2025 m. birželio 2–8 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkė dr. Laura Gedminienė, dalyvavo 10-ajame tarptautiniame nežiedadulkių palinomorfų (NPP) tyrėjų suvažiavime, vykusiame Getingene (Göttingen), Vokietijoje. Renginyje ji pristatė stendinį pranešimą apie žiedadulkių ir nežiedadulkių palinomorfų analizių integravimą viduramžių archeologiniuose kontekstuose.

Per konferenciją vyko įvairūs seminarai, praktiniai mokymai ir ekskursijos, kurių metu buvo aptariami NPP nomenklatūros ir taksonomijos klausimai. Dr. L. Gedminienė dalyvavo seminaruose apie dumblius ir Sordaria, atvirose mikroskopijos sesijose ir ekskursijose po laboratorijas, geologijos ir gintaro muziejus.

Šis renginys buvo puiki galimybė moksliniams mainams ir bendruomenei kurti, o pasiekti rezultatai prisidėjo prie NPP tyrimų standartizavimo ir pažangos.

NPP seminaras, turintis klasikinę struktūrą, įskaitant žodinius ir stendinius pranešimus, mikroskopijos sesijas ir ekskursijas, buvo derinamas su „COST-Action PalaeOpen“ seminaru, kurio metu surengta atvira diskusija apie NPP taksonų nomenklatūrą ir pradėtas NPP taksonų derinimas „Neotoma“ kalboje ir duomenų bazėse.

Planuojama, kad 2027 m. NPP tyrėjų suvažiavimas bus organizuojamas GTC.

Išvyka finansuota „COST-Action PalaeOpen“ projekto lėšomis.

Meškos nuotykiai Vilniuje – visų dėmesio centre, atrodo, kad net meškos įstatymą ketinama priimti. Tęsiant šią temą, dalijuosi prisiminimais iš Kalnų Altajaus, kur 1983 metais teko kelis mėnesius dalyvauti aukso paieškose. Kalnų taigoje meškų knibždėte knibždėjo, taigi, pirmiausia, einant taigoje reikia šūkauti, tai meškos pasitrauks. Teko eiti belokais – tai kalnų dalys, kur miškas nebeauga, o maralų išmintuose takuose lieka mūsų pėdsakai. Grįžtant tuo pačiu taku, ant mūsų paliktų pėdų rasdavome meškų pėdsakų – vadinasi, mus sekė meška. Meškas matydavome prie stovyklos. O įdomiausia būdavo, kai tekdavo likti vienam saugoti stovyklą ir ruoštis miegoti palapinėje. Ką daryti? Ogi, nieko, tiktai gerai užsikloti galvą ir ramiai miegoti.

Viename maršrute su pagalbininku kopėme siauru kanjonu, jame reikėjo kas šimtą metrų paimti smėlio bandinį iš upelio dugno aukso tyrimams. Belikus gal kilometrui iki ledyno, tarpeklyje pamatėme mešką. Traukiau iš kuprinės fotoaparatą „Smena“, bet mano draugas sako, dingstam staigiai, nes meška su meškiuku. Tarpeklio neapeisi, tai teko maršutą nutraukti. Grįžus į stovyklą, būrio viršinkas tikrina, kiek upelių ištyrėme, ir pamato, kad iš siaurojo tarpeklio su meška mėginių imti nebaigėme. Aišku, davė velnių ir liepė rašyti pasiaškinimą. Tai, ko gero, buvo didžiausias nemalonumas dėl meškos.

Kartą į mūsų geologų stovyklą užėjo medžiotojas su šunimis, sako šie šunys „meškiniai“. Pradėjome klausinėti, kaip tie jo šunys mešką pagauna. Ne, sako medžiotojas, yra kiek kitaip – kai jie staigiai dingsta, aš jau žinau, kad meška netoli. Tai tik dalelė „meškų folkloro“. O su meškomis bus nuotykių ir mūsų krašte. Jau dabar kolegos gamtininkai sako, jei pamatei mešką, pasitrauk į sausą vietą.

Meškų pėdsakų jau rasta ir mūsų krašte, Sachalino kalnuose į šiaurę nuo Žibėčių.

Teksto autorius dr, Jonas Satkūnas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. Sigitas Podėnas dalyvavo pirmajame Lietuvos–Japonijos mokslo forume, vykusiame 2025 m. birželio 10 d. Tokijuje, Vasedos universitete.

Forumas subūrė daugiau nei 100 gyvybės mokslų, biotechnologijų ir aukštųjų technologijų ekspertų iš abiejų šalių. Lietuvos mokslininkai pristatė pažangius tyrimus nuo Alzheimerio ligos iki kvantinės fizikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė mokslo diplomatijos svarbą: „Nėra kito būdo sukurti tvarią ateitį abiem mūsų šalims.“

Šis forumas žymi naują bendradarbiavimo etapą, įtvirtinant Lietuvos ir Japonijos partnerystę mokslo pažangos srityje.

Daugiau: Japonijoje vyko pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas, skatinantis šalių mokslinį bendradarbiavimą – Lietuvos mokslo taryba

Nuotraukos Lietuvos Mokslo tarybos.

Lietuvos geologų sąjungos Geologų klubas 2025 m. birželio 17 dienos saulėtą popietę susirinko į „kopiamąjį“ seminarą. Eidami Gedimino kalno pietrytiniu šlaitu (visi su UAB „Rekreacinė statyba“ šalmais), apžiūrėjome šlaito stiprinimo statybinius įrenginius: didžiulį gelžbetoninį rostverką, jo papėdėje (po dabartiniu taku) bus daromi gabionai, šlaitas bus uždengtas metaline tinkladėže, užpildyta skalda („matracu“), ji prie šlaito bus prisegta inkarais (ankeriais), o apsauginė  siena kalno viršuje sustiprinta giluminiais poliais. Įsitikinome, kad ši, originali, dar turbūt niekur netaikyta technologija ilgam sustiprins Gedimino kalno pietrytinį šlaitą, kurį dar neseniai ardė gravitacinės deformacijos.

Kalno stiprinimu ypač domėjosi architektas Algirdas Kaušpėdas, tą pačią dieną Lietuvos mokslų akademijoje pristatęs Gedimino kalno aukštutinės pilies atstatymo projektą.

Seminarą vedė UAB „Rekreacinė statyba“ direktorius Aidas Žeimys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas – Gedimino kalno saugotojas dr. Vytautas Račkauskas.

 

Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas

Jonas Satkūnas

Birželio 20 d. 10.00 val. kviečiame į konferenciją „Vietinių augalų įvairovė: sprendimai gamtinių kraštovaizdžio elementų kūrimui ir biologinės įvairovės stiprinimui“ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r. sav.). Programa

Registracija: https://forms.gle/qmmB6cVYtSQ35mBB6

Leonora Živilė Gelumbauskaitė, Algimantas Česnulevičius, Algimantas Grigelis

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA IGNOTO DOMEIKOS PAVELDUI ATMINTI

Š. m. birželio 6 d. Lenkijos geologijos institute – Nacionaliniame tyrimų institute (angl. The Polish Geological Institute – National Research Institute (PGI–NRI)), Varšuvoje, vyko su PGI įkūrimo 106-ąja sukaktimi susieta tarptautinė konferencija, kurios moto – „Ignotas Domeika – keturių tautų ir dviejų žemynų didvyris“. Gausų mokslininkų, geologijos tyrėjų ir mokslo istorikų būrį sukvietusį Ignoto Domeikos paveldo atminimui skirtą renginį organizavo PGI Aplinkos geologijos departamento profesorius habil. dr. Stanislovas Volkovičius (Stanisław Wołkowicz).

Gavusi kvietimą, konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos (LIDD) delegacija: prezidentas akad. prof. habil. dr. Algimantas Grigelis, valdybos narė dr. Leonora Živilė Gelumbauskaitė-Grigelienė ir viceprezidentas prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius.

Konferenciją sveikinimo žodžiu atidarė žymus geologas, buvęs Lenkijos Respublikos vyriausiasis geologas, PGI direktorius prof. habil. dr. Kšyštofas Šamalekas (Krzysztof Szamałek). Pristatyti moksliniai pranešimai: „Ignoto Domeikos mokslinė, švietimo ir humanistinė veikla Čilės Respublikoje (1838–1889)“ (S. Volkovičius), „Lietuvos Ignoto Domeikos draugija ir jos veikla“ (A. Česnulevičius), „Didysis Kontrimų-Domeikų giminės palikimas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse (nuo 1725 m.)“ (L. Ž. Gelumbauskaitė-Grigelienė ir A. Grigelis).

Po pertraukos atviroje PGI Geologijos muziejaus kiemo erdvėje vyko nusipelniusių PGI darbuotojų – geologų ir inžinierių pagerbimo ceremonija. Lietuvos delegacija iškiliems Varšuvos ir Krokuvos geologams, I. Domeikos paveldo tyrėjams įteikė I. Domeikos atminimo medalius. Už nuopelnus geologijos mokslui ir gamtos mokslų istorijai, už išsamias I. Domeikos paveldo studijas ir jo vardo garsinimą pasaulyje šiuo medaliu apdovanoti:

• habil. dr. Jadvyga Garbovska (Jadwiga Garbowska) – geologė, paleontologė, mokslo istorikė, knygų autorė ir konferencijų organizatorė, Lenkijos mokslų akademijos Žemės muziejaus Varšuvoje mokslininkė;
• habil. dr. Zbignevas Vujcikas (Zbigniew Wójcik) – geologas, speleologas, mokslo istorikas, šiuolaikinių I. Domeikos palikimo tyrimų pradininkas, daugelio autorinių monografijų ir knygų autorius, Lenkijos mokslų akademijos Žemės muziejaus Varšuvoje mokslininkas;
• habil. dr. Stanislavas Volkovičius (Stanisław Wołkowicz) – geologas, geochemikas, aplinkotyrininkas, mokslo leidinių autorius ir redaktorius, mokslinių konferencijų organizatorius, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys, PGI mokslininkas;
• po mirties prof. habil. dr. Zdzislavas Janas Rynas (Zdzisław Jan Ryn) (1938–2022) – medicinos gydytojas psichiatras, diplomatas, publicistas, Čilės Respublikos mokslo istorijos tyrėjas, I. Domeikos biografas ir bibliografas, stambių monografijų ir knygų autorius, Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkas, aukštikalnių keliautojas, už įkopimus apdovanotas „Lenkijos 2000-ųjų Didvyris“ („Kolos 2000“) garbės vardu;
• habil. dr. Andžėjus Tomašas Paulas (Andrzej Tomasz Paulo) – geologas, kalnų inžinierius, nusipelnęs geologijos ir kalnakasybos mokslininkas, mokslinių knygų autorius ir konferencijų organizatorius, Lenkijos geologų sąjungos garbės narys, Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademijos Krokuvoje mokslininkas, aukštikalnių keliautojas;
• Ieva Košovska (Ewa Koszowska) – geologė, mineralogė, mokslinių publikacijų autorė, geologijos parodų rengėja, Jogailaičių universiteto Geologijos mokslų instituto Krokuvoje mokslininkė;
• Dariušas Obuch-Voščatinskis (Dariusz Obuch-Woszczatyński) – inžinierius magistras, aviatechnologas, pilotas, verslininkas, kavalerijos pulkininko Obuch-Voščatinskio vaikaitis, Niedzviadkos dvaro Domeikų giminės penktosios kartos palikuonis, istorinės atminties puoselėtojas.

Puiki I. Domeikos asmenybei ir jo veiklos palikimui skirta konferencija suteikė vilties, kad ir ateities tyrėjai tęs šiandienos mokslininkų pradėtus darbus.

 

Prie instituto pastato Stanislovas Volkovičius, Kristina Volkovič (Krystyna Wołkowicz), Leonora Živilė Grigelienė, Algimantas Grigelis, Algimantas Česnulevičius.

 

Algimanto Česnulevičiaus pranešimas.

 

Konferencijos dalyviai klausosi Leonoros Živilės ir Algimanto Grigelių pranešimo.

 

Prie pranešimų stendų Darius Obuch-Voščiatinskis, Voiciechas Brochvič-Levinskis, Stanislovas Volkovičius, Kšyštofas Šamalekas, Algimantas Grigelis.

 

Konferencijos dalyviai: Darius Obuch-Voščiatinskis, Algimantas Česnulevičius, Teresa Skšeč (Teresa Skrzecz), Jadvyga Garbovska, Leonora Živilė Grigelienė, Algimantas Grigelis.

Kviečiame į festivalį „SAVOS BANGOS. TVARIOS ATEITIES KŪRĖJŲ LABORATORIJA“ – įkvepiančią erdvę, kurioje susitinka tvaresnės ateities kūrėjai!

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras kviečia apsilankyti edukacinėje mugėje, kuri vyks Lietuvos jūrų muziejaus organizuojamo festivalio „Savos bangos“ metu. Mugėje dalyvaus įvairios organizacijos, kurioms rūpi Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimas.

Mūsų stende susipažinsite su moksliniais tyrimais, padedančiais suprasti jūros aplinką ir ją apsaugoti, sužinosite, kaip mokslas prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ir galėsite užduoti klausimus Gamtos tyrimų centro mokslininkams.

Festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – nuo 2021 m. vykstantis Lietuvos jūrų muziejaus renginys, kurio tikslas – ugdyti visuomenės ekologinį sąmoningumą ir skatinti tvarų gyvenimo būdą: mažinti vartojimą, pakartotinai naudoti, perdirbti, rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius.

Renginio dalyviai kviečiami atsigręžti į Baltijos jūrą – būti įkvėpti jos unikalumo, kelti klausimus apie darnų jūros ekosistemos išsaugojimą ir atsakingą jos teikiamų galimybių naudojimą, ugdyti sąmoningumą ir atsakomybę.

Susitikime festivalyje „Savos bangos“ ir kurkime tvaresnę ateitį kartu!

 

Informacija apie FESTIVALĮ: https://muziejus.lt/lt/savos-bangos-tvarios-ateities-kureju-laboratorija

Informacija apie dalyvius: https://muziejus.lt/lt/dalyviai

 

Š. m. gegužės 27–30 d. Balstogėje (Lenkija) vyko 42-oji Lenkijos fikologų draugijos tarptautinė konferencija „Vast Potential of Algae and Cyanobacteria – From Diversity to Application“. Joje dalyvavo 83 dalyviai iš Lenkijos ir 16 kitų šalių: Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ispanijos, Čekijos, Indonezijos, Turkijos, Kazachstano ir kt.

Plenarinį pranešimą skaitė J. Koreivienė, o stendinius pranešimus pristatė J. Kasperovičienė, J. Karosienė, G. Petrėnas, G. Šiurkutė ir K. Karaliūtė. G. Šiurkutė laimėjo pirmąją vietą jaunųjų mokslininkų stendinių pranešimų kategorijoje.

Didėjant globaliai prekybai ir keliautojų srautams, į Lietuvą vis dažniau atkeliauja svetimžemiai augalai, kurie, pasak mokslininkų, ilgainiui gali sukelti rimtų ekologinių ir ekonominių padarinių. Gamtos tyrimų centro botanikas dr. Zigmantas Gudžinskas įspėja: „Problemos mastas ryškėja ne iš karto – su šiandien atvežtais augalais bėdų turėsime po kelių dešimtmečių.“

Straipsnyje apžvelgiama, kokie augalai šiuo metu kelia didžiausią pavojų vietinėms ekosistemoms, kaip jie plinta ir kodėl svarbu kuo anksčiau reaguoti į galimus invazijos židinius. Dr. Z. Gudžinskas pabrėžia, kad invazinės rūšys dažnai nepastebimai įsiterpia į mūsų aplinką – dekoratyviniuose soduose, parkuose ar pakelėse – o jų poveikis gamtai tampa akivaizdus tik gerokai vėliau.

Straipsnį skaitykite: https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/ekspertai-su-siandien-atveztais-augalais-problemu-turesime-po-keliu-desimtmeciu/