Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

 

Birželio 28 – liepos 3 dienomis vyks jau 75-asis prestižinis Lindau Nobel Laureate Meetings susitikimas, skirtas tarpdisciplininiams mokslams. Šis unikalus renginys kasmet suburia pasaulio mokslo bendruomenę – daugiau kaip 75 Nobelio premijų laureatus ir per 600 jaunųjų mokslininkų iš 88 šalių.

Paskaitų ir susitikimų ciklas bus skirtas pažymėti ir švęsti dešimtmečius trunkančią mokslinę kompetenciją, dialogą ir įkvėpimą. Be to, tokie susitikimai gimdo naujas idėjas rytojaus iššūkiams. Lindau Nobelio premijų laureatų susitikimo tikslas – sukurti intelektinę erdvę sudėtingoms ir tarpusavyje susijusioms problemoms spręsti. Kai kurie Nobelio premijos laureatai šiame ilgametes tradicijas turinčiame renginyje dalyvaus jau 18-ąjį kartą.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas 2025 m. spalį rekomendavo šiame susitikime dalyvauti dr. Rolandą Gedgaudą (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), dr. Margaritą Kazak (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras) ir magistrantą Justą Lekavičių (Vilniaus universitetas). Paaiškėjo, kad visi trys kandidatai patvirtinti ir dalyvaus renginyje.

Dalyvavimas šiame prestižiniame susitikime jauniesiems tyrėjams suteikia galimybę tiesiogiai bendrauti su Nobelio premijų laureatais, pristatyti savo tyrimus ir užmegzti tarptautinius bendradarbiavimo ryšius. Tokios patirtys ne tik stiprina Lietuvos mokslo matomumą pasaulyje, bet ir skatina naujas idėjas, kurios gali formuoti ateities mokslinius proveržius.

Kovo 9–13 dienomis Gamtos tyrimų centro Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantė Evelina Maziliauskaitė dalyvavo akademinėje komandiruotėje Lenkijoje, Pulavuose, Valstybiniame veterinarijos institute (PIWet).

Stažuotės metu doktorantė susipažino su Lenkijos mokslininkų vykdomais tyrimais, tobulino mokslininko profesinę kompetenciją ir įgijo praktinių įgūdžių, taikant Alaria spp. parazitų aptikimo metodus molekuliniuose tyrimuose.

Vizito metu taip pat buvo pagilintos žinios apie kitų zoonozinių parazitų – Toxocara spp., Echinococcus spp., Toxoplasma spp., Giardia spp. ir Trichinella spp. – aptikimo metodus.

Dėkojame Valstybinio veterinarijos instituto (PIWet) mokslininkams už bendradarbiavimą ir pasidalytą ekspertinę patirtį.

Taip pat dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už suteiktą finansavimą doktorantūros studijoms reikalingai praktikai atlikti (Sut. Nr. S-DAK-26-54).

Balandžio 17 d. 11:00 val. įvyks FTMC Pavasario krosas, skirtas akademinių institucijų darbuotojams. Nuostabus ir (tikimės!) šiltas  oras, jauki miško aplinka, linksmas bendraminčių šurmulys, skaniausia pasaulyje košė – mūsų laukia puiki popietė!

Renginio partneriai: Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras bei VILNIIUS TECH Sporto ir meno centro Sporto skyrius.

Kviečiame bėgti (ir eiti) visų Lietuvos universitetų bei mokslo tyrimų centrų  ir kolegijų darbuotojus.

Išsami informacija apie renginį: https://ftmc.lt/renginiai/ftmc-pavasario-krosas-2026-kvieciame-akademine-bendruomene/

 

Nemokama registracija (iki balandžio 13 d. Imtinai): https://forms.office.com/e/MGwDQAXXaX

 

FB renginys: https://www.facebook.com/events/868009752956181

Šiandien finišuoja tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „The COINS 2026“, kurioje šiemet dalyvavo gausus būrys Gamtos tyrimų centro (GTC) bendruomenės narių. Paskutinę renginio dieną apžvelgdami rezultatus, džiaugiamės, kad mūsų jaunieji mokslininkai ir patyrę tyrėjai sėkmingai pristatė savo darbus, apimančius aktualiausius šiuolaikinės ekologijos, parazitologijos, mikrobiologijos ir biotechnologijų klausimus. GTC atstovai ne tik dalijosi įžvalgomis pranešimų sesijose, bet ir aktyviai prisidėjo prie ekspertinio vertinimo proceso, taip stiprindami centro, kaip lyderiaujančios mokslo institucijos, vardą.

Žodinius pranešimus konferencijoje skaitė:

• Misa Shimizu – „New Haemoproteus lineage (hNECMON01) detected from Hooded Vulture (Necrosyrtes monachus) highlights primer selection challenges“;
• Rūta Urbonaitė – „Grassland Fungi in Lithuania: Ecology and Indicatory“;
• Viktorija Arcerytė – „Current Status of Glacial Relict Calanoid Crustaceans in Lithuanian Lakes“;
• Germán Alfredo Gutiérrez Liberato – „Elusive Parasites: the Challenge of Studying Lankesterella spp. in Their Natural Hosts and Vectors“.

Stendinius pranešimus pristatė:

• Paula Budrytė – „Morphological and Molecular Analysis of Mesocestoides Spp. In Intestinal Samples from Red Foxes (Vulpes Vulpes) In Lithuania“;
• Felicija Kvedaraitė – „The Effect of Water Source on The Growth of The Yellow Mealworm (Tenebrio Molitor L.)“;
• Gija Leonavičiūtė – „EPN Steinernema carpocapsae: predator-prey interaction via chemical cues“;
• Tamara Kalashnikova – „Sarcocystis Species in Wild Canids from Lithuania“;
• Fausta Molotokaitė – „Thermal Effects on Egg Survival in Tenebrio Beetles (Tenebrio Spp.)“;
• Alper Melih Ucar – „Occurrence of Antibiotic Resistance Genes and Potential Resistance Plasmids in Farmland-Associated Bacteria“;
• Vytautas Račkauskas – „Alien Species Otiorhynchus armadillo and O. pseudonothus (Coleoptera: Curculionidae) in Lithuania: Distribution, Trophic Associations, and Molecular Variation“;
• Vincent Tachpaj Judakov – „Study of Apis mellifera mellifera Population in Dzūkija National Park“;
• Rusnė Žilinskaitė – „Characterization of Bacteria and Yeast, Isolated from Ips typographus Gut“;
• Agnetė Kuprytė – „Distribution and Species Composition of Entomopathogenic Nematodes in Meadow and Forest Soils of Vilnius County (Lithuania)“;
• Rugilė Pociūtė – „Morphological and Molecular Analysis of Porrocaecum spp. In Intestinal Samples from Common Starlings (Sturnus Vulgaris) in Lithuania“;
• Augustinas Baronas – „Changes in The Spring Migration Phenology of Long-Distance Migrant Willow Warbler Based on Ventė Cape Ringing Data from 1983–2024“;
• Greta Šaltytė – „The impact of herbicides with different modes of action on the growth and physiological stress responses of winter wheat“;
• Martynas Balsys – „Urban Meadows in Vilnius: Vegetation Composition and Ecological Condition“;
• Gabrielė Šiurkutė – „Halotolerance of Phytoplankton and Invasion Success of Nostocalean Cyanobacteria Under Freshwater Salinization“;
• Naglis Gudiškis – „Unveiling Sarcocystis Infections in Lithuanian Horses: from Miroscopy to Molecular Diagnostics“;
• Mingailė Stanionytė – „Microscopic and Molecular Detection of Sarcocystis in Cattle (Bos taurus) Raised in Lithuania“;
• Dovilė Laisvūnė Bagdonaitė – „Study of Sarcocystis glareoli parasite in brains of small mammals from Lithuania“;
• Gintarė Grainytė – „Characterization of Microorganisms Found on the Surface of Dead Honey Bees“;
• Urtė Busilaitė – „The Impact of Essential Oil on the Diversity of Honeycomb-Associated Microorganisms“;
• Erikas Abrutis – „Yeast-Based Production of β-Carotene: Optimization of Growth Conditions and Culture Media“;
• Rugilė Jonaitytė – „Biofilms Electrogenicity as a Tool for in-situ Metabolic Activity Monitoring and Drug Assessment“;
• Yuliia Lysak – „Selection and Functional Assessment of Endophytic Plant Growth-Promoting Bacteria from Winter Wheat (Triticum aestivum L.)“;
• Egidijus Pupius – „Pilot Study of Facultative Bacterial Symbionts Associated with Aphis spiraecola (Hemiptera, Sternorrhyncha: Aphididae) from Pomoideous Hosts (Rosaceae)“.

Sveikiname visus kolegas su puikiu pasirodymu!

 

Augalų fiziologė dokt. Mariam Zareyan (vadovas dr. V. Šveikauskas) savo daktaro disertacijoje nagrinėja, kaip padidinti augalų atsparumą sausrai, pasitelkus augalų augimą skatinančius mikroorganizmus ir kalcio druskas.

Dėl klimato kaitos sukeltų sausrų, augančios pasaulio populiacijos ir ribotų žemės išteklių vis daugiau dėmesio skiriama tvariai žemdirbystei. Šie tyrimai atskleidžia, kaip augalų augimą skatinantys mikroorganizmai (PGPM) kartu su kalcio druskomis gali padėti žemės ūkio augalams geriau prisitaikyti prie užsitęsusios sausros.

Tyrimai atlikti laboratorijoje, kontroliuojamomis sąlygomis, imituojant ilgalaikę sausrą. Tyrimai atlikti, auginant žemės ūkiui svarbių rūšių augalus – kviečius ir žieminius rapsus.

Sėklos apdorotos (angl. seed priming) skirtingais mikroorganizmais:
✅ Bacillus subtilis
✅ Lactobacillus paracasei
✅ mielėmis
Vėliau daigai buvo purškiami ta pačia koncentracija.
Prieš sėją į dirvožemį įterpiamos CaCO₃ arba CaCl₂ druskos.

Ką parodė gauti eksperimentų rezultatai?
Beveik visi taikyti purškimų variantai pagerino augalų augimą ir padėjo išlaikyti tiek kviečių, tiek rapsų ilgalaikį atsparumą sausrai.
✅ Didžiausią efektą parodė Bacillus subtilis ir kalcio druskos, padėję:
✅ palaikyti didesnį santykinį lapų vandens kiekį;
✅ išlaikyti augimo rodiklius (ilgis, biomasė), artimesnius laistytų augalų lygiui.

Mažiau streso požymių
Tyrimai parodė, kad mikroorganizmai su kalcio druskomis gali aktyvinti augalų gynybines reakcijas prieš sausrą:
✅ mažesnis prolino kiekis (streso indikatorius);
✅ mažesnis MDA (malondialdehido) kiekis – lipidų peroksidacijos rodiklis.

Svarbu ir dirvožemiui
Dirvožemio analizė parodė, kad tyrimuose naudoti organizmai išgyvena sausrą ir gali būti vėl išskiriami iš dirvos. Tai reiškia, kad jie turi potencialą veikti ir realiomis sąlygomis.

Išvada
Gauti rezultatai rodo, kad mūsų tiriami mikroorganizmai kartu su kalcio druskomis gali būti itin perspektyvūs sausros sąlygomis, kuriant aplinkai draugiškas technologijas. Tolimesni tyrimai padės tiksliau įvertinti poveikį derliui ir produkto kokybei, kad ūkininkai turėtų patikimus sprendimus tvariai žemdirbystei.