Pavasariui įsibėgėjus, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kvietė leistis į pažintinį žygį po Sapieginės kalvas Vilniuje. Tai buvo ne tik pasivaikščiojimas gamtoje – tai buvo kelionė į laikus, kai Vilniaus vietoje dar plytėjo ledynmečio sukaustyta plynaukštė, o netoliese, dabartinio Antakalnio teritorijoje, vaikščiojo mamutai.
Žygį vedė vienas žymiausių šalies geologų – habil. dr. Jonas Satkūnas, Gamtos tyrimų centro mokslininkas, ilgus metus tyrinėjantis Lietuvos geologinę praeitį. Jis žygeivius supažindino su tuo, kaip sparčiai šylantis klimatas poledynmečiu išformavo Vilniaus kalvas, raguvas ir klonius, kurie šiandien sudaro išskirtinį miesto kraštovaizdį.
Vienas iš įdomiausių žygio punktų – Smėlio gatvė, kur 1957 m. buvo rastas prieš maždaug 14 tūkstančių metų gyvenusio mamuto skeletas. Šis atradimas tapo puikia proga kalbėti apie gyvūniją ir aplinką, egzistavusią Lietuvoje poledynmečio laikotarpiu.
Žygio metu geografės Rūta Baškytė ir Indrė Satkūnienė pasakojo apie Antakalnio gamtos ir kultūros objektus, jų vertę ir svarbą šiandienos miestui bei žmogui.
Po beveik 6 kilometrų žygio, grįžę į Nacionalinį lankytojų centrą, dalyviai dalyvavo žaismingoje viktorinoje apie saugomas teritorijas – tai buvo puikus būdas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir dar labiau įsigilinti į gamtosaugos tematiką.
Šis žygis – tai gyvas pavyzdys, kaip mokslas gali būti ne tik įdomus, bet ir įkvepiantis. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame sekti Gamtos tyrimų centro veiklą – pavasaris dar tik prasideda, o tyrinėjimų laukia daugybė!
