Informuojame, kad prasidėjo priėmimas į doktorantūros studijas VMTI Gamtos tyrimų centre

Informaciją rasite čia

Nuo 2013 m. vykstantis Rūšių ralis grįžta ir jau šį savaitgalį suburs gamtos mylėtojus ir entuziastus naujai įsteigtame Germanto regioniniame parke.

Kviečiame į įdomias ir informatyvias paskaitas, kurias Rūšių ralio metu skaitys gamtininkai profesionalai. Šiemet jos vyks birželio 1 d. (sekmadienį) nuo 9:00 ryto – kviečiame įsijungti ir pasinerti į biologinės įvairovės pasaulį!

Paskaitų programa:
9:05 – Dr. Justas Dainys „Pagrindinės Lietuvos žuvų rūšys: biologija, ekologija, išvaizda“
10:05 – Doc. Dr. Radvilė Rimgailė-Voicik „Fitogeografija. Kodėl Lietuvos augalai mėgsta pakraščius?“

Abi paskaitos bus transliuojamos tiesiogiai per Microsoft Teams platformą.

Prisijungimo nuoroda: https://l.facebook.com/l.php…

Nuoroda į Facebook renginį: https://fb.me/e/7qUP6y82B

Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre lankėsi žymus fotografas ir menininkas Rimantas Dichavičius. Fotomenininkas buvo sužavėtas Mineralų muziejaus eksponatais, ypač pakerėjo Vykinto Matuzevičiaus agatų kolekcija.

Rimantas Dichavičius neatsitiktinai domisi mineralais, kurių įdomias struktūras ir spalvų derinius panaudoja savo darbuose, kadangi ir pats yra mineralų kolekcininkas. Jis buvo pažįstamas su kolekcininku mineralogu Alfonsu Žukeliu, kurio prieš 60 metų dovanota kolekcija davė pradžią Geologijos muziejui.

„Mineralų grožis įkvepia naujiems darbams“ – sakė Rimantas Dichavičius.

Kolekcijų skyrius

Birželio 5 d. kviečiame kartu paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną ir sudalyvauti jau penktą kartą vykstančiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“ Prezidentūros kieme ir parkuose!

Gamtos tyrimų centras, kaip ir kasmet, pristatys savo veiklas ir dalinsis mokslo įžvalgomis apie gamtosaugą, tvarumą ir biologinę įvairovę. Lauksime jūsų Žaliųjų idėjų mugėje – kviesime pažinti, sužinoti ir įkvėpti pokyčiams!

🎉 Festivalio programa:

🕙 10.00–14.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros kieme
🎭 10.30–11.15 ir 11.30–12.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 kl. moksleiviams istoriniame parke
🔌 10.30–14.00 Lietuvos energetikos instituto edukacija „Energetikos kelionė nuo A iki Z“ (edukacijos kas 20 min.)
🧠 13.00–14.00 Aplinkosauginis protmūšis 7–10 kl. moksleiviams Kolonų salėje

Festivalio iniciatorius – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

🌱 Susitikime Žaliųjų idėjų šventėje – kur mokslas, aplinkosauga ir bendruomenė eina koja kojon!

Aukštumala – menas, mokslas ir pasakojimai

Tarptautinis simpoziumas gamtoje

2025 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d.

Aukštumalos aukštapelkė ir kaimo turizmo sodyba „Aukštumalės krantas“
Aukštumalos g. 4, Šyšgiriai, Šilutės r., Lietuva
Geografinės koordinatės: 55.36952, 21.362204 (WGS 84)

Renginys vyks lietuvių ir anglų kalbomis
(vertimo paslauga numatyta)

Gerb. Kolegos,

š. m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. kviečiame į tarptautinio projekto „WETBEINGS. Aukštumala – gyvasis pelkių pasaulis, pasakojimai ir rūpestis“ simpoziumą gamtoje „AUKŠTUMALA – MENAS, MOKSLAS IR PASAKOJIMAI“.

Birželio 2 d. minėsime Pasaulinę durpynų dieną. Palaikydami pasaulio visuomenės susirūpinimą pelkių bei durpynų likimu (Venecijos susitarimas, 2022 m. birželio 2 d.) kviečiame Jus į Nemuno deltą, Aukštumalos aukštapelkę, kur vyks WETBEINGS projekto simpoziumas gamtoje.

“WETBEINGS. Aukštumala – menas, mokslas ir pasakojimai” – tarptautinis simpoziumas Aukštumalos prieglobstyje, kviečiantis patirti aukštapelkę kaip gyvąjį gamtos archyvą, sudėtingą gamtos ir žmogaus santykių metraštį – erdvę, kurioje įsikūnija įvairiausios paslaptys ir patirtys bei susipina aplinkosauginės ir socialinės gijos. Čia žmonės, gamtiškos ir antgamtiškos kilmės būtybės susilieja su pelke – jos praeitimi, dabartimi ir ateitimi, atverdamos naujus pažinimo klodus. Juk pirmoji pasaulyje moderniojo mokslo studija apie aukštapelkes – Prūsijos botaniko Karlo Alberto Vėberio (Carl Albert Weber, 1902) monografija apie Aukštumalos ir įkvėpė WETBEINGS projekto ir šio simpoziumo užgimimą.

WETBEINGS kviečia mus įsiklausyti į vandens, samanų ir atminties balsus. Simpoziumo metu dalyviai įsitrauks į meno dirbtuves, dalyvaus ekskursijose, pokalbiuose, pasirodymuose ir net… ceremonijose, tirs aukštapelkės praeitį ir ekologinę atmintį, pažins aplinkos ir kultūros objektų apsaugos ir atkūrimo praktikas bei pelkių ekosistemų gamtinę ir socialinę reikšmę.

Būtina išankstinė registracija.
Registracijos formą rasite – https://forms.gle/PswsfGHCbzcLwrYV7
Galite dalyvauti vienoje, keliose arba visose programos dalyse
Galime priimti ne daugiau kaip 50 dalyvių.
Jūsų registraciją organizacinis komitetas patvirtins asmeniniu el. laišku vėliausiai iki gegužės 28 d.

Kviečiame Jus jungtis prie buriamos WETBEINGS bendruomenės.

Preliminarią renginio programą ir projekto aprašymą lietuvių kalba rasite:
https://www.pelkiufondas.lt/post/wetbeings-tarptautinis-simpoziumas-2025
https://www.pelkiufondas.lt/wetbeings

Renginio programą ir projekto aprašymą anglų kalba rasite:
https://www.sensingpeat.net/projects/wetbeings-online-meetings
https://www.sensingpeat.net/projects/wetbeings%3A-auk%C5%A1tumala-arts%2C-science-%26-story-field-symposium–

Lauksime Jūsų Aukštumaloje!

ORGANIZATORIAI:

Michaelio Zukovo fondo (Greifsvaldo pelkių centro partneris)
meno ir mokslinių tyrimų platforma „Sensing Peat“ (Greifsvaldas, Vokietija)
VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas (Vilnius, Lietuva),
bendradarbiaujant su Allianz fondu (Vokietija) ir projekto partneriai.

WETBEINGS palaiko:
Andrea von Braun fondas (Vokietija)
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų administracija (Lietuva)
Nemuno deltos regioninio parko grupė (Lietuva)

Minint XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtojo Jono Čerskio gimimo metines, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Sibiro tyrinėtojas Jonas Čerskis: minint 180-ąsias gimimo metines“ https://www.mab.lt/virtuali-paroda-apie-xix-a-antros-puses-lietuviu-kilmes-rytu-sibiro-tyrinetoja-jona-cerski/

Paroda supažindins su vieno ryškiausių XIX a. antros pusės lietuvių kilmės Rytų Sibiro tyrinėtojo, pasaulinio garso mokslininko svarbiausiais gyvenimo įvykiais. Ji iliustruota nuotraukomis iš Čerskiui skirtų leidinių, kurie saugomi bibliotekos fonduose. Pristatomos Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose saugomos nuotraukos ir 1969 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Pėdos veda šiaurėn“  I dalis (https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/8722);  II dalis (https://www.e-kinas.lt/ekinas-movie/movie/8724). Tai pasakojimas apie 1968 m. Stanislovo Gedimino Ilgūno vadovaujamos 11 žmonių grupės 74 dienų kelionę, kurios metu eita lietuvių tyrinėtojo Jono Stanislovo Pranciškaus Čerskio ekspedicijos takais. Filmo režisierius Liudgardas Maculevičius.

Gegužės 3–5 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos (GTC KTL) mokslininkas stažuotojas dr. Michalʼas Šujanʼas dalyvavo Vienos gamtos istorijos muziejuje surengtame RCMNS Interim Colloquium 2025 renginyje „Neogeno Viduržemio–Paratetijos sistemos pažinimo pažanga“ / „Advances in Understanding the Neogene Mediterranean-Paratethyan System“. Renginį organizavo dr. Olegʼas Mandicʼius ir dr. Mathiasʼas Harzhauserʼis, jame dalyvavo geomokslininkai iš visos Europos.

M. Šujanʼas pristatė naujausius savo podoktorantūros projekto „CosmoLith“ pasiekimus, susijusius su ledynmečio izostatinio prisitaikymo, kaip galimo upių tinklo reorganizacijos veiksnio, tyrimu ankstyvajame pleistocene dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ši įdomi idėja plėtojama, remiantis Holgerʼio Steffenʼo (Lantmäteriet, Švedija) atliktu modeliavimu. Laura Gedminienė (GTC KTL) ir Marianna Kováčová (Komenijaus (Comenius) universitetas, Bratislava) pateikė palinologinę įžvalgą, kuri yra vertinga kintančios aplinkos dėlionės dalis.

Be to, M. Šujanʼas pasidalijo naujais duomenimis apie autigeninio 10Be/9Be datavimo taikymą pietinės Panonijos baseino sistemos chronostratigrafijai. Nauji duomenys gaunami iš Kroatijos, bendradarbiaujant su Marko Špelićʼiumi, Marijanʼu Kovacicʼiumi, Viktória Baranyi, Tomislavʼu Kurečićʼiumi ir Ivica Pavičićʼiumi, taip pat iš Serbijos, bendradarbiaujant su Dejanʼu Radivojevicʼiumi ir Dejanʼu Prelevicʼiumi.

Konferencija baigėsi pažintine išvyka į Šoprono–Eizenštato baseiną (Austrija ir Vengrija), kurios metu daugiausia dėmesio buvo skirta Centrinio Paratečio badeno ir sarmatų (s.s.) stadijoms. Išvykos metu vyko įdomios diskusijos ir įkvepiantis gido Mathiasʼo Harzhauserʼio pasakojimas apie paleoaplinką.

2025 m. gegužės 22 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre (GTC), Vilniuje, vyko tarpinstitucinė mokslinė konferencija „Gamtos mokslų pažanga: kryptys, metodai ir sprendimai“, subūrusi jaunuosius ir patyrusius mokslininkus iš Gamtos tyrimų centro, Vytauto Didžiojo universiteto ir Inovatyvios medicinos centro.

Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tarė GTC direktorius prof. dr. Sigitas Podėnas ir VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas, akcentavę tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą ir mokslinių tyrimų aktualumą šiuolaikiniams visuomenės iššūkiams.

Konferencijos metu pristatyti net 23 moksliniai pranešimai, suskirstyti į keturias sesijas. Pranešimuose buvo nagrinėtos įvairios temos: nuo vėžinių ląstelių tyrimų, mikrobiotos vaidmens ligų valdyme, neurologinių sutrikimų mechanizmų iki parazitinių organizmų, augalų streso atsako ar biotechnologinių inovacijų medicinoje.

Kiekvieną sesiją lydėjo aktyvios diskusijos, o dienos pabaigoje – bendri apibendrinimai ir tolimesnių bendradarbiavimo galimybių aptarimas.

Dėkojame visiems dalyviams, pranešėjams ir partneriams už prasmingus pasidalijimus, mokslinį smalsumą ir gyvą bendruomenės pulsą!

Gegužės 20 d. sulaukėme liūdnos žinios, kad į amžinąją kelionę iškeliavo mūsų kolega, ilgametis Geologijos instituto mokslininkas dr. VYTAUTAS NARBUTAS…

Geologas, geochemikas, mokslų daktaras, devonistas, Šiaurės Lietuvos tyrėjas, Geologijos instituto (GI) (iki 1963 m. – Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas, GGI) skyrių vadovas, ilgametis GI mokslinės tarybos narys, ekologinio „Tatulos fondo“ vienas iniciatorių ir steigėjų, visuomenininkas, sąjūdietis, nenuilstantis Šeškinės ozo ir kitų gamtos paminklų saugotojas, rašytojas, puikus pašnekovas ir bičiulis, vyras ir tėvas, Žmogus…

Išsilavinimas ir mokslinė veikla. V. Narbutas gimė 1930 m. gruodžio 12 d. Ukmergėje. 1948 m. baigė 1-ąją berniukų gimnaziją Vilniuje ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti geologijos. 1953 m. įgijęs geologo geochemiko specialybę, tęsė studijas GGI aspirantūroje. Nuo 1956 m. šiame institute dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1959 m. apgynęs disertaciją Sulfatiniai karbonatiniai apatinio ir vidurinio franio dariniai Lietuvoje ir jų sukarstėjimo sąlygos, tapo geologijos ir mineralogijos moksliniu bendradarbiu (dabar daktaru). Nuo 1960 m. – GGI vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1964–1966 m. – Mineralinių žaliavų sektoriaus vadovas (dėjo pamatus uolienų geocheminių tyrimų krypčiai, organizavo spektrinės analizės laboratoriją), 1966–1992 m. – Litologijos ir naudingųjų iškasenų skyriaus vadovas, 1992–2000 m. – Litologijos ir geologinių procesų skyriaus vadovas. Ilgametis GGI Mokslo tarybos narys, 1973–1990 m. – SSSR mokslų akademijos Litologijos komiteto Pabaltijo skyriaus pirmininkas, Pabaltijo tarpžinybinės stratigrafijos komisijos, Tarptautinės sedimentologų asociacijos komisijų narys.

Moksliniai tyrimai. V. Narbuto mokslinių interesų akiratyje – Lietuvos devono sistemos uolienos, naudingosios iškasenos, egzogeniniai procesai, Šiaurės Lietuvos gipso karstas ir šio regiono ekologinė sauga, saugomi gamtos paminklai ir kt.

V. Narbutas tyrė Lietuvos devono sistemos uolienas, jų susidarymo paleogeografines sąlygas ir stratigrafinę koreliaciją su kaimyniniais regionais. Nuo 1980 m. V. Narbutas dalyvavo ilgamečiame tarptautiniame projekte – Baltijos šalių fanerozojaus litologinių ir paleogeografinių (facinių) (M 1:500 000) žemėlapių ir vendo–devono litologinių ir paleogeografinių žemėlapių (M 1:2 500 000) sudarymas, buvo šio darbo metodinis vadovas ir atsakingasis redaktorius. Darbe buvo tikslinama Lietuvos devono stratigrafija ir unifikuotos stratigrafijos schemos Baltijos regionui. Svarbus ir kitas tarptautinis geologinės koreliacijos projektas – „Rytų Europos platforma“, kur V. Narbutui teko sudaryti ir aprašyti devono aukštų litologinius paleogeografinius žemėlapius.

V. Narbutas išskyrė, aprašė ir pagrindė keletą devono stratigrafinių padalinių (apatinio devono Viešvilės seriją su Šešuvies ir Saunorių svitomis (su V. Karatajūte‑Talimaa); vidurinio devono Kuklių, Butkūnų svitas, Pasvalio, Kirdonių, Nemunėlio sluoksnius Tatulos svitoje).

V. Narbutas nuolat domėjosi Šiaurės Lietuvos karstiniu regionu, jo tyrimais ir ekologinės apsaugos moksliniu pagrindimu. Mokslininkų pastangomis ten įkurti keturi geologiniai draustiniai, 1975 m. ir 1991 m. valstybiniais nutarimais reglamentuota ūkinė veikla bei apribojimai ir galiausiai įdiegta pasiteisinusi ekologinės žemdirbystės „Tatulos programa“ (V. Narbutas buvo viešosios įstaigos „Tatulos programa“ vienas steigėjų).

Kartu su kolega ir bičiuliu Eduardu Vodzinsku moksliškai pagrindė ir įdiegė Lietuvos dolomito naudojimą apdailai.

Svarbiausi moksliniai darbai. Parašė monografijas Pabaltijo ir Podolės apatinio devono raudonspalvė formacija (1984 m., rusų kalba), Lietuvos geologija (su kitais, 1994 m.), Lietuvos vidurinio devono terigeniniai kompleksai (su Algimantu Uginčiumi, 2001 m.), Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje (su A. Linčiumi ir V. Marcinkevičiumi, 2001 m.), knygas Karstiniai reiškiniai Lietuvoje (1958 m.), Geologinės praeities pėdsakai Lietuvos kraštovaizdyje (su A. Linčiumi, 1969 m.), Lietuvos Žemės gelmių raida ir ištekliai (su kitais, 2004 m.), Gamtos ir žmogaus istorijos pėdsakai Biržų krašte (su A. Linčiumi, 2005 m.), Biržų−Pasvalio krašto gamtos ir istorijos slėpiniai (su A. Linčiumi, 2008 m.), Biržų krašto geomorfologiniai ypatumai, geologinė sandara ir mineralinės žaliavos (su A. Linčiumi, 2021 m.). V. Narbutas – daugelio mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris.

Apdovanojimai. V. Narbutas – nusipelnęs geologijos darbuotojas, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys (2001 m.), Lietuvos mokslo premijos laureatas (1996 m., su kitais – už monografiją Lietuvos geologija (1994 m.), Juozo Dalinkevičiaus premijos laureatas (2011 m. – už darbų ciklą Lietuvos devono ir karbono geologijos tyrimai (2001–2011 m.), geologų garbės ženklo „Auksinis geologo plaktukas“ laureatas (2020 m. – už nuopelnus Lietuvos geologijai ir mokslo bei kultūros puoselėjimą).

V. Narbutas – aktyvus visuomenininkas, kuriam rūpėjo viskas, kas vyksta Lietuvoje. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo (1991–1993 m.) ir Vilniaus tarybos narys, viešosios įstaigos „Tatulos programa“ vienas iniciatorių ir steigėjų, ilgametis Vilniaus visuomeninės aplinkos komisijos narys, Antano Giedraičio fondo vienas steigėjų, Lietuvos geologų sąjungos narys.

Išleidęs apsakymų rinkinį „Rudenį, saulei šviečiant“ (1982 m.) ir romaną „Per toli pažadėjo“ (1992 m.), Vytautas tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu (1993 m.). Jis aktyviai reiškėsi spaudoje („Metai“, „Kultūros barai“, „Literatūra ir menas“ ir kt.) – paskelbė apsakymų, eseistikos, straipsnių kultūros paveldo, gamtosaugos, visuomeninio gyvenimo klausimais. 2016 m. išleido straipsnių ir prisiminimų rinkinį „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“.

V. Narbuto pomėgiu visą gyvenimą liko rūpinimasis aplinkosauga, grožinė literatūra, teatras. Neatskiriama jo dalis – šeima, atsakomybė už jos gerovę. Kartu su muzikologe Ona Litvinaite-Narbutiene (1930 10 26–2007 07 10) užaugino sūnų Vytautą Kazimierą ir dukrą Onutę, kuri visiems gerai žinoma kompozitorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Vytauto širdį džiugino vaikaičiai ir viltys, kad visada gyvensime laisvoje, klestinčioje Lietuvoje.

ATSISVEIKINIMAS su kolega Vytautu laidojimo namuose ,,Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10) gegužės 26 d. (pirmadienį) nuo 17.00 iki 21.00 val. ir gegužės 27 d. (antradienį) nuo 9.00 iki 12.30 val. Laidotuvės 12.30 val. šalia esančiose Saltoniškių kapinėse. Šv. mišios už velionį bus aukojamos gegužės 25 d. (sekmadienį) 17.00 val. Bernardinų bažnyčioje.

Užuojauta šeimai, artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems…

 

Straipsniai apie dr. VYTAUTĄ NARBUTĄ

O KAS JO NEPAŽĮSTA?

SPINDULYS, PERŠVIEČIANTIS NUEITĄ KELIĄ

Ši diena primena, kad kiekviena rūšis – nuo mikroskopinio grybo iki stumbrų – yra neatsiejama mūsų planetos gyvybės tinklo dalis.

Gamtos tyrimų centras aktyviai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo:

Vykdo ilgalaikę programą „Biologinės įvairovės ir buveinių būklės bei dinamikos tyrimai, išsaugojimo bei atkūrimo mokslinis pagrindimas“, kurios tikslas – tirti organizmų įvairovę ir buveinių būklę, siekiant fundamentinių žinių apie biologinę įvairovę ir ją palaikančius mechanizmus globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis.

Tarptautinis bendradarbiavimas:
Centras dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip:

„Darnaus vėjo energetikos plėtra Vakarų Lietuvoje“ (DAVEP-VLIT), kurio tikslas – nustatyti konfliktines teritorijas, jautrias biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, ir parengti rekomendacijas konfliktams valdyti.

Mokslas visuomenei:
Gamtos tyrimų centras ne tik tiria, bet ir dalijasi žiniomis su visuomene, skatindamas aplinkosauginį švietimą ir visuomenės įsitraukimą į biologinės įvairovės išsaugojimą.

Kiekvienas mūsų veiksmas svarbus:
Nuo pasirinkimų kasdienybėje iki sprendimų politikoje – visi galime prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.