Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkų dėmesys skiriamas naujai atsirandančios taršos (nano- ir mikrodydžio darinių, retųjų žemės elementų (RŽE), metalų mišinių, (mikro-) nanoplastikų, medikamentų, nuotekų ir kt.) sklaidos ir kaupimosi dėsningumų ir kenksmingo (toksinio) poveikio organizmams tyrimams. Metodologiniu požiūriu tyrimai apima įvairioms trofinėms ekosistemos grandims priklausančius gyvūnų ir augalų organizmus, jų reakcijų analizę skirtinguose biologinės organizacijos lygmenyse, taikant fiziologinius, biocheminius, genetinius ir elgseninius žymenis. Remiantis gautais rezultatais, vertinama specifinės taršos rizika ekosistemų tvarumui (taip pat ir žmonių sveikatai), nustatomi aplinkai saugūs lygiai, pagrindžiamas minėtų medžiagų patekimo į aplinką reglamentavimas, atliekama jų stebėsena ir kontrolė.
Trys pagrindinės tyrimų kryptys:
Pirmoji tyrimų kryptis – mokslininkų grupė tiria nano- ir mikrodarinių poveikį skirtingo trofinio lygio ir ontogenezės testorganizmams, naudojant kompleksą standartizuotų ir nestandartizuotų metodų, aiškinasi metalų pagrindu sukurtų šių medžiagų poveikio mechanizmus ir panaudojimo galimybes. Gauti rezultatai suteiks naujų žinių apie nano- ir mikrodarinių embriotoksiškumą ir nanotoksiškumą vandens organizmams, padės suprasti jų prasiskverbimo pro biologinius barjerus mechanizmus. Nustatytas jų kaupimasis, patekimas, pasiskirstymas ir išaiškinti poveikio dėsningumai ir mechanizmai papildys mokslinius tyrimus nanoekotoksikologijos srityje ir bus svarbūs, vertinant nano- ir mikrodarinių poveikio prigimtį ir prognozuojant šių medžiagų riziką ekosistemų tvarumui.
Antroji tyrimų kryptis – mikro- ir nanoplastiko, mikro- ir nanodalelių bei kitų cheminių medžiagų sąveikų su (a)biotiniais veiksniais (pvz., monospecifinės ar gretutinės parazitinės infekcijos) kintančios aplinkos kontekste tyrimai. Tyrimai atliekami in natura ir in vivo kontekste: siekiant nustatyti ir prognozuoti „kažkas iš niekur“ fenomeną (angl. something from nothing) vandens ekosistemose, t. y. (a)biotinių stresorių sinergetinį poveikį, pasireiškiantį pavieniams veiksniams veikiant foninių ar slenkstinių koncentracijų ribose. Ksenobiotikų (mikro-, nanoplastikų ir kt.), parazitinių infekcijų ar jų sąveikų eksperimentiniai tyrimai atliekami su dirbtinai veisiamomis ar laukinėmis žuvų rūšimis, siekiant nustatyti ir palyginti jų ar jų palikuonių jautrumą ir įvertinti atsistatymo potencialą pakitusios aplinkos sąlygomis. Tyrimai sudaro sąlygas prognozuoti (a)biotinių veiksnių ir jų komplekso poveikį žuvų ištekliams bei papildo mokslines žinias apie šeimininko, parazito ir taršos sąveiką vandens ekosistemose kintančios aplinkos kontekste.
Trečioji tyrimų kryptis – naudojant standartizuotus ir modifikuotus ilgalaikio toksiškumo tyrimo metodus, kurie leistų ekspozicijos metu taikyti artimas aplinkoje aptinkamas koncentracijas, ištirti RŽE poveikį dumbliams, vandens augalams ir kitai vandens biotai įvairiuose jų biologinio organizuotumo lygmenyse. Pasirinkus informatyvius atskaitos taškus ir nustačius veikliąsias koncentracijas, tiriami atskirų RŽE ir jų mišinių, taip pat RŽE ir farmacinių medžiagų mišinių poveikio efektai. Minėtų cheminių agentų poveikiui tirti pasitelkiami biotransformacijos ir oksidacinio streso žymenys, analizuojami specifiniai menturdumblių ląstelės atsakai ir RŽE akumuliacijos ląstelės kompartmentuose dėsningumai.
