Vakar Vilniaus pilių kupole vyko knygos „Gedimino miestas ir jo kalnas“ pristatymas – renginys, kuriame susitiko istorija, mokslas ir gyva miesto atmintis.

Pristatyta knyga – tai ne vieno autoriaus darbas, o profesionalų komandos bendras kūrinys. Skirtingų sričių specialistai – geologai, istorikai ir tyrėjai – sujungė savo žinias bei patirtį, siekdami atskleisti, kas per pastarąjį dešimtmetį buvo naujai suprasta apie Vilniaus pilių teritoriją.

Knygą pristatė inžinierius doc. dr. Šarūnas Skuodis ir geologijos mokslų dr. Jonas Satkūnas.

Dr. Šarūnas Skuodis – mokslininkas, aktyviai dalyvaujantis Gedimino kalno ir Vilniaus pilių teritorijos tyrimuose, jo darbas svariai prisidėjo prie supratimo, kaip formavosi šis unikalus kalvynas, kokie procesai jį veikia šiandien ir kokių sprendimų reikia jo išsaugojimui.

Dr. Jonas Satkūnas – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslininkais, vienas žymiausių Lietuvos inžinerinės geologijos specialistų, Vilniaus pilių rezervato tarybos narys, ilgametis tyrėjas, kurio veikla glaudžiai susijusi su Gedimino kalno būkle ir jo stabilumo klausimais. Jo pranešimas „Vilniaus pilių kalvyno kilmė“ leido pažvelgti į šią vietą iš geologinės perspektyvos – suprasti, kaip ji susiformavo ir kodėl yra tokia, kokią matome šiandien.

Po pristatymo vyko išskirtinė ekskursija aplink Gedimino kalną kartu su mokslininkais.

Plačiau skaitykite

Ekotoksikologijos laboratorijos mokslininkai tiria kaip naujai atsirandanti tarša sklinda bei kaupiasi aplinkoje ir kaip ji paveikia vandens organizmus. Taip pat laboratorijos tyrėjai atlieka vandens ekosistemų biologinį monitoringą, kurio metu stebimas kompleksinis taršos poveikis Baltijos jūros, tarpinių ir vidaus vandenų biotai. 

Šiuo metu didžiausias dėmesys laboratorijoje skiriamas šių cheminių medžiagų poveikio tyrimams: 

• Retųjų žemės elementų (RŽE) bei metalų mišiniai  

• Medikamentai 

• Nuotekos (buitinės ir pramoninės)  

• Mikro- ir nanodariniai  

 

Retųjų žemės elementų (RŽE) bei metalų mišiniai. Šios medžiagos naudojamos pramonėje – išmaniųjų telefonų, elektrinių automobilių, magnetų, baterijų, karo amunicijos gamyboje.  

Medikamentai – antibiotikai, psichotropinės medžiagos, hormonai, raminamieji. Į aplinką patenka iš namų ūkių ir netinkamai šalinant vaistinius preparatus. 

Nuotekos (buitinės ir pramoninės) – įvairių kenksmingų cheminių medžiagų mišinys, o poveikis biotai priklauso nuo koncentracijos ir cheminės sudėties.  

Mikro- ir nanodariniai – dažniausiai tai smulkios plastiko dalelės, susidarančios plastiko irimo ar mechaninio nusidėvėjimo metu arba yra tikslingai gaminamos. Šios dalelės kaupiasi ekosistemose ir gali neigiamai paveikti organizmų biocheminius, ląstelinius ir fiziologinius procesus.  

 

Trijų mikrodarinių pavyzdžiai naudojami eksperimentuose	Mėlynų mikrodalelių iš perdirbimo įmonės pavyzdys	Embrionai su padangų dalelėmis	Padangų dalelės  žuvies skrandžio turinyje

 

2026 m. birželio 29 d. – liepos 5 d. Vilniuje vyks 23-oji Europos stuburinių gyvūnų paleontologijos konferencija (hibridiniu formatu) – svarbiausias šios srities tarptautinis mokslo renginys Europoje. Konferencijoje bus pristatyti moksliniai pranešimai, stendiniai plakatai, seminaras-dirbtuvės (angl. workshop), vyks diskusijos ir paleontologijos meno paroda.

Konferencija suburs mokslininkus, tyrėjus ir studentus iš įvairių pasaulio šalių, dirbančius stuburinių gyvūnų evoliucijos, fosilijų ir senovinių ekosistemų tyrimų srityse. Tai pirmas kartas, kai šis prestižinis renginys organizuojamas Lietuvoje, todėl jis reikšmingai prisidės prie šalies mokslo matomumo tarptautinėje erdvėje ir stiprins Lietuvos, kaip akademinio centro, įvaizdį.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorės pareigas pradeda eiti naujoji įstaigos vadovė – konkurso būdu penkerių metų kadencijai išrinkta dr. Edita Sužiedėlienė.

Naujoji direktorė pabrėžia, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs centro vaidmens stiprinimui tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, plečiant mokslinių tyrimų potencialą ir skatinant tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Dr. Edita Sužiedėlienė – gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorė. Ji yra ėjusi Vilniaus universiteto mokslo prorektorės ir vicerektorės pareigas, stažavosi Švedijos, Prancūzijos, JAV mokslo ir studijų institucijose.

Mokslininkės pasiekimai įvertinti prestižiniais apdovanojimais – ji yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus, Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premijos ir geriausio dėstytojo premijos laureatė.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai sveikina prof. dr. (HP) Editą Sužiedėlienę ir linki didžiausios sėkmės pradedant naujas pareigas!

Daugiau skaitykite

Kovo 26 d. Utenoje įvyko 9-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Darnaus vystymosi aspektai: teorija ir praktika“, kurioje žodinį pranešimą „Technogeninių ir natūraliųjų radionuklidų matavimai Ignalinos atominės elektrinės aplinkoje“ pristatė Gamtos tyrimų centro Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos mokslininkai. Pranešimo metu klausytojai buvo supažindinti su Lietuvos branduolinės energetikos objekto istorija ir jo veiklos pėdsakų aplinkoje registravimo metodais ir rezultatais 2018–2025 m. laikotarpiu.

Šiandien minima Pasaulinė paukščių diena primena apie dar 1906 m. pasirašytą tarptautinę konvenciją, kuria siekiama apsaugoti nykstančias rūšis ir jų buveines. Gamtos tyrimų centras kviečia ne tik stebėti grįžtančius sparnuočius, bet ir aktyviai prisidėti prie jų gerovės, keliant inkilus savo aplinkoje ar Verkių parke. Puoselėdami šią gražią pavasario tradiciją, mes padedame išsaugoti mūsų krašto gamtinę įvairovę ir užtikriname saugius namus miško giesmininkams.

Įvyko tradiciniai „Pietūs kitaip“: mėnuo su Augalų fiziologijos laboratorija. Užbaigėme trečiajį šių metų „Laboratorijos mėnesį“, kuris buvo skirtas Augalų fiziologijos laboratorijai (AFL). Visą mėnesį kolegos turėjo progą susipažinti su šios laboratorijos veiklomis, tyrimų kryptimis ir mokslininkų kasdienybe. AFL komanda dalijosi įdomiais faktais, laboratorijoje vykdomais tyrimais ir projektais.

Tradiciškai mėnesio pabaigoje surengėme „Pietus kitaip“. Šio renginio tema – „Augti, nepaisant visko: biostimuliatoriai ir jų paslaptys“.

Augalų „supergalias“, jų nematomus pagalbininkus ir biostimuliatorių vaidmenį pristatė Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai:

• dr. Elžbieta Jankovska-Bortkevič,
• dr. Jurga Jankauskienė,
• dr. Sigita Jurkonienė,
• dr. Rima Mockevičiūtė,
• dr. Algirdas Ivanauskas.

Pranešėjai dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip augalai geba augti net stresinėmis sąlygomis, kokie biologiniai procesai lemia jų atsparumą ir kokią įtaką šiuolaikiniai biostimuliatoriai daro augalų fiziologijai. Klausytojai turėjo progą išgirsti tiek naujausių mokslinių tyrimų rezultatų, tiek praktinių pavyzdžių iš eksperimentinės veiklos.

Dėkojame Augalų fiziologijos laboratorijai už viso mėnesio turinį, iniciatyvas ir suteiktą progą pažvelgti į augalų fiziologijos mokslą iš arčiau.

Ačiū visiems dalyvavusiems tradiciniuose „Pietuose kitaip“ – džiaugiamės stiprėjančia bendruomeniška tradicija ir laukiame kitų laboratorijų mėnesių!

AFL mokslininkai naudodami RNRi mechanizmą siekia nuslopinti genus, susijusius su giberelinų sinteze, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi ir tokiu būdu Sosnovskio barščio tolesnį plitimą. Labai svarbu tiksliai įvertinti endogeninių giberelinų kiekį augalo audiniuose. Šiame vaizdo įraše „Nuo mėginio iki analitės“ pasakojama, kokį ilgą kelią turi nueiti augalinis mėginys, kol galiausiai galime tirti fitohormoną – gibereliną 🌱

Vaizdo įraše rodoma, kaip mėginys sutrinamas naudojant skystą azotą.❄️ Tuomet į jį įvedami deuteruoti vidiniai standartai, padedantys užtikrinti matavimo tikslumą 🧪 Vėliau mėginys išgryninamas taikant specialias “filtrus“ kietafazės ekstrakcijos (SPE) metu, pašalinant nereikalingas priemaišas. Po to jis koncentruojamas ir analizuojamas ypač jautria LC-MS/MS sistema. 🔬

Galiausiai iš vos 100 mg augalinio mėginio galime selektyviai ir tiksliai nustatyti net 14 skirtingų giberelinų 🌿 Jų kiekiai mėginyje gali būti itin maži – vos apie 5 × 10⁻¹¹ g, tai yra 0,00000000005 g ⚖️

Finansuojama LMT.  Projekto Nr. S-MIP-25-21

AFL mokslininkai naudodami RNRi mechanizmą siekia nuslopinti genus, susijusius su giberelinų sinteze, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi ir tokiu būdu Sosnovskio barščio tolesnį plitimą. Labai svarbu tiksliai įvertinti endogeninių giberelinų kiekį augalo audiniuose. Šiame vaizdo įraše „Nuo mėginio iki analitės“ pasakojama, kokį ilgą kelią turi nueiti augalinis mėginys, kol galiausiai galime tirti fitohormoną – gibereliną 🌱

Vaizdo įraše rodoma, kaip mėginys sutrinamas naudojant skystą azotą.❄️ Tuomet į jį įvedami deuteruoti vidiniai standartai, padedantys užtikrinti matavimo tikslumą 🧪 Vėliau mėginys išgryninamas taikant specialias “filtrus“ kietafazės ekstrakcijos (SPE) metu, pašalinant nereikalingas priemaišas. Po to jis koncentruojamas ir analizuojamas ypač jautria LC-MS/MS sistema. 🔬

Galiausiai iš vos 100 mg augalinio mėginio galime selektyviai ir tiksliai nustatyti net 14 skirtingų giberelinų 🌿 Jų kiekiai mėginyje gali būti itin maži – vos apie 5 × 10⁻¹¹ g, tai yra 0,00000000005 g ⚖️

Finansuojama LMT.  Projekto Nr. S-MIP-25-21