. Anksčiau buvęs gana retas reiškinys pasitaikantis tik per stiprias audras arba, kai iš Baltijos jūros ilgesnį laiko tarpą pučia šiaurės arba šiaurės-vakarų vėjai sūrus vanduo patenka į Kuršių marias per Klaipėdos sąsiaurį.
Sūraus vandens prietakos dažnumas ir mastas į Kuršių marias labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir hidrologinių veiksnių. Prietakos apimtis taip pat gali labai skirtis. Kartais tai gali apimti tik nedidelį marių plotą netoli Klaipėdos sąsiaurio, o kitais atvejais sūrus vanduo, kurio druskingumas gali siekti 5 ar 7 g/l, gali pasklisti giliau į marias ir priklausomai nuo vėjo stiprumo, krypties ir audros trukmės pasiekti net Nidą ar Nemuno deltos rajoną. Pastaruoju metu sūraus vandens prietakos dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos padarinių stebimos vis dažniau, o tai galėtų sukelti ilgalaikius ekosistemų pokyčius. Dažnos druskingumo permainos marių vandens storymėje gali neleisti vietinėms rūšims adaptuotis ir sutrikdyti jų gyvavimo ciklus, sąlygoti vandens kokybę ir kt.
Kadangi sūraus vandens pritekėjimo dažnumas ir intensyvumas gali būti nereguliarus, būtina nuolat stebėti šiuos reiškinius ir jų poveikį Kuršių marių ekosistemai. Moksliniai tyrimai, nuolatinis monitoringas ir tinkamos valdymo strategijos parengimas gali padėti išvengti galimai neigiamų pasekmių ateityje.
GTC Geoaplinkos tyrimų laboratorijos informacija
