Džiaugiamės galėdami pasidalinti nauja Genetikos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Agnės Baranauskaitės-Lengvinienės ir Molekulinės ekologijos laboratorijos vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Petro Prako publikacija, parengta bendradarbiaujant su mokslininkais iš Lenkijos ir Italijos.
Straipsnis „Molecular detection of Sarcocystis suihominis and Sarcocystis miescheriana in wild boars hunted for human consumption in Poland highlights a potential risk for the consumer“ publikuotas tarptautiniame recenzuojamame žurnale Zoonoses and Public Health (Wiley).
Zoonoses and Public Health – tarptautinis mokslinis žurnalas, skirtas zoonozių, jų perdavimo, prevencijos ir kontrolės bei visuomenės sveikatos klausimų tyrimams. Žurnalas indeksuojamas Web of Science ir MEDLINE/PubMed, o jo 2025 m. Journal Impact Factor yra 2,6, CiteScore – 5,3.
Ką atskleidė tyrimas?
Tyrimo metu buvo ištirti 241 laukinio šerno diafragmos mėginiai, surinkti per du medžioklės sezonus Lenkijoje. Taikant molekulinius metodus buvo ieškoma dviejų Sarcocystis rūšių – Sarcocystis miescheriana ir zoonozinio Sarcocystis suihominis.
Rezultatai parodė, kad:
🔹 90 % tirtų laukinių šernų buvo nustatyta S. miescheriana DNR;
🔹 3,3 % šernų buvo nustatyta mišri infekcija – kartu aptiktos S. miescheriana ir zoonozinio S. suihominis DNR;
🔹 iš laukinių šernų audinių buvo išskirtos 37 sarkocistos, iš kurių dvi molekuliniais tyrimais identifikuotos kaip S. suihominis;
🔹 taip pat nustatyta galimai nauja, iki šiol neaprašyta Sarcocystis rūšis, kurios genetinės sekos reikšmingai skyrėsi nuo žinomų šios genties rūšių.
Kodėl tai svarbu?
Sarcocystis suihominis yra zoonozinis parazitas, kuriuo žmogus gali užsikrėsti suvalgęs žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos užkrėstos mėsos. Todėl laukinių šernų, kurių mėsa vartojama žmonių maistui, infekcijų stebėsena yra svarbi ne tik gyvūnų sveikatos, bet ir maisto saugos bei visuomenės sveikatos požiūriu.
Šis tyrimas yra ypač reikšmingas todėl, kad tai pirmasis tyrimas, nustatantis Sarcocystis rūšių paplitimą žmonių maistui skirtuose laukiniuose šernuose Lenkijoje. Gauti rezultatai rodo labai aukštą S. miescheriana infekcijos paplitimą, o zoonozinio S. suihominis nustatymas patvirtina, kad galimos rizikos vartotojams negalima atmesti.
Tyrimas taip pat dar kartą parodo, kokią svarbią informaciją apie laukinių gyvūnų infekcijas gali suteikti šiuolaikiniai molekulinės diagnostikos metodai. Jie leidžia ne tik aptikti parazitus, bet ir tiksliai juos identifikuoti, atskleisti genetinę įvairovę bei pastebėti galimai dar nežinomas rūšis.
Džiaugiamės Lietuvos mokslininkų indėliu į tarptautinį tyrimą, jungiantį genetiką, molekulinę ekologiją, parazitologiją, veterinariją ir visuomenės sveikatą.
Tyrimo išvada aiški: vartojant nepakankamai termiškai apdorotą laukinių šernų mėsą, galimos infekcijos rizikos negalima visiškai atmesti, todėl tinkamas mėsos terminis apdorojimas išlieka svarbia prevencine priemone.
Daugiau skaitykite: http://doi.org/10.1111/zph.70092
