Uraganinių audrų pėdsakų Baltijos jūros pakrantėje beieškant

Liepos 15–18 d. Diukeno universiteto profesorius Philipas Reederis, Viskonsino universiteto Eau Claire profesorius Harry Jol, geoerdvinių technologijų koordinatorius Martinas Goettlas ir studentai Brockas Johnsonas, Gracie Sime, Megan Doles, Grace Schmidt bei Gavinas Comiskey kartu su Gamtos tyrimų centro tyrėju Donatu Pupieniu atliko išsamius geofizinius, geologinius ir morfometrinius tyrimus keturiuose skersiniuose profiliuose, išsidėsčiusiuose 4 km ilgio Baltijos jūros pakrantės ruože tarp Šventosios ir Nidos (Latvija). Naudojant georadarą (GPR) su 100 ir 500 MHz dažnio antenomis bei gręžiant seklius, 1–2,5 m gylio gręžinius, siekta aptikti XX a. uraganinių audrų pėdsakus – išskirtinius nuosėdų sluoksnius, galimai susiformavusius po Baltijos jūros pakrantę talžiusių 1967 m. spalio 18 d., 1993 m. sausio 14 d. ir 1999 m. gruodžio 5 d. audrų. Pirminiai rezultatai atskleidė, kad tirtame pakrantės ruože, 2–2,5 m gylyje, slūgso durpių sluoksnis, užklotas eolinėmis smėlio nuogulomis. Ar šiame ruože išliko audrų suformuotų nuosėdų sluoksnių, paaiškės atlikus išsamesnius laboratorinius nuogulų granuliometrinės sudėties ir sunkiųjų mineralų tyrimus.

Viskonsino universiteto studentai vykdo geofizinius tyrimus prie Nidos gyvenvitės Latvijoje.

Autorius D. Pupienis

×