Beįsibėgėjant vasarai GTC kolegos pietavo drauge. Šį kartą mūsų kolegė Vida Petiukonienė supažindino su 355 metų turtingą istorinę praeitį turinčiu Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus keliu, kuris yra visai arti Gamtos tyrimų centro. Šis kultūros paveldo objektas išsidėstęs miškingoje teritorijoje, šalia Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Sužinojome, ką simbolizuoja čia esančios koplytėlės, mediniai ir mūriniai vartai, kokios istorinės ir šiandieninės pamaldumo tradicijos, iš kur kilę Kalvarijų gatvės, Jeruzalės mikrorajono, Cedrono upelio, Ubagų kalno pavadinimai.

Praėjusį sekmadienį, studentai gamtininkai Žolynų turgaus dalyvius Lukiškių aikštėje kvietė pasiklausyti diskusijos „Svetimžemiai ir invaziniai augalai Lietuvoje: laikas skelbti kovą ar leisti gamtai tvarkytis?“, kurioje dalyvavo Gamtos tyrimų centro mokslininkas, botanikas dr. Lukas Petrulaitis.

Šiais metais Gamtos tyrimų centras (toliau – GTC), bendradarbiaudamas su  Vokietijos seniausia bei didžiausia aplinkosaugos asociacija NABU ir Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD), kviečia dalyvauti  jau 8-toje tarptautinėje baltųjų gandrų apskaitoje. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą, jos būklę, nustatyti kylančias grėsmes ir, esant reikalui, numatyti rūšies apsaugos gaires.

Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmogaus kaimynystėje – laikomas ekologiškos, gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. Antropogeninės veiklos ir globalios kaitos įtakoje keičiasi baltųjų gandrų perėjimo, mitybinės, žiemojimo buveinės, dėl ko šiems paukščiams kyla įvairių grėsmių, todėl šios rūšies tyrimai kintančioje aplinkoje yra labai svarbūs.

Kviečiame kiekvieną prisidėti skaičiuojant baltuosius gandrus

2023 m. baltąjį gandrą (Ciconia ciconia) paskelbus „Metų paukščiu“ buvo atliekama inventorizacija visos šalies mastu. Tenka pripažinti, kad 2023 m. vykdytos baltųjų gandrų apskaitos rezultatai atspindi situaciją tik 8 % šalies ploto, todėl negali reprezentuoti šalyje perinčios baltųjų gandrų populiacijos būklės bei netenkina tarptautinės baltųjų gandrų apskaitos metodikos reikalavimų. Taip pat minėtos apskaitos metu nebuvo skaičiuojami jaunikliai (juos skaičiavo tik keli apskaitos dalyviai), todėl nėra naujų duomenų apie baltųjų gandrų perėjimo produktyvumą šalyje.

2024 m. atlikus papildomuose plotuose baltųjų gandrų apskaitą pagal tarptautinę metodiką, galima būtų pateikti patikimus rezultatus apie Lietuvoje perinčią baltųjų gandrų populiaciją. 2010 m. ir 2023–2024 m. apskaitų rezultatų palyginimas leistų daryti išvadas apie baltųjų gandrų populiacijos būklę ir pokyčius visoje Lietuvoje.

Siekiant nustatyti perinčių baltųjų gandrų populiacijos gausą ir jos apsaugos būklę, reikalingi pakankamai reprezentatyvūs, t. y. pakankamos apimties duomenys iš įvairių šalies regionų. Didesnis duomenų kiekis, plačiai paplitusių rūšių atvejų, kurių ištisinė apskaita visoje šalies teritorijoje sunkiai įgyvendinama, nulemia didesnį populiacijos gausos bei būklės įvertinimo tikslumą.

Kviečiame aktyviai jungtis visus paukščių mylėtojus prie tarptautinės iniciatyvos ir surinkti patikimus duomenis apie baltųjų gandrų populiacijos būklę ir pokyčius, įvykusius per pastaruosius 14 metų.

Kaip dalyvauti baltųjų gandrų apskaitoje?

1. Apskaita atliekama nuo birželio 15 d. iki liepos 20 d.
2. Apskaita vykdoma 10×10 km kvadratuose (nedubliuojant 2023 m. apskaitos kvadratų) arba aiškiai apibrėžtoje teritorijoje (savivaldos, saugomose ar kitų tyrimų teritorijose).  Pateikiama nuoroda į žemėlapį, kuriame apskaitos dalyvis gali pasirinkti kvadratą/kvadratus, kuriuose atliks baltųjų gandrų apskaitą:

https://lod.maps.arcgis.com/apps/instant/basic/index.html?appid=b431aa3e88224dc4b702e6144342b511

Žemėlapyje matomi rausva spalva pažymėti plotai yra tie, kuriuose jau yra atlikta baltųjų gandrų apskaita 2023 m., bei tie, kuriuos jau pasirinko šių metų apskaitoje nusprendę dalyvauti savanoriai. Visi nepažymėti kvadratai yra laisvi ir juos galima rinktis.

3. Pasirinktoje teritorijoje reikės aplankyti ir apžiūrėti visas gandrams potencialiai tinkamas perėti vietas: gyvenvietes, kaimus, vienkiemius, sodininkų bendrijas, ūkius, elektros perdavimo linijas bei suregistruoti visus rastus baltojo gandro lizdus (tiek užimtus, tiek neužimtus).
4. Apskaitos metu pasirinktoje teritorijoje taip pat reikės patikrinti 2009–2010 m. vykdytos baltųjų gandrų lizdų inventorizacijos metu užregistruotus lizdus, pažymėti ar lizdas vis dar egzistuoja ir jeigu lizdas yra – surašyti visą reikalingą informaciją apie lizdą (pateikiama toliau tekste). Informaciją apie pasirinktoje teritorijoje 2009–2010 m. registruotus lizdus (detalius žemėlapius bei lizdų sąrašą su koordinatėmis) pateiks apskaitos koordinatorius (Gamtos tyrimų centras, dr. Daiva Vaitkuvienė).
5. Reikalinga informacija apie lizdą (pildyti tiek užimtam, tiek neužimtam lizdui):
   1. Lizdo registracijos data (mėnuo, diena).
   2. Lizdo identifikacinis numeris: surastam naujam lizdui reikia suteikti unikalų numerį, o jeigu tai yra 2009–2010 m. surastas lizdas – jo identifikacinis numeris jau bus įrašytas į duomenų lentelę (pateiktą apskaitos koordinatoriaus).
   3. Naujai surasto lizdo sukrovimo vietos koordinatės arba tikslus lizdo sukrovimo adresas: savivaldybė, miestas/gyvenvietė/kaimas, gatvė, namo numeris (šalia kurio lizdas yra arčiausiai). Lizdo tikslią vietą taip pat galima pažymėti pateiktame žemėlapyje, prie jo nurodant lizdui jūsų suteiktą unikalų numerį.
   4. Lizdo sukrovimo vieta: medyje, ant elektros stulpo, ant specialaus (gandralizdžiui iškelto) stulpo, ant vandens bokšto, ant pastato ar kt.
   5. Nurodyti ar lizdas gandrų užimtas, ar ne.
   6. Nurodyti jauniklių skaičių (jeigu gandrai lizde perėjo).
   7. Jeigu aiškiai matosi, nurodyti ar lizdas sukrautas ant platformos, ar ne. Jeigu platforma aiškiai matosi, pažymėti kokia: metalinė, medinė, speciali elektrikų iškelta ar kt.

Esant galimybei, pageidautina registruojamus lizdus nufotografuoti (lizdo nuotrauką iš arti ir lizdo nuotrauką kartu su lizdo aplinka).

Surinktus duomenis surašyti į apskaitos koordinatoriaus pateiktą lentelę (Excel formatu) ir atsiųsti elektroniniu paštu: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt

Visiems apskaitos dalyviams, atlikusiems baltųjų gandrų apskaitą 5-iuose ar daugiau kvadratuose, GTC mokės atlygį (pagal Individualios veiklos pažymą). Apskaitos dalyvius, pasirinkusius apskaitos kvadratus žemėlapyje (nuoroda duota aukščiau), prašome siųsti pasirinktų kvadratų numerius apskaitos koordinatorei dr. Daivai Vaitkuvienei: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt

Kilus klausimų dėl baltųjų gandrų lizdų inventorizacijos, kviečiame kreiptis į šią apskaitą koordinuojančią GTC Paukščių ekologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Daivą Vaitkuvienę: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt

Nuoširdžiai sveikiname dr. Eglę Malachovskienę apgynus gamtos mokslų srities ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema „Mikromicetų destrukcinė veikla, skaidant sėmenų aliejaus polimerų kompozitus su organinių gamybos atliekų užpildais, ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių”

(mokslinė vadovė – dr. Danguolė Bridžiuvienė; mokslinė konsultantė – prof. Jolita Ostrauskaitė).

Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!

Gamtos tyrimų centro bendruomenė

Gamtos tyrimų centro  tyrėjai kviečiami teikti paraiškas mokslinėms išvykoms Mobilumo skatinimo fondui, remiančiam ir skatinančiam mokslo darbuotojų ir doktorantų mobilumą.

Informacija apie paraiškų teikimo taisykles nurodyta GTC tinklapyje.

El. p. mobilumofondas@gamtc.lt

Birželio 3–5 d. Budapešte (Vengrija) vyko 21-oji Europos karabidologų konferencija. Į šią konferenciją skaityti plenarinio pranešimo buvo pakviestas Entomologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Norbertas Noreika (skaityto pranešimo tema „Carabid beetles in ecosystem restoration“). Pranešimas sulaukė didelio delegatų susidomėjimo, užvirė įdomi mokslinė diskusija apie žygių vaidmenį ekosistemų atkūrime.

Dr. N. Noreika šioje konferencijoje skaitė ir įprastinį žodinį pranešimą apie žygių mitybos agrocenozėse sąsajas su ūkininkavimo būdais, pesticidų naudojimu.

Renginyje dalyvavo žygių tyrinėtojai iš daugelio Europos šalių ir kelių tolimesnių kraštų: Kanados, Filipinų, Pakistano, Alžyro. Paskutinę konferencijos dieną delegatai keliavo į Pilišo kalnus netoli Budapešto, kur buvo supažindinti su vykdomu miško regeneravimo ir skirtingų ūkininkavimo metodų poveikio biologinei įvairovei eksperimentu. Nuoroda į renginio puslapį: https://sites.google.com/view/21ecm/home