Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos mokslininkų pagrindinės tyrimų kryptys: cheminė ekologija – organizmų sąveikos tarpusavyje ir su aplinka infocheminiais signalais, ekologiniai organizmų elgsenos aspektai, vabzdžių evoliucinė ekologija.

Laboratorijoje bendradarbiauja biologai ir chemikai, siekdami atskleisti vidurūšines ir tarprūšines organizmų chemoekologines sąveikas ir suvokti, kaip šios sąveikos funkcionuoja gamtoje. Tiriamų objektų sąrašas labai platus – augalai, vabzdžiai, nematodai, mikroorganizmai (grybai, bakterijos) ir netgi žinduoliai.

Vidurūšinė komunikacija feromonais yra viena iš pagrindinių tyrimų krypčių. Laboratorijoje nustatyta daugiau kaip 50 vabzdžių rūšių feromonų, identifikuota jų cheminė struktūra. Taip pat didelis dėmesys skiriamas tarprūšinės tritrofinės mikroorganizmų, augalų ir vabzdžių sąveikos tyrimams. Identifikuojami augalų, mikroorganizmų emituojami junginiai, veikiantys kaip vabzdžių atraktantai ar repelentai. Feromonai ir mikroorganizmų ar augalų kilmės junginiai naudojami svarbių augalų kenkėjų stebėsenai ir (bio)kontrolei.

Chemoekologinės sąveikos tiriamos, taikant elektrofiziologinius, cheminius ir elgsenos tyrimų metodus, kuriuos įgyvendinti leidžia laboratorijoje turima įranga. Dujų chromatografas su dviem lygiagrečiais – liepsnos jonizacijos ir elektrofiziologiniu (GC-EAD) – detektoriais  ir dujų chromatografas su masės selektyviuoju detektoriumi (GC-MS) leidžia nustatyti ir identifikuoti biologiškai aktyvius junginius. Kelių rūšių olfaktometrai ir vaizdo sekimo programinė įranga „EthoVision XT“ leidžia stebėti ir analizuoti gyvūnų (įskaitant vabzdžius) elgseną, judėjimą ir aktyvumą tiriamų biologiškai aktyvių medžiagų atžvilgiu.

Vabzdžių evoliucinės ekologijos tyrimuose naudojami molekuliniai metodai. Čia didžiausias dėmesys skiriamas vapsvų (Pemphredonidae, Psenidae, Vespidae, Chrysididae) taksonomijai, genetinei įvairovei, rūšiadarai ir filogenijai. Atliekamas lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių plėviasparnių vabzdžių taksoceno sudėties ir antropogeninio poveikio jai vertinimas. Nemažas dėmesys skiriamas plėviasparnių ir tiesiasparnių vabzdžių Lietuvos faunai ir medunešės bitės Lietuvos vietinio porūšio genetinės įvairovės išsaugojimui.

×