IN MEMORIAM

Selemonas Paltanavičius (1956–2026)

 

2026 m. spalio 2 d. mirė žinomas Lietuvos gamtininkas, biologas, rašytojas, fotografas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius.

Selemonas Paltanavičius gimė 1956 m. sausio 14 d. Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 m. Vilniaus universitete baigė biologijos studijas. Profesinį kelią  pradėjo Žuvinto valstybiniame rezervate, kuriame dirbo 1979–1984 m., o vėliau daugelį metį savo veiklą siejo su Lietuvos aplinkos apsaugos sistema ir Aplinkos ministerija, kur rūpinosi biologinės įvairovės apsaugos klausimais.

Dalį savo profesinio kelio Selemonas Paltanavičius buvo susiejęs ir su Gamtos tyrimų centru, kuriame dirbo vyriausiuoju specialistu. Jo ilgametė gamtininko patirtis, gilus Lietuvos gamtos pažinimas ir išskirtinis gebėjimas apie ją aiškiai, įtaigiai ir suprantamai kalbėti plačiajai visuomenei buvo itin vertingi. Jis prisidėjo prie Gamtos tyrimų centro žinių sklaidos, bendravimo su visuomene ir žiniasklaida.

Selemonas Paltanavičius buvo vienas žinomiausių Lietuvos gamtos pažinimo ir gamtosaugos populiarintojų. Jis parašė daugybę knygų ir straipsnių apie Lietuvos gamtą, ilgus metus rengė radijo laidas, daug dėmesio skyrė vaikų ir jaunimo gamtos pažinimui bei švietimui. Jo ilgametė kūrybinė ir visuomeninė veikla buvo įvertinta ne viena premija ir valstybiniu apdovanojimu – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Selemonas mokėjo apie gamtą kalbėti taip, kad ji taptų artima kiekvienam. Jo gebėjimas pastebėti, paaiškinti ir sudominti, įkvėpė ne vieną atidžiau pažvelgti į mus supantį pasaulį ir pajusti atsakomybę už jo išsaugojimą.

Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Selemono Paltanavičiaus šeimą, artimuosius, bičiulius ir visus, kuriems jis buvo brangus ir kuriems svarbūs jo darbai ir mintys.

Šviesus Selemono Paltanavičiaus atminimas.

Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanʼas Jay Bakerʼis rugsėjo 28–30 d. dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusiame naujai finansuotos COST iniciatyvos eDNA4Policy (CA25163) valdymo komiteto veiklos pradžios susitikime. Ši tarptautinė iniciatyva skirta aplinkos DNR (eDNA) metodų integravimui į politikos formavimo ir aplinkos valdymo sistemas stiprinti.

Dr. N. J. Bakerʼis šiame COST veiksmų tinkle atstovauja Lietuvai ir vadovauja 5-ajai darbo grupei (WG5), kurios pagrindinis tikslas – skatinti aplinkos DNR metodų standartizavimą bei kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės (QA/QC) sistemų kūrimą. Šios veiklos yra svarbios, siekiant užtikrinti patikimą ir bendrą eDNA metodų taikymą biologinės įvairovės stebėsenai bei aplinkosaugos sprendimų priėmimui Europoje.

Susitikimo metu mokslininkas užmezgė naujus ryšius su pirmaujančiais aplinkos DNR tyrėjais iš įvairių Europos šalių ir sustiprino jau esamą tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat aptartos bendrų mokslinių tyrimų, metodikų kūrimo ir gerosios praktikos sklaidos galimybės.

Anot dr. N. J. Bakerʼio, aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose moksliniuose tinkluose ne tik stiprina Gamtos tyrimų centro tarptautinį matomumą, bet ir suteikia galimybę Lietuvai tapti viena iš lyderiaujančių šalių Europoje, taikančių aplinkos DNR metodus biologinės įvairovės ir ekosistemų būklės vertinimui.

Dalyvavimas COST iniciatyvoje eDNA4Policy prisidės prie glaudesnio Europos mokslininkų bendradarbiavimo ir pažangių mokslinių metodų diegimo, kurie ateityje padės efektyviau stebėti ir saugoti biologinę įvairovę.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai (Laura Gedminienė, Gražyna Kluczynska ir Nickʼas Schafstallʼis) spalio 2 d. dalyvavo tarptautinio COST veiklos tinklo „PalaeOpen“ valdymo komiteto metiniame susitikime. Renginio metu apibendrinti praėjusių metų veiklų rezultatai, aptartos atvirojo mokslo pažanga paleoekologijos srityje ir ateities gairės.

Tinkle šiuo metu bendradarbiauja daugiau nei 540 mokslininkų iš 41 šalies. Susitikimo metu daug dėmesio skirta tarpdisciplininių darbo grupių veiklai: aptarti paleoekologinių ir archeologinių duomenų (žiedadulkių, augalų ir gyvūnų makro- ir mikrofosilijų, nežiedadulkių palinomorfų (NPP), paleogaisrų, biologinių žymenų, archeobotanikos ir archeozoologijos ir kt.) nomenklatūros ir taksonomijos standartizavimo, skaitmeninimo ir integracijos klausimai.

Pranešimuose taip pat pristatyta tarptautinių duomenų bazių (tokių kaip SEAD ir Neotoma) sąsaja ir nauji programiniai įrankiai, palengvinantys duomenų paiešką ir atvirą prieigą mokslininkams visame pasaulyje.

Svarbi susitikimo dalis buvo skirta jaunųjų mokslininkų (ECR) įtraukimui ir kvalifikacijos kėlimui – apžvelgti sėkmingai įvykę mokymai Sofijoje (Bulgarija), trumpalaikės mokslinės misijos (STSM) bei suplanuotos švietimo ir visuomenės informavimo iniciatyvos ateinantiems metams. Tarp planuojamų veiklų paminėtas ir artėjantis NPP seminaras, kurį 2027 m.  birželio 7–11 d. organizuos Gamtos tyrimų centro mokslininkai.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas neseniai su grupe bendraautorių žurnale „Nature Communications“ (IF = 18.1) paskelbė mokslinį straipsnį „Rapid and repeated evolution of increased competitive ability in a global invader“. Straipsnyje apibendrinti plataus masto kanadinės šiušelės (Erigeron canadensis) tyrimų rezultatai. Jame nagrinėjama, kaip invaziniai augalai gali ypač sėkmingai įsitvirtinti naujose teritorijose ir prisitaikyti prie naujų buveinių sąlygų. Nustatyta, kad kai kuriose kanadinės šiušelės populiacijose per trumpą laiką įvyksta evoliuciniai pokyčiai, dėl kurių reikšmingi padidėja kanadinės šiušelės konkurencingumas. Tyrimo rezultatai suteikia naujų žinių apie tai, kaip sparti invazinių rūšių evoliucija gali paveikti ekosistemas, pakeisti rūšių tarpusavio sąveiką ir prisidėti prie ypač spartaus jų plitimo.

Straipsnį skaitykite čia:

https://doi.org/10.1038/s41467-026-77819-z

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Pavel Starkevič lankosi Taivane, kur Gamtos mokslų muziejuje ir Nacionaliniame Chung Hsing universitete atlieka Baltijos gintaro inkliuzų mikrotomografinius tyrimus. Mokslinio bendradarbiavimo metu siekiama išsamiau atskleisti Eoceno epochos dvisparnių vabzdžių įvairovę, evoliuciją ir jų raidą Baltijos regione.

Mikrotomografija leidžia neinvaziniu būdu pažvelgti į gintare išlikusius organizmus ir išsamiai ištirti jų struktūrą. Tokie tyrimai suteikia galimybę geriau pažinti prieš milijonus metų gyvenusių vabzdžių įvairovę ir padeda atkurti praeities ekosistemų vaizdą.

Prieš maždaug 35 milijonus metų dabartinės Lietuvos teritorijoje vyravo šilto ir drėgno klimato subtropiniai miškai. Juose gyveno įvairi fauna – gekonai, cikados, termitai, gyvalazdės, solpūgos, skorpionai ir kiti organizmai. Tuo metu augę medžiai gamino didelius kiekius sakų, kurie per milijonus metų suakmenėjo ir tapo šiandien visame pasaulyje žinomu Baltijos gintaru.

Gintaro inkliuzai yra unikalus praeities biologinės įvairovės archyvas. Juose išlikę vabzdžiai ir kiti organizmai leidžia mokslininkams tirti ne tik atskirų rūšių morfologiją ir evoliuciją, bet ir rekonstruoti senovės ekosistemas.

Vizito Taivane metu dr. P. Starkevič taip pat pristatė savo mokslinius tyrimus Nacionaliniame Chung Hsing universitete. Susitikimų metu jis dalijosi Gamtos tyrimų centre sukaupta moksline patirtimi ir pristatė savo indėlį tiriant Taivano vabzdžių biologinę įvairovę.

Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas suteikia galimybę dalytis tyrimų metodais, kompetencijomis ir moksliniais duomenimis, o kartu – stiprinti Gamtos tyrimų centro ryšius su užsienio mokslo institucijomis.

Spalio 6 d. (antradienį) 12.00 val. kviečiame į netradicinius pietus po atviru dangumi – „Pietūs kitaip“, skirtus Tarptautinei geoįvairovės dienai paminėti.

📍 Susitikimo vieta: Gamtos tyrimų centro lapidariumas (rytinis kiemas prie akmenų)
⏱️ Trukmė: apie 45 min.

Renginio metu kartu su geologais pažvelgsime į kasdien matomus riedulius nauju žvilgsniu. Aptarsime jų kilmę, istoriją ir geologinę reikšmę, sąsajas su biologine įvairove, dolomito svarbą bei grožį, taip pat pasidomėsime, kiek dirvožemio susiformavo nuo naujojo GTC korpuso pastatymo ir kitais įdomiais geoįvairovės aspektais.

Susitikimą ves:

• habil. dr. Valentinas Baltrūnas
• dr. Gražina Skridlaitė
• dr. Ieva Baužienė
• dr. Jonas Satkūnas

Džiaugiamės, kad šis renginys bus įtrauktas į Tarptautinės geoįvairovės dienos iniciatyvų programą ir registruotas UNESCO remiamos Geoįvairovės dienos svetainėje: https://www.geodiversityday.org/

Kviečiame prisijungti ir pietų pertrauką praleisti kitaip – pažįstant mus supančią geologinę aplinką!

Sveikiname Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkę dr. Mariam Zareyan, sėkmingai apgynusią biologijos mokslo krypties (N 010) daktaro disertaciją „Physiological, Biochemical, and Molecular Responses of Crops to Drought in Presence of Plant Growth Promoting Microorganisms and Calcium“.

Disertacijos tikslas buvo įvertinti, kaip augalų augimą skatinantys mikroorganizmai ir kalcis gali padėti žemės ūkio augalams geriau prisitaikyti prie sausros streso. Tyrime nagrinėti augalų fiziologiniai, biocheminiai ir molekuliniai atsakai vandens trūkumo sąlygomis.

Mūsų centro vardu nuoširdžiai džiaugiamės jos svarbiu akademiniu pasiekimu ir linkime nepritrūkti įkvėpimo, drąsių mokslinių idėjų ir prasmingų atradimų tolimesniame profesiniame kelyje!

Vertinant biologinės įvairovės pokyčius vien pagal tai, kokios rūšys aptinkamos, galima nepastebėti reikšmingų funkcinių pokyčių.

Paskelbti bendro Žinduolių ekologijos laboratorijos, FTMC ir VDU mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad žmogaus poveikis buveinėms keičia žinduolių mitybą ir trofinius ryšius. Šie pokyčiai matomi net tada, kai gyvūnų rūšinė sudėtis išlieka gana panaši. Tyrėjai palygino stabiliųjų anglies (δ¹³C) ir azoto (δ¹⁵N) izotopų vertes 26 žinduolių rūšių plaukuose iš Belovežo girios ir žmogaus pakeistų buveinių Lietuvoje bei Latvijoje. Iš viso išanalizuota 2450 plaukų mėginių.

Ryškiausias pokytis – azoto izotopų signalas

Žmogaus pakeistose buveinėse δ¹⁵N reikšmės buvo didesnės įvairių trofinių grupių (žolėdžių, grūdėdžių iki vabzdžiaėdžių, visaėdžių ir plėšrūnų) žinduolių plaukuose. Iš 26 tirtų rūšių δ¹⁵N reikšmės padidėjo net 21 rūšiai. Tarp jų – briedis, stirna, taurusis elnias, bebras, kiškis, vilkas, lūšis, lapė, šeškas, kanadinė audinė, dirvinė ir geltonkaklė pelės, pelė mažylė, trijų rūšių kirstukai, barsukas, mangutas ir šernas.

Tokius pokyčius gali sąlygoti dėl žmogaus veiklos pakitę azoto ciklai, žemės ūkyje naudojamos trąšos, antropogeniniai maisto šaltiniai bei pasikeitę gyvūnų mitybos tinklai. Todėl šis signalas rodo platesnę ekosistemos funkcinę reorganizaciją.

Anglies izotopų pokyčiai buvo nenuoseklūs: δ¹³C padidėjo 13 rūšių ir sumažėjo 13 rūšių.

Žinduolių mitybos nišos keičiasi

Iš 15 rūšių, kurioms buvo galima patikimai įvertinti izotopinės nišos plotį, net 11 rūšių žmogaus pakeistose buveinėse ši niša susiaurėjo, o tik keturioms – išsiplėtė. Tai rodo bendrą tendenciją, kad žmogaus pakeistose buveinėse gyvūnų naudojamų išteklių ir trofinių sąveikų spektras gali mažėti, nors kai kurios rūšys geba pasinaudoti naujais ištekliais.

Rūšių išlikimas nereiškia, kad ekosistema išliko nepakitusi

Vien tai, kad rūšys išlieka, dar nereiškia, jog ekosistema funkcionuoja taip pat. Nors daugelis rūšių išlieka žmogaus pakeistose buveinėse, gali pasikeisti jų mitybos ištekliai, trofinė padėtis ir ekologinės nišos, o kartu – ir jų vaidmuo ekosistemoje bei sąveikos su kitomis rūšimis. Stabilieji izotopai leidžia šiuos funkcinius pokyčius aptikti, nors vertinant biologinę įvairovę vien pagal rūšių sudėtį jie gali likti nepastebėti.

Belovežo giria – atskaitos taškas ekosistemos pokyčiams vertinti

Tyrime ypatingą reikšmę turi Belovežo giria, pasirinkta kaip santykinai natūralios ekosistemos atskaitos taškas. Palyginimas su šia ekosistema leido įvertinti ne tik tai, ar rūšys išliko, bet ir kaip pasikeitė jų išteklių naudojimas, trofinė struktūra ir ekologinės nišos žmogaus pakeistose buveinėse.

Forest Ecosystems žurnalas

Straipsnis publikuotas tarptautiniame Q1 kvartilio žurnale Forest Ecosystems. 2025 m. žurnalo Journal Impact Factor (JIF) – 5,4, o JCR reitinge jis užima 5 vietą iš 92 miškininkystės kategorijos žurnalų.

Prieiga: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2197562026001119

 

2026 m. rugsėjį Giluminės geologijos laboratorijos paleontologės Darja Dankina ir Agnė Venckutė-Aleksienė aplankė žymų Lietuvos paleontologą Juozą Valiukevičių, kuris didžiąją savo mokslinės veiklos dalį skyrė Lietuvos ir Baltijos regiono paleozojaus stuburinių, ypač akantodų ir konodontų, tyrimams. Jis atrado ir aprašė daugybę naujų fosilijų rūšių bei genčių, išskyrė dvi naujas akantodų šeimas, o 2026 m. buvo apdovanotas A. Giedraičio geologijos fondo garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“.

Juozas Valiukevičius padovanojo savo daugelį metų kauptą mokslinę literatūrą, kurią sudaro daugiau nei 70 knygų, rankraščių, straipsnių ir kitų leidinių. Dabar ši vertinga kolekcija saugoma Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre (GTC).

Daugiau informacijos apie Juozą Valiukevičių galima rasti čia:

https://www.vle.lt/straipsnis/juozas-valiukevicius/