Vertinant biologinės įvairovės pokyčius vien pagal tai, kokios rūšys aptinkamos, galima nepastebėti reikšmingų funkcinių pokyčių.
Paskelbti bendro Žinduolių ekologijos laboratorijos, FTMC ir VDU mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad žmogaus poveikis buveinėms keičia žinduolių mitybą ir trofinius ryšius. Šie pokyčiai matomi net tada, kai gyvūnų rūšinė sudėtis išlieka gana panaši. Tyrėjai palygino stabiliųjų anglies (δ¹³C) ir azoto (δ¹⁵N) izotopų vertes 26 žinduolių rūšių plaukuose iš Belovežo girios ir žmogaus pakeistų buveinių Lietuvoje bei Latvijoje. Iš viso išanalizuota 2450 plaukų mėginių.
Ryškiausias pokytis – azoto izotopų signalas
Žmogaus pakeistose buveinėse δ¹⁵N reikšmės buvo didesnės įvairių trofinių grupių (žolėdžių, grūdėdžių iki vabzdžiaėdžių, visaėdžių ir plėšrūnų) žinduolių plaukuose. Iš 26 tirtų rūšių δ¹⁵N reikšmės padidėjo net 21 rūšiai. Tarp jų – briedis, stirna, taurusis elnias, bebras, kiškis, vilkas, lūšis, lapė, šeškas, kanadinė audinė, dirvinė ir geltonkaklė pelės, pelė mažylė, trijų rūšių kirstukai, barsukas, mangutas ir šernas.
Tokius pokyčius gali sąlygoti dėl žmogaus veiklos pakitę azoto ciklai, žemės ūkyje naudojamos trąšos, antropogeniniai maisto šaltiniai bei pasikeitę gyvūnų mitybos tinklai. Todėl šis signalas rodo platesnę ekosistemos funkcinę reorganizaciją.
Anglies izotopų pokyčiai buvo nenuoseklūs: δ¹³C padidėjo 13 rūšių ir sumažėjo 13 rūšių.
Žinduolių mitybos nišos keičiasi
Iš 15 rūšių, kurioms buvo galima patikimai įvertinti izotopinės nišos plotį, net 11 rūšių žmogaus pakeistose buveinėse ši niša susiaurėjo, o tik keturioms – išsiplėtė. Tai rodo bendrą tendenciją, kad žmogaus pakeistose buveinėse gyvūnų naudojamų išteklių ir trofinių sąveikų spektras gali mažėti, nors kai kurios rūšys geba pasinaudoti naujais ištekliais.
Rūšių išlikimas nereiškia, kad ekosistema išliko nepakitusi
Vien tai, kad rūšys išlieka, dar nereiškia, jog ekosistema funkcionuoja taip pat. Nors daugelis rūšių išlieka žmogaus pakeistose buveinėse, gali pasikeisti jų mitybos ištekliai, trofinė padėtis ir ekologinės nišos, o kartu – ir jų vaidmuo ekosistemoje bei sąveikos su kitomis rūšimis. Stabilieji izotopai leidžia šiuos funkcinius pokyčius aptikti, nors vertinant biologinę įvairovę vien pagal rūšių sudėtį jie gali likti nepastebėti.
Belovežo giria – atskaitos taškas ekosistemos pokyčiams vertinti
Tyrime ypatingą reikšmę turi Belovežo giria, pasirinkta kaip santykinai natūralios ekosistemos atskaitos taškas. Palyginimas su šia ekosistema leido įvertinti ne tik tai, ar rūšys išliko, bet ir kaip pasikeitė jų išteklių naudojimas, trofinė struktūra ir ekologinės nišos žmogaus pakeistose buveinėse.
Forest Ecosystems žurnalas
Straipsnis publikuotas tarptautiniame Q1 kvartilio žurnale Forest Ecosystems. 2025 m. žurnalo Journal Impact Factor (JIF) – 5,4, o JCR reitinge jis užima 5 vietą iš 92 miškininkystės kategorijos žurnalų.
Prieiga: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2197562026001119
