Naujos rūšys mokslui: Mikologijos laboratorijos atradimai

Mikologijos laboratorija yra viena iš senesnių Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro laboratorijų, gyvuojančių nuo 1961 metų (anksčiau – Sporinių augalų laboratorija). Visą šį laikotarpį laboratorijos darbuotojai tyrė įvairių grybų ir į juos panašių organizmų (oomikotų ir gleivūnų) įvairovę ir ekologiją Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.

Viena iš reikšmingesnių šių tyrimų dalių yra naujų mokslui taksonų – rūšių ir genčių aprašymas. Per laboratorijos egzistavimo istoriją joje dirbę mokslininkai vieni ar bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių aprašė per dvi dešimtis naujų mokslui grybų, oomikotų ir gleivūnų rūšių ir genčių iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių.

Kaip aprašomi nauji grybai ir į juos panašūs organizmai?

  • Didžioji dauguma aprašytųjų naujų rūšių yra mažos, jų išvaizdą ir vidinę sandarą galima matyti tik pro mikroskopą. Apžiūrėjus pavyzdį, paaiškėja, kad jo požymiai neatitinka jokių žinomų rūšių požymių.
  • Tada pertikrinama visa žinoma literatūra ir, galutinai įsitikinus, kad tokia rūšis niekur nėra paminėta, detaliai aprašoma jos išvaizda ir anatominės struktūros ir, jei įmanoma, atliekami molekuliniai tyrimai (kartais molekuliniai tyrimai neįmanomi, jei studijuojamas pavyzdys per senas, ilgai pagulėjęs kolekcijoje).
  • Naujoji rūšis priskiriama aukštesniam taksonui – genčiai. Dažniausiai gentis žinoma, bet kartais tenka sukurti ir naują, nes naujos rūšies požymiai ir (arba) molekuliniai duomenys neatitinka ir jokios žinomos genties. Kam to reikia? Nes kiekviena rūšis privalo turėti binominį vardą – genties ir rūšies.
  • Tada paskiriamas holotipas, t. y. tipinis pavyzdys, iš kurio aprašoma rūšis (jis rūpestingai saugomas kolekcijoje, holotipai yra vertingiausia bet kurio herbariumo dalis).
  • Kiekvienai naujai rūšiai suteikiamas „asmens kodas“ – gaunamas Mycobank duomenų bazės numeris.
  • Ir, žinoma, naujosios rūšies ir (arba) genties aprašas paskelbiamas mokslinėje spaudoje.

O tada naujoji rūšis pradeda gyventi savo gyvenimą – ji aptinkama ir daugiau vietų, nei paminėta aprašyme,  laikui bėgant, paaiškėja daugiau detalių ne tik apie paplitimą, bet ir ekologiją, ji „dalyvauja“ sudarant įvairius aukštesniųjų taksonų filogenetinius medžius ir įtraukiama į didžiąsias apžvalgines knygas bei identifikavimo vadovus. Mūsų kolegų aprašytos rūšys įtrauktos,  pavyzdžiui, į „Corticioid Fungi of Europe“ (2 tomas) ir „Lichenicolous fungi“ (2 tomas).

Indėlį į naujų mokslui grybų, oomikotų ir gleivūnų rūšių aprašymą įdėjo nemaža dalis Mikologijos laboratorijoje dirbusių ir dirbančių mokslininkų: Severa Stanevičienė, Milda Ignatavičiūtė, Aušra Treigienė, Gražina Adamonytė, Ernestas Kutorga, Svetlana Markovskaja, Jurga Motiejūnaitė ir Reda Iršėnaitė.

 

Čia pridėtos kelių naujų rūšių nuotraukos.

Amylogalla fava Suija, Motiej. & Kantvilas 2019 – lichenofilinis grybas, augantis ant Pietų pusrutulyje paplitusios kerpių genties Parasiphula gniužulų. Nuotrauka Jurgos Motiejūnaitės.

 

Parafenestella ontariensis Ilyukhin & Markovsk. 2022 – patogeninis grybas ant uosialapio klevo (Acer negundo). Nuotraukos Evgeny Ilyukhin.

 

2006_sem003_002

Graphium samogiticum Motiej. & Alstrup 2006 – lichenofilinis grybas, augantis ant mikroskopinių dirvožemio kerpių. Skenuojančio elektroninio mikroskopo nuotrauka – Jurgos Motiejūnaitės.

 

Kukwaea pubescens Motiej. & Zhurb. 2020 – lichenofilinis grybas, augantis ant islandinės kerpenos (Cetraria islandica). Nuotrauka Jurgos Motiejūnaitės.

 

Piloderma mirabile Svant. & Iršėnaitė 2025 – korticioidinis ektomikorizinis grybas, išsiskiriantis specifine anatomine sandara tarp visų genties rūšių ir sunkiai aptinkamais vaisiakūniais: nors jo sekos žinomos iš viso Šiaurės pusrutulio, vaisiakūnis aptiktas tik Lietuvoje. Nuotrauka Žilvino Pūčio.

 

Pyrenidium macrosporum Motiej., Zhurb., Suija & Kantvilas 2018 – lichenofilinis grybas, augantis ant Pietų pusrutulyje paplitusios kerpių genties Parasiphula gniužulų. Nuotrauka Jurgos Motiejūnaitės.

 

Trichia papillata Adamonyte 2003 – koprofilinis gleivūnas, augantis ant žolėdžių žinduolių ekskrementų. Nuotrauka Gražinos Adamonytės.

×