Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė paleontologė dr. Darja Dankina gruodžio pradžioje dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Palaeontological Annual Meeting 2024“ (PalAss), vykusioje Erlangene, Bavarijos regione, Vokietijoje (https://www.palass.org/). Šioje konferencijoje Darja pristatė svarbius rezultatus paleozojaus žuvų tematikoje, kurie bus publikuoti 2025 metais prestižiniame vokiškame moksliniame žurnale „Paläontologische Zeitschrift“ (Q1). Konferencijos išlaidos buvo padengtos iš Mokslininkų mobilumo skatinimo fondo.

Sėkmingai išbandyta Gamtos tyrimų centro Skaitmeninimo laboratorijos fototechnikos įranga, kuria iki šiol fotografuoti tik maži ar net mikroniniai objektai. Mažiausias fiksuotas objektas buvo 300 µm mašalo dalelė, o didžiausias – net 40 cm dydžio amonitas (Ammonoidea).

Profesionali fotografavimo sistema veikia labai tiksliai ir išlaikydama sufokusuotą vaizdą leidžia atlikti detalią objektų struktūrų ir tekstūrų analizę.

Taigi, ši įranga puikiai tinka ne tik biologiniams objektams fotografuoti, bet gali būti taikoma ir geologinių bei paleontologinių pavyzdžių tyrimams.

Mašalas (Simuliidae) Baltijos gintare

Įskaitmenintas amonitas

Pavel Starkevič nuotraukos

 

Dr. Pavel Starkevič, Entomologijos laboratorija

Dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, Giluminės geologijos laboratorija

Indrė Satkūnienė, Kolekcijų skyrius

Gamtos tyrimų centro mokslininkai lapkričio 26–30  dienomis dalyvavo 6-ojoje tarptautinėje maliarijos ir kitų kraujo parazitų laukinėje gamtoje konferencijoje (VI International Conference on Malaria and other blood parasites of wildlife), vykusioje Medeljino mieste, Kolumbijoje. Lietuvos mokslininkai skaitė 10 mokslinių pranešimų ir pateikė 7 stendinius pranešimus apie paukščių maliarijos ir jai giminingų hemosporidinių bei kitų kraujo parazitų tyrimus Lietuvoje, buvo pristatyti naujausi duomenys apie vektorių (vabzdžių, pernešančių kraujo parazitus) biologiją ir vaidmenį šių patogenų plitimui gamtoje.

 

Gamtos tyrimų centras išleido knygą „Šepeta. Paaukotos pelkės istorija (sud. ir red. dr. I. Jukonienė). Šis mokslo darbų rinkinys apie paaukotą pelkę, kuri pagal savo gamtines vertybes, kaip ir kita tarpukariu ištirta pelkė – Kamanos, galėjo tapti gamtiniu rezervatu. Šiandien Šepeta daugiausia žinoma dėl durpių substrato gavybos.

Apie šios buvusios aukštapelkės (apie 1400 ha ploto) augalijos kompleksus su beveik 100 ežerokšnių ir tundros platybėse augančiu beržu keružiu dabar primena tik 1940 m. išleista ir šiuo metu bibliografine retenybe tapusi Kazio Brundzos redaguota knyga „Šepeta. Aukštapelkio monografija“ ir negausios tarpukario tyrėjų publikacijos.

Ilonos Jukonienės, Aurikos Ričkienės, Zofijos Sinkevičienės, Agnės Bagušinskaitės, Vitos Monkuvienės ir Juditos Koreivienės straipsniuose aprašomi rasti jau labai pasikeitusios pelkės augalijos likučiai, daug dėmesio skiriama beržo keružio būklei. Kad būtų galima kuo detaliau sudėti buvusios pelkės vaizdą, analizuojami herbariumo rinkiniai Lietuvos ir Lenkijos herbariumuose, rankraščiai ir publikuota medžiaga apie Šepetos pelkės tyrimus, jos augaliją, kartografinė medžiaga. Su didžiule pagarba prisimenami tarpukario Lietuvos mokslo entuziastai, vadovaujami Kazio Brundzos ir Vinco Vilkaičio, skubėję Šepetos pelkę ištirti ir aprašyti, kartu su Kamanų pelkės tyrimais padėję pamatus Lietuvos pelkėtyrai ir kūrę lietuviškąją pelkių terminiją.

Knygoje pateikiama labai išsami Sigitos Dagienės sudaryta bibliografinė rodyklė, apimanti publikacijas apie Šepetos pelkę ir jos apylinkes.

Tokie susisteminti duomenys yra svarbūs kaip Lietuvos gamtos istorijos archyvai, saugantys įrašus apie išnykusios pelkės biologinę įvairovę, vertingus retų rūšių bei buveinių būklės pokyčiams Lietuvoje vertinti ir visuomenės požiūriui į pelkių reikšmę formuoti.

Galimybė atlikti šiuos tyrimus atsirado Lietuvos mokslo tarybai 2022–2024 m. finansavus projektą „Šepeta. Pelkės augalija istorinių tyrimų ir kraštovaizdžio pokyčių kontekste“. Dr. I Jukonienei ir dr. A. Ričkienei tai jau trečias sėkmingai įvykdytas projektas pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos programą, 2016–2024 m.

Metų gale Gamtos tyrimų centras išleido knygą, kuri bus įdomi ne tik biologams, bet ir visiems besidomintiems grybais. Joje yra Lietuvoje užregistruotų makrogrybų ir kerpių rūšių sąrašai, kurie bus naudingi pasitikrinti, ką iš grybijos turime šalyje. O turime ne tiek ir mažai – 608 afiloforoidinių (kempininių) grybų, 1463 agarikoidinių ir boletoidinių (kepurėtųjų) grybų, 577 diskomicetų ir 775 kerpių ir su jomis susijusių grybų rūšis, užregistruotas per daugiau kaip 200 metų grybų tyrimų Lietuvoje istoriją. Dar knygoje yra du puikūs mūsų kolegės iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Vitos Džekčioriūtės straipsniai apie liaudiškus grybų vardus ir apie etnomikologiją Lietuvoje. Nežinantieji galės susipažinti su tuo, koks mokslas yra etnomikologija, ir išsiaiškinti priežastis, kodėl, pavyzdžiui, skirtingose Lietuvos vietose žmonės negali sutarti, koks grybas yra šilbaravykis ir kiek vardų gali viena grybo rūšis turėti viename etnografiniame regione. Knygos rengimą ir išleidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos programos lėšų (projektas „Užmirštoji įvairovė Lietuvoje; grybai ir kerpės – nuo kultūrinės sampratos iki duomenų sistemų“ (ETNOMIKO).

Knygą rasite čia:

Vita Džekčioriūtė, Reda Iršėnaitė, Jonas Kasparavičius, Ernestas Kutorga, Jurga Motiejūnaitė, Rūta Urbonaitė. Lietuvos makroskopinių grybų ir kerpių sąvadas: taksonai ir mikonimai  – Vilnius : Gamtos tyrimų centras, 2024. 196 p.

Gamtos tyrimų centro svečius ir darbuotojus kviečiame pasigrožėti pirmame aukšte eksponuojamomis povandeninio pasaulio nuotraukomis, leidžiančiomis retai matomus gyvūnus detaliai apžiūrėti iš arčiau.

Nuotraukų autorius dr. Justas Dainys

 

Europos Komisijoje įvyko baigiamoji projekto „Parengiamieji veiksmai aplinkos taršos stebėsenai panaudojant medunešes bites“ (INSIGNIA) konferencija. Šis unikalus projektas apjungė visas 27 ES šalis, siekiant sukurti naujus metodus aplinkos taršos stebėsenai pasitelkiant bičių kolonijas.

Lietuvai renginyje atstovavo Nacionalinė koordinatorė, GTC CHEEL vyresn. m. d. Laima Blažytė-Čereškienė, kurios indėlis projekte buvo nepaprastai svarbus.

Visos konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia: www.insignia-bee.eu/

Gruodžio 4–5 dienomis Vilniuje, Akademijos g. 2, GTC konferencijų salėje, įvyko svarbus mokymų renginys „ES finansavimo galimybės: žinios ir praktika“, skirtas tyrėjams, siekiantiems gilinti žinias apie ES finansavimo galimybes ir įgyti praktinių paraiškų rašymo įgūdžių.

Renginį organizavo GTC Projektų plėtros skyrius pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamos veiklos krypties „Tyrimų rezultatų sklaida organizuojant renginius“ laimėtą paraišką.

Renginys pritraukė daugiau nei 40 GTC mokslininkų iš daugiau nei 15 skirtingų laboratorijų, kurie aktyviai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Mokymų metu dalyviai gavo vertingos informacijos apie ES finansavimo programų įvairovę, jų prioritetus bei kaip ieškoti aktualių kvietimų temų.

Pirmoji diena: paraiškų rašymo pagrindai

Pirmąją dieną vyko intensyvus dviejų dalių seminaras „Paraiškos rašymo strategijos ir sėkmės receptai“, kurį vedė Joanna Przedrzymirska-Ziółkowska, turinti daugiau nei 20 metų projektų rašymo ir įgyvendinimo patirties. Dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais paraiškų struktūros ir rengimo elementais, gavo naudingų įžvalgų, kaip išryškinti projekto unikalumą bei maksimizuoti paraiškos sėkmės tikimybę.

Antroji diena: praktiniai užsiėmimai

Antrąją dieną mokymai prasidėjo intensyviu praktiniu seminaru, kuriame dr. Evelina Braennvall, Lulea technologijos universiteto Europos biuro vadovė, pristatė HEU kvietimų analizavimo ir paraiškų vertinimo kriterijus. Dalyviai turėjo galimybę gilintis į vertinimo procesą bei mokytis iš gerų pavyzdžių. Popietėje vyko dirbtuvės, skirtos dirbtinio intelekto taikymams ES finansuojamuose projektuose aptarti, kuriose buvo dalijamasi inovatyviais sprendimais ir jų pritaikymo būdais.

Ačiū organizatoriams ir pranešėjams

Renginio sėkmė – tai daugelio žmonių indėlis. Dėkojame Joannai Przedrzymirskai-Ziółkowskai ir Evelinai Braennvall už jų profesionalumą ir laiką, skirtą praktiniams užsiėmimams. Labai dėkojame GTC Projektų plėtros skyriui už renginio organizavimą bei visiems prisidėjusiems prie šio įdomaus ir vertingo renginio.

Šis renginys buvo puiki proga ne tik įgyti naujų žinių, bet ir užmegzti kontaktus su kitais mokslininkais, dalytis patirtimi bei stiprinti GTC mokslininkų pasirengimą dalyvauti ES finansavimo programose.