2025 m. gruodžio 9 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre tyrinėtas mamuto dantis sugrąžintas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrui-muziejui.
Šis įspūdingas radinys buvo aptiktas dar 1978 m. Karkazų kaime, Šakių rajone, o mūsų mokslininkai atliko išsamius jo tyrimus, padėjusius atskleisti ne tik konkretaus mamuto istoriją, bet ir platesnius Lietuvos priešistorės procesus.
🔬 Pavilkijo mamuto danties tyrimai
Atliekant šio mamuto (Mammuthus primigenius Blum.) danties analizę, buvo pritaikytos šiuolaikinės metodikos:
- atliktas 3D tomografinis skenavimas (CT-Dent centre): suformuota 679 sluoksnių duomenų seka ir sudarytas tikslus danties 3D modelis, leidžiantis įvertinti paviršiaus ir vidaus morfologiją;
• radiokarboninis (¹⁴C) datavimas, nustatęs mamuto amžių, atliktas Fizinių ir technologijos mokslų centre;
• parengtas osteologinis danties apibūdinimas.
🧬 Platesnis kontekstas: ką atskleidė Lietuvos mamutų tyrimai?
Gamtos tyrimų centre ištirti 22 mamutų dantų, kaulų ir ilčių pavyzdžiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Rezultatai rodo, kad:
- seniausio mamuto likučiai Lietuvoje siekia 52 tūkst. metų;
- jauniausio – 13,9 tūkst. metų.
Šie duomenys leidžia teigti, kad mamutai priešledžio laikotarpiu Lietuvoje gyveno beveik nuolat – klimato svyravimai ir aplinkos pokyčiai jų išplitimą veikė gana nežymiai.
Tyrimų metu išskirti keli svarbūs laikotarpiai:
- 45–38 tūkst. metų prieš dabartį – klimato pašaltėjimo etapas, vadinamas Nemunu 2c, kai Lietuvoje vyravo tundra;
- 34–31 tūkst. metų prieš dabartį – klimato atšilimo periodas (Mickūnų 3 / Denekampo tarpstadialis), kai mūsų teritoriją jau dengė beržynų miškai.
Pavilkijo mamutas priklauso Nemuno 2e laikotarpiui ir gyveno maždaug prieš 31–30 tūkst. metų.
