2026.07.03

Įvyko seminaras „Inovacijos biologijoje ir inžinerijoje: nuo vabzdžių iki išmaniųjų technologijų“

Gamtos tyrimų centre įvyko mokslinis seminaras, kuriame pranešimus skaitė du tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai – prof. Andreas Vilcinskas ir docentas dr. Tomyslav Sledevič. Seminaro metu jie pristatė naujausius tyrimus ir inovacijas vabzdžių biotechnologijų bei išmaniųjų signalų apdorojimo technologijų srityse.

Prof. Andreas Vilcinskas – vienas iš pirmaujančių vabzdžių biotechnologijos ekspertų ir šios srities pradininkų, vadovaujantis Biologinių išteklių skyriui bei Kenkėjų ir vektorinių vabzdžių kontrolės skyriui Fraunhoferio molekulinės biologijos ir taikomosios ekologijos institute (IME) Gisene, Vokietijoje. Savo pranešime „Biotechnologinių metodų, skirtų vabzdžiams, kūrimas ir taikymas“ jis pristatė mokslinius tyrimus, kuriais siekiama vabzdžius pritaikyti kaip vertingus biologinius išteklius medicinos, žemės ūkio ir pramonės srityse. Prof. A. Vilcinskas laikomas vienu iš pagrindinių asmenybių, formuojančių šią sparčiai besivystančią mokslo sritį.

Docentas dr. Tomyslav Sledevič – elektronikos inžinerijos mokslininkas, dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), kurio moksliniai interesai apima įterptąsias sistemas ir pažangų signalų apdorojimą. Pranešime jis pristatė savo darbus, susijusius su vaizdo ir garso analizės technologijų praktiniu pritaikymu, įskaitant novatoriškus aplinkos stebėjimo sprendimus, tokius kaip avilių stebėjimo sistemos.

Seminaras sulaukė didelio Gamtos tyrimų centro mokslininkų susidomėjimo, o pranešėjų pristatytos idėjos atvėrė naujas galimybes tarpdisciplininiam bendradarbiavimui biologijos ir inžinerijos mokslų srityse.

2026.07.01

Vilnius šią savaitę – Europos paleontologijos sostinė!

Nuo birželio 29 d. iki liepos 5 d. sostinėje vyksta 23-ioji Europos stuburinių gyvūnų paleontologų asociacijos (EAVP) konferencija – ir tai pirmas kartas per visą asociacijos istoriją, kai šis prestižinis renginys vyksta Lietuvoje!
Gamtos tyrimų centras (GTC), bendradarbiaudamas su Lietuvos geologų sąjunga, yra šio hibridinio formato forumo šeimininkas ir pagrindinis organizatorius. Už sklandžią konferencijos eigą atsakinga mūsų centro organizacinio komiteto komanda – dr. Darja Dankina, dr. Agnė Venckutė-Aleksienė, dr. Ingrida Bagdanavičiūtė, dr. Laura Gedminienė ir dr. Neringa Gastevičienė. 👏
Savaitės metu – pranešimai apie stuburinių gyvūnų evoliuciją, praeities klimatą ir senovės ekosistemas
Veikia unikali „PalaeoArt“ paroda
Renginys suburia mokslininkus iš viso pasaulio
Priekyje – dar kelios intensyvios dienos: naujos mokslinės sesijos ir pažintinės ekskursijos po Lietuvą svečiams iš užsienio.
Dalinamės akimirkomis iš konferencijos salių ir užkulisių!

Nuo istorijos nepaspruksi…

Ir nereikia stengtis jos užmiršti. Nes atsigręžęs atgal pamatysi savas klaidas, pajusi savo stiprybę arba gausi įkvėpimo ateities projekcijoms.

Floros ir geobotanikos laboratorija – vienas iš ilgiausią istoriją turinčių dabartinio Gamtos tyrimų centro mokslinių padalinių. Jo struktūrizuota pradžia – 1959 metai, Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto Floros ir geobotanikos sektorius. Pirmasis vadovas – Kazys Brundza, iki tol dešimtmetį vadovavęs Lietuvos floros ir augalijos tyrimams Biologijos institute. Vienas iš tarpukario Lietuvoje išaugusių mokslininkų, kurie, dar būdami studentais, padėjo pamatus atskirų Lietuvos botanikos mokslo sričių vystymuisi. Geobotanikos, fitosociologijos, pelkėtyros, mikrobiologijos, fitopatologijos kūrėjas, įžvalgus gamtos stebėtojas, nepaprastai jautrus ir doras žmogus. Užaušėlis – anot brolio priklijuoto titulo, vėliau baigęs mokslus Paryžiaus universitetuose, tapęs profesoriumi ir mokslo premijų laureatu.

Vos trisdešimt perkopęs studentas Kazys Brundza, pasislėpęs po Gabijauros vardu, parašė knygelę „Botaniko pasaulis“ (1936), kuris yra kitoks nei kitų žmogelių (cit.). Po to bus daug rimtų darbų, straipsnių ir monografijų apie didžiąsias Lietuvos aukštapelkes Kamanas ir Šepetą (Brundza 1936, 1940). K. Brundzos redaguotos monografijos suteikia galimybę dabartiniams natūraliems ir antropogeniniams pelkių ekosistemų pokyčiams vertinti. Tačiau ne mažiau yra svarbūs ir menkiau žinomi, nepublikuoti K. Brundzos Lietuvos pelkių tyrimai.

Gamtos tyrimų centre  2026 m. pradėtas vykdyti LMT Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos remiamas projektas „Nepublikuoti K. Brundzos pelkių tyrimai Lietuvos gamtos mokslų raidos ir ekosistemų pokyčių kontekste“ (vadovė dr. I. Jukonienė). Didžiausias dėmesys yra skiriamas išlikusiam K. Brundzos rankraščiui „Gabijauriškio pelkė. Jos praeitis ir dabartis. Monografija“. K. Brundzos rankraštis apie šalio jo tėviškės Vilkaviškio rajone esančią Gabijauriškio pelkę yra svarbus istorinis kultūrinis gamtos mokslo istorijos paveldas, atspindintis botanikos mokslo raidą ir pelkių tyrimų metodų plėtrą tarpukario Lietuvoje, perimant kitų šalių mokslininkų patirtį. Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkai Gabijauriškio pelkėje, tam kad įvertintų augalijos kaitas ir jos išlikimo agrariniame kraštovaizdyje galimybes, atlieka pakartotinius augalų įvairovės ir bendrijų tyrimus bei jų kartografavimą, papildydami pelkių edifikatoriaus samanų rūšių įvairovės diasporų banke tyrimais, svarbiais vertinant buveinių struktūros ilgalaikius pokyčius ir ruošiant jų atkūrimo ir tvarkymo projektus. Pakartotinių augalijos tyrimų rezultatai, gauti taikant šiuolaikinius molekulinius metodus, bus susieti su istorinių tyrimų rezultatais, padėsiančiais išryškinti jų reikšmę šiandienos tyrimuose ir ekosistemų kaitos įžvalgose.

×