Slanka (Scolopax rusticola) yra gausi ir plačiai Eurazijoje paplitusi tilvikinių paukščių rūšis. Jos paplitimo arealas apima visą Euraziją nuo Viduržemio jūros iki Ramiojo vandenyno pakrančių Rusijoje. Europos populiacijos dydis – apie 10 – 14 milijonų suaugusių individų, o visos Vakarų Palearktikos populiacijos – apie 16 – 24 milijonų individų (BirdLife International, 2025). Didžioji Europos populiacijos dalis peri Rusijoje, Baltarusijoje ir Suomijoje. Europos populiacija yra stabili.
Slanka yra įprastas Lietuvos miškų paukštis. Manoma, kad Lietuvoje peri apie 10000 – 20000 porų (Kurlavičius (red.), 2006).
Baltijos regione ir Baltarusijoje perinčios slankos žiemoja daugiausia pietvakarių Prancūzijoje ir šiaurės Ispanijoje (Logminas (red.), 1990; Bailie ir kt., 2022). Dauguma slankų migruoja naktį ir skrenda nedidelėmis išsklaidytomis grupėmis, kai vizualų ryšį tarp grupės individų tamsoje pakeičia akustinis (Švažas, 1993).
Slanka yra viena iš labiausiai medžiojamų paukščių rūšių Europoje. Kasmet sumedžiojama apie 3 milijonai slankų, daugiausia Prancūzijoje (Powolny, Czajkowski, 2022). Todėl labai svarbu gerai suprasti šios rūšies populiacijos būklę ir jos pokyčius, taip užtikrinant jos stabilumą.
Nors slanka yra gausi ir dažna Lietuvoje, ši rūšis kol kas yra mažai ištirta.
2023 – 2025 metais Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkams atlikus ekologinius ir genetinius slankų tyrimus buvo nustatyti jų pasiskirstymo įvariose Lietuvos buveinėse dėsningumai bei populiacijų genetinės struktūros ypatumai.
Paaiškėjo, kad optimalios veisimuisi tinkamos slankų buveinės Lietuvoje yra brandžiuose, itin drėgnuose juodojo alksnio miškuose su vyraujančiais derlingais įmirkusiais dirvožemiais. Tokiose buveinėse (pavyzdžiui Adutiškio – Guntauninkų miškų biosferos poligone) slankų tankumas gali siekti iki 9 – 10 porų/1 km². Anksčiau panašus slankų tankumas optimaliose buveinėse buvo nustatytas pietvakarių Lietuvoje (Pėtelis, Brazaitis, 2003). Baltarusijoje perinčių slankų tankumas optimaliose buveinėse drėgnuose alksnynuose siekia iki 10 – 12 porų/1 km², o dalinai apsemtose lapuočių sengirėse šiaurės Ukrainoje – net iki 24 porų/1 km². Lietuvoje įvairiuose lapuočių ir mišriuose miškuose nustatytas vidutinis slankų tankumas buvo 3,2 poros/1 km². Nedidelis slankų tankumas (iki 2 porų/1 km²) būdingas pušynams, bet kadangi jie užima apie 34% visų Lietuvos medynų ploto ten peri didelė šalies slankų populiacijos dalis. Pavienės slankų poros registruotos ir nedideliuose izoliuotuose miškeliuose, įsiterpusiuose tarp agrarinio landšafto. Tačiau kadangi bendras jų plotas yra didelis, tokiose buveinėse gali perėti reikšminga vietinės slankų populiacijos dalis.
Šių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos perinti slankų populiacija yra ženkliai didesnė nei manyta anksčiau – daugiau nei 30000 porų. Tai patvirtina ir pastaraisias metais paskelbti kaimyninių šalių slankų perinčių populiacijų dydžiai. Estijoje peri apie 30000 – 60000 porų, Latvijoje – 30000 – 45000 porų, o Baltarusijoje – net apie 320000 porų (Powolny, Czajkowski, 2022).
1 pav. Slanka (suaugęs paukštis).
2 pav. Slankos jauniklis.
