Šepeta. Prarastos pelkės istorija: 22–35. Vilnius. https://doi.org/10.35513/NRC.2024.2.02
SANTRAUKA
XX a. pirmoje pusėje Šepetos aukštapelkę tyrė Vytauto Didžiojo universiteto botanikai ir Žemės ūkio akademijos mokslininkai. Visi jų tuo metu atlikti darbai yra
reikšmingi, tačiau didžiausią išliekamąją vertę ilgalaikiam buveinių ir augalijos pokyčių vertinimui turi Žemės ūkio akademijos mokslininkų atliktas darbas ir publikuota monografija „Šepeta. Aukštapelkio monografija“. Joje užfiksuoti duomenys
yra vieninteliai išlikę patvirtinti šaltiniai apie šiuo metu sunaikintos Šepetos pelkės
paviršiaus ir vandenų geografiją, augalų įvairovę ir bendrijas. Tai, kad tyrimai buvo
atlikti Žemės ūko akademijoje, lėmė dviejų mokslininkų – Vinco Vilkaičio ir Kazio
Brundzos – mokslinis pasirengimas. Šepetos pelkę tyręs kolektyvas po Antrojo pasaulinio karo nebeatsikūrė dėl pasikeitusių istorinių aplinkybių.
Reikšminiai žodžiai: Erikas Purvinas, Jonas Grigas, Jonas Vengris, Juozas Juodis,
Kazys Brundza, pelkių tyrimai, Viktoras Ruokis, Vincas Vilkaitis, Žemės ūkio akademija.