Šeštadienį, gruodžio 13 d., VMTI Gamtos tyrimų centre susirinko Lietuvos entomologai – vabzdžių tyrėjai ir Lietuvos entomologų draugijos nariai. Susitikimo tikslas – aptarti naujausias entomologinių tyrimų tendencijas, dalytis patirtimi bei susipažinti su Centre saugomais entomologiniais rinkiniais. Renginyje dalyvavo daugiau nei 50 entomologų ir šiuo mokslu besidominčių dalyvių iš visos Lietuvos.

Susirinkimo metu buvo prisiminta 60 metų trunkanti Lietuvos entomologų draugijos istorija. Pirmasis draugijos pirmininkas P. Zajančkauskas vėliau tapo Zoologijos ir parazitologijos instituto (dabar – Gamtos tyrimų centro) direktoriumi, o tarp pirmųjų draugijos narių buvo daug šios įstaigos darbuotojų. Tai dar kartą pabrėžia istorinį ir iki šiol išlikusį glaudų ryšį tarp Gamtos tyrimų centro ir entomologų bendruomenės.

Renginio dalyviai buvo supažindinti su svarbiomis biologinės įvairovės duomenų bazėmis, tokiomis kaip „LepiBase“ (pranešėjas G. Švitra) ir „iNaturalist“ (pranešėjas T. Pocius). Taip pat pristatyta Europos dieninių drugių monitoringo metodika, aptartos drugių ralio iniciatyvos.

Kadangi prie Lietuvos entomologų draugijos jungiasi ir malakologai, kurių Lietuvoje yra vos keletas, susitikimo metu buvo pristatyti ir Lietuvoje vykdomi moliuskų tyrimai.

Ne mažiau svarbi susitikimo dalis – neformalios diskusijos prie kavos puodelio, kurios padeda atrasti bendrus interesus, stiprinti bendradarbiavimą ir telkti mokslininkų bendruomenę bendram tikslui – tirti ir saugoti Lietuvos vabzdžių ir kitų bestuburių gyvūnų fauną.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininko Rimvydo Juškaičio mokslinis straipsnis „Why are hazel dormice common while edible dormice are endangered in Lithuania? The importance of forest management for dormouse conservation“ (Journal of Vertebrate Biology, 2024, t. 73: 24113) buvo atrinktas į prestižinės leidyklos BioOne platformos „BioOne Vista“ mėnesio straipsnių kolekciją, skirtą temai „Forestry & Forest Ecology“.

Šis atrinkimas reiškia tarptautinį mokslinės publikacijos pripažinimą ir pabrėžia jos aktualumą miškų ekologijos, biologinės įvairovės bei rūšių apsaugos kontekste. Straipsnyje analizuojamos lazdyninės ir didžiosios miegapelės populiacijų būklės Lietuvoje bei atskleidžiama, kokią reikšmę jų išlikimui turi miškų tvarkymo praktikos.

Įtraukimas į „BioOne Vista“ kolekciją suteikia straipsniui didesnį tarptautinį matomumą ir prisideda prie mokslo žinių sklaidos bei tvarios miškininkystės sprendimų formavimo.

Straipsnis prieinamas adresu:
https://doi.org/10.25225/jvb.24113

Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus vėl nustebino eksponatu. Į Gamtos tyrimų centrą tyrimams atvežė net 18 kg sveriančią suakmenėjusio medžio dalį.

Medis rastas 2008–2009 metais prie kelio Gražiškiai–Vištytis, Gražupių k., Širvintos upelio šlaite, prie brastos, tiesiant elektros kabelį.

Medis yra stipriai silifikuotas, virtęs kieta uoliena. Tikėtina, medis yra atgabentas ledlaikių metu iš šiaurės, surastas nepirminėje augimo vietoje. Bus atlikti specialūs tyrimai jo amžiui ir medžio rūšiai nustatyti.

Mūsų doktorantai – mokslo lyderiai

Šiemet už puikius akademinius pasiekimus apdovanoti net aštuoni Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro doktorantai.

Šie doktorantai įrodė, kad atkaklumas, žingeidumas ir meilė mokslui veda į sėkmę.

2025 m. gruodžio 9 d. Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre tyrinėtas mamuto dantis sugrąžintas Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrui-muziejui.
Šis įspūdingas radinys buvo aptiktas dar 1978 m. Karkazų kaime, Šakių rajone, o mūsų mokslininkai atliko išsamius jo tyrimus, padėjusius atskleisti ne tik konkretaus mamuto istoriją, bet ir platesnius Lietuvos priešistorės procesus.

🔬 Pavilkijo mamuto danties tyrimai

Atliekant šio mamuto (Mammuthus primigenius Blum.) danties analizę, buvo pritaikytos šiuolaikinės metodikos:

• atliktas 3D tomografinis skenavimas (CT-Dent centre): suformuota 679 sluoksnių duomenų seka ir sudarytas tikslus danties 3D modelis, leidžiantis įvertinti paviršiaus ir vidaus morfologiją;
  • radiokarboninis (¹⁴C) datavimas, nustatęs mamuto amžių, atliktas Fizinių ir technologijos mokslų centre;
  • parengtas osteologinis danties apibūdinimas.

🧬 Platesnis kontekstas: ką atskleidė Lietuvos mamutų tyrimai?

Gamtos tyrimų centre ištirti 22 mamutų dantų, kaulų ir ilčių pavyzdžiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Rezultatai rodo, kad:

• seniausio mamuto likučiai Lietuvoje siekia 52 tūkst. metų;
• jauniausio – 13,9 tūkst. metų.

Šie duomenys leidžia teigti, kad mamutai priešledžio laikotarpiu Lietuvoje gyveno beveik nuolat – klimato svyravimai ir aplinkos pokyčiai jų išplitimą veikė gana nežymiai.

Tyrimų metu išskirti keli svarbūs laikotarpiai:

• 45–38 tūkst. metų prieš dabartį – klimato pašaltėjimo etapas, vadinamas Nemunu 2c, kai Lietuvoje vyravo tundra;
• 34–31 tūkst. metų prieš dabartį – klimato atšilimo periodas (Mickūnų 3 / Denekampo tarpstadialis), kai mūsų teritoriją jau dengė beržynų miškai.

Pavilkijo mamutas priklauso Nemuno 2e laikotarpiui ir gyveno maždaug prieš 31–30 tūkst. metų.

Š. m. gruodžio 1–5 d. Gamtos tyrimų centro Kvartero tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Gražyna Kluczynska lankėsi Lenkijos MA Geologijos mokslų institute Varšuvoje pagal Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijų tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų programą. Vizito tikslas buvo praplėsti žinias ir patobulinti praktinius įgūdžius fosilinių Cladocera liekanų analizės, identifikavimo ir interpretavimo srityse. Kadangi Lietuvoje fosilinių Cladocera tyrimai yra nauja ir dar tik kuriama kryptis, šis vizitas labai svarbus ir naudingas, nes leido įgyti šiai sričiai būtinų metodinių žinių, konsultuojantis su šios srities vadovaujančiais specialistais, kaip dr. Edytą Zawisza ir kt.

Vizito metu daug dėmesio skirta taksonominės identifikacijos problemoms, duomenų apdorojimo ir vizualizavimo metodams bei fosilinių Cladocera duomenų naudojimui paleoaplinkos rekonstrukcijose. Įgyta patirtis ir žinios bus vertingas indėlis vykdant tolesnius paleoekologinius tyrimus.

Mokslinis vizitas buvo itin naudingas tiek profesiniams gebėjimams tobulinti, tiek tarpinstituciniam bendradarbiavimui stiprinti. Vizitas sukūrė tvirtą pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui ir tolesniam mokslinių tyrimų vystymui.

Džiugi naujiena šią savaitę – tarptautiniame žurnale „Revue de micropaléontologie“ publikuotas straipsnis apie Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre saugomas mokslines mikrofosilijų kolekcijas. Autorės – dr. Darja Dankina, dr. Agnė Venckutė-Aleksienė ir dr. Gailė Žalūdienė. Straipsnyje pristatoma, kokias ir kokio masto mikrofosilijų kolekcijas Gamtos tyrimų centras kaupia jau kelis dešimtmečius. Tai – vienos turtingiausių ir svarbiausių mikropaleontologinių kolekcijų Lietuvoje, atveriančių unikalią galimybę tirti mūsų planetos praeitį. Tai ne tik gausūs rinkiniai, bet ir moksliškai reikšmingi tipiniai egzemplioriai ir holotipai, naudojami rūšių aprašymams ir tarptautiniams palyginamiesiems tyrimams. Kolekcijose saugomos akantodų (senovinių žuvų) fosilijos, konodontų (jūrinių organizmų dantukai), foraminiferų kiauteliai ir kitos mikrofosilijos, padedančios rekonstruoti senovės jūrų aplinkas ir Baltijos regiono geologinę raidą. Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu ne tik išsaugoti šiuos mokslinius išteklius, bet ir juos nuolat atnaujinti, inventorizuoti ir viešinti, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir maksimalų panaudojimą naujuose tyrimuose. Tokiu būdu kolekcijos išlieka reikšminga platforma šiuolaikiniams moksliniams tyrimams ir naujų duomenų generavimui.