Gegužės 19 dieną ornitologui, ekologui, gamtosaugininkui, mokslo istorikui, lietuvių kalbos puoselėtojui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui habilituotam daktarui Mečislovui Žalakevičiui sukanka 75 metai.
Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai sveikina akademiką Mečislovą Žalakevičių jubiliejaus proga, linkėdama sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir jėgų įgyvendinti visus sumanymus.
Akademikas Mečislovas Žalakevičius ryški žvaigždė ornitologijos pasaulyje.
„Tas kelias prasidėjo dar mokykloje, tėvai, G. Uspenskio „Draustinėse giriose“, biologijos studijos VU (Vilniaus universitete), Baluošo ežero apylinkių kaimų sinantropiniai paukščiai, Simno miesto ir jo apylinkių kaimų sinantropiniai paukščiai, pažintis Obelijoje su M. Valiumi, darbas LMA ZPI (Zoologijos parazitologijos institute) dar studijų metu”. Taip apie savo mokslinės veiklos kelio pražią kalba akademikas Mečislovas Žalakevičius – aviacinės ir radarinės ornitologijos mokslo šakų pradininkas ir plėtotojas Rytų Baltijos regione, pirmasis pasaulyje sukūręs ir pavartojęs naujos mokslo šakos – Klimato kaitos ornitologija pavadinimą. Jo sukurta šiuolaikinė paukščių migracijų valdymo teorija yra pripažinta tarptautinės mokslų bendruomenės. Lietuvos mokslo raidai Mečislovo Žalakevičiaus indėlis sunkiai išmatuojamas, nes jubiliato darbai apima ne tik ornitologiją, greta tiriamosios veiklos jis yra mokslo įstaigų kūrėjas, mokslinių tyrimų sklaidos puoselėtojas, terminijos kūrėjas ir mokslo istorijos tyrinėtojas.
Akademikas Mečislovas Žalakevičius gimė 1949 m. gegužės 19 d. Dotnuvoje. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgydamas biologo (zoologo), biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institute. Keičiantis instituto pavaldumui ir pavadinimams šioje įstaigoje jis išdirbo 48 metus nuo inžinieriaus iki vyriausiojo mokslo darbuotojo, laboratorijos, skyriaus vadovo ir instituto direktoriaus. Paukščių ekologijos (buvusios Ornitologijos) laboratorijai jis vadovavo nuo 1984 iki 2018 m. Vienuolika metų dirbo Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir studijoms, nuo 2003 iki 2010 m. vadovavo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui. Nuo 2010 m. jis kūrė Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą. Buvo pirmasis šio centro direktorius. Vadovavo įkuriant Lietuvos mokslo, studijų ir technologijų slėnius – Santariškių–Visorių Vilniuje bei Jūrinį Klaipėdoje. Jam vadovaujant susiformavo jungtinis Gamtos tyrimų centras su Ekotoksikologijos, Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų bei Geotyrimų padaliniais, buvo pastatytas Gamtos tyrimų centrui priklausantis naujas pastatas (laboratorinis korpusas), rekonstruoti keli Gamtos tyrimų centro institutų pastatai, lauko tyrimų ir eksperimentinės laboratorijos, įgyta nauja mokslinė aparatūra.
1982 m. už disertacinį darbą tema Paukščių migracijų radariniai tyrimai Lietuvoje Mečislovui Žalakevičiui suteiktas gamtos mokslų daktaro, 1990 m. už darbą Paukščių sezoninių migracijų reguliavimo ekologiniai aspektai – gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsnis. Per visą savo akademinę karjerą jis publikavo apie 200 mokslo darbų. 70 mokslinių monografijų, knygų, straipsnių rinkinių, kitų leidinių. Jo darbai cituojami Lietuvos ir užsienio mokslininkų leidiniuose. Jis yra žodynų, mokslo istorijos ir egodokumentkos knygų autorius. Akademikas dosniai dalijo žinias jauniems mokslininkams, jis buvo 8-ių apgintų daktaro disertacijų (S. Švažo, A. Mačikūno, R. Idzelio, B. Šablevičiaus, G. Vaitkaus, R. Žydelio, L. Balčiauskienės (konsultantas), R. Treinio) vadovas, kelių dešimčių daktarinių ir habilitacinių procedūrų gynimo tarybų ir komitetų pirmininkas, narys, oponentas. Mečislovo Žalakevičiaus žinios ir patirtis vertinama įvairiose gamtosauginėse ir visuomeninėse organizacijose – Nacionaliniame klimato kaitos komitete, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kolegijoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslo taryboje, Nacionalinėje Lietuvos raudonosios knygos komisijoje ir kitose. Jis atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Wetlands International, Lėktuvų susidūrimų su paukščiais tarptautinis komitetas (IBSC), Tarptautinis ornitologinis komitetas. Ilgus metus Mečislovas Žalakevičius buvo Lietuvos ornitologų draugijos prezidentu. Yra tarptautinių ir nacionalinių projektų autorius ir dalyvis.
Ryški akademiko mokslinė ir kultūrinė veikla yra aukštai vertinama. 1996 m. už darbų ciklą Paukščių migracijų valdymo mechanizmai (1974–1995 m.) jam buvo paskirta Lietuvos mokslo premija. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, vėliau nariu korespondentu ir Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Jubiliatas yra Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus biuro narys ir Bendrosios biologijos mokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 1998 m. dalyvauja Tarptautinės Gamtos ir visuomenės mokslų akademijos veikloje. 2006 m. už darbų ciklą Lietuvos paukščiai ir jų apsauga globalios klimato kaitos kontekste jam paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko premija. 2021 m. už svarų indėlį į biologijos, ornitologijos, ekologijos mokslo ir globalinės klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei tyrimus Lietuvoje, mokslo populiarinimą, išskirtines kompetencijas ir jaunosios kartos ugdymą, už rezultatyvų darbą ir organizacinius gebėjimus šešerius metus vadovaujant LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos mokslų sekcijai, už LMA tęstinės konferencijos Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje inicijavimą ir organizavimą jam įteiktas Lietuvos mokslų akademijos Atminimo medalis.
Ryškus akademiko pėdsakas mokslo sklaidoje. Jis buvo mokslo žurnalų Acta Ornithologica Lituanica, Acta Zoologica Lituanica, Zoology and Ecology, leidžiamų Ekologijos instituto, Gamtos tyrimų centro ir leidyklos Taylor & Fransis, įkūrėjas ir redaktorių kolegijos pirmininkas. Mokslo žurnalo Ekologija redaktorių kolegijos pirmininkas, vyriausiasis redaktorius ir narys. Akademikas kartu su žmona Irena Žalakevičiene kūrė paukščių pavadinimų žodyną. 2019 m. už lietuvių kalbos puoselėjimą – paukščių pavadinimų žodyno sudarymą, Valstybinės lietuvių kalbos komisija juos apdovanojo skulptūrėle Sraigė ir diplomais. Naujausieji Mečislovo Žalakevičiaus mokslo istorijos darbai skirti ornitologui Tadui Ivanauskui ir Vilniaus universiteto XXVI biologų laidai yra neišsemiami šaltiniai gamtos mokslų istorijos įžvalgoms.
