2024.04.08
Kategorija: Naujienos
2024.03.29
Gamtos tyrimų centro kolektyvas sveikina su Šv. Velykomis!
2024.03.28
Sveikiname dr. Dovilę Čepukoit apgynus daktaro disertaciją
Nuoširdžiai sveikiname dr. Dovilę Čepukoit apgynus gamtos mokslų srities biologijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema „DIAPORTHE IR XANTHOMONAS GENČIŲ MIKROORGANIZMAI FABACEAE ŠEIMOS AUGALUOSE“ (mokslinė vadovė – dr. Daiva Burokienė).
Linkime visokeriopos sėkmės mokslinėje veikloje!
Gamtos tyrimų centro bendruomenė
VMTI Inovatyvios medicinos centro, Gamtos tyrimų centro ir VDU Biologijos mokslų krypties doktorantų seminaras
Kovo 22 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko bendras VMTI Inovatyvios medicinos centro, Gamtos tyrimų centro ir VDU Biologijos mokslų krypties doktorantų seminaras „Nuo eksperimento iki bioįvairovės: biologijos doktorantų tyrimų kelias“.
Su kitais institucijų doktorantais Gamtos tyrimų centro biologijos mokslo krypties doktorantai seminare pristatė savo tyrimų tematikas, rezultatus ir ateities perspektyvas:
Ieva Ignatavičienė „Paplitusių žuvų (ešerių, kuojų) bei vandens augalų (mažųjų plūdenų) rūšių genetinės įvairovės, populiacinės genetinės struktūros formavimosi ypatumų bei pokyčių, sąlygojamų antropogeninės veiklos, tyrimai Baltijos šalyse“, mokslinis vadovas – dr. (HP) D. Butkauskas.
Agnė Baranauskaitė „Parazitinių protozoa tyrimai gamtiniuose mėginiuose ir jų identifikavimas molekuliniais metodais“, mokslinė vadovė – dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė.
Martynas Dėlkus „Nekultivuojamų fitoplazmų ir jų poveikio infekuotų uogakrūmių mikrobiomams molekulinis tyrimas“, mokslinis vadovas – dr. Deividas Valiūnas.
Tautvilė Šukytė „Sarcocystidae šeimos kokcidinių parazitų morfologiniai, molekuliniai ir histopatologiniai tyrimai plėšriuosiuose paukščiuose“, mokslinis vadovas – dr. Petras Prakas.
Organizacinis komitetas:
Pirmininkas
prof. dr. Algimantas Paulauskas
Nariai:
dr. Asta Aleksandravičienė
dr. Jurga Jankauskienė
dr. Almantas Šiaurys
Mokslinis komitetas:
Pirmininkė
prof. dr. Jana Radzijevskaja
Nariai:
prof. dr. Gediminas Brazaitis
prof. dr. Vincas Būda
dr. Dalius Butkauskas
prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė
prof. dr. Vytautas Kašėta
prof. dr. Vitalij Novickij
prof. dr. Algimantas Paulauskas
dr. Augustas Pivoriūnas
prof. dr. Elena Servienė
Karstinio regiono reiškinių tyrimai
Klimato ir vandens tyrimų laboratorija, bendradarbiaudama su Lietuvos geologijos tarnyba, tiria karstinio regiono reiškinius, matuoja gipso tirpimo intensyvumą, nuo kurio priklauso požeminių tuštumų formavimasis, o joms įgriūvant, susidaro smegduobės. Jų yra Biržų, Pasvalio rajonuose, o dabar jau pastebėtos ir Pakruojo rajone. Pastebėta, kad gipsas tirpsta vis didesniais kiekiais, taigi, atsiranda daugiau smegduobių. Laimei, šias metais smegduobių, griaunančių pastatus, dar neatsirado.
Nuotraukų autorius – Vidas Mikulėnas.
Ar mokslas gali būti įdomus?
2024 m. kovo 20 d. Gamtos tyrimų centro ankstyvosios karjeros tyrėjai kartu su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte bei „World of Words“ įkūrėja Neringa Bliūdžiūte susirinko padiskutuoti apie mokslo komunikacijos svarbą.
Susitikimo metu Neringa aptarė dažniausiai mokslininkų daromas klaidas, pristatant savo tyrimų rezultatus visuomenei, taip pat iš ko turėtų susidėti sklandžios ir, svarbiausia, plačiajai visuomenei suprantamos mokslininkų žinutės, kaip palaikyti ryšį su žiniasklaidos priemonėmis, kokiu būdu į jas kreiptis ir kaip sudominti mokslinių tyrimų rezultatais.
Pasak Neringos, norint mokslo komunikaciją padaryti lengvesnę ir efektyvesnę, turėtume labiau pasitikėti savimi ir savo srities žiniomis, mažiau skirti laiko ir energijos kuriamos žinutės pergalvojimui (angl. overthinking), nes juk niekas nežino apie mūsų tyrimą daugiau nei mes, esame unikalūs, turime išskirtinį požiūrį į analizuojamą problemą, net jei kas nors ir atlieka panašius tyrimus. Bendraudami turėtume sutelkti dėmesį į tai, ką norime, kad žmonės prisimintų po mūsų pranešimo ar perskaitę komunikacinę žinutę.
Komunikacijos ekspertės užkrečiantis entuziazmas, paprastumas, kalbos lengvumas skatino ankstyvosios karjeros tyrėjus aktyviai dalytis savo patirtimi, komunikuojant apie mokslinių tyrimų rezultatus žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Taip pat neabejotinai prisidėjo prie gilesnio supratimo apie mokslo komunikacijos iššūkius ir galimybes bei įkvėpė tyrėjus ieškoti naujų būdų, kaip padaryti mokslą įdomesnį ir dar labiau prieinamą visuomenei.
Diskusijos dalyviai džiaugėsi galimybe pabendrauti su komunikacijos specialiste ir gauti patarimų konkrečioms išsakytoms situacijoms.
Nuoširdžiai dėkojame Neringai Bliūdžiūtei už įkvepiančią diskusiją, vertingus patarimus ir skirtą laiką ankstyvosios karjeros tyrėjams. Linkime sėkmės tolimesniuose darbuose.
2024.03.27
Dr. Ž. Jurgelėnė ir dr. M.Y.L. Duc tapo LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojomis
Vakar įvyko ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo apdovanotos Gamtos tyrimų centro jaunosios mokslininkės dr. Živilė Jurgelėnė ir dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc. Jos tapo LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojomis biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje.
Ekotoksikologijos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojai dr. Živilei Jurgelėnei premija skirta už mokslo darbą „Naujos kartos nanodalelių bioakumuliacija, toksiškumas ir rizikos vertinimas: saugaus nanodalelių naudojimo biomedicinoje ir aplinkosaugoje link“, o P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos mokslo darbuotojai dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc premija skirta už mokslo darbą „Exoerythrocytic stages of Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parasites in wild birds: insights into developmental patterns / Egzoerithrocitinės Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parazitų vystymosi stadijos laukiniuose paukščiuose: įžvalgos į vystymosi dėsningumus“.
Šie apdovanojimai įprasmina daugiau nei ketverius metus mokslininkių vykdomus tyrimus nanotoksiškumo ir parazitologijos srityse.
Ar žinote, kas yra gamtinis karkasas ir kodėl jis toks svarbus ne tik gamtai, bet ir žmonėms?
Ar žinote, kas yra gamtinis karkasas ir kodėl jis toks svarbus ne tik gamtai, bet ir žmonėms? Gamtos tyrimų centre viešėjęs Vilniaus universiteto doc. dr. Ričardas Skorupskas papasakojo bendruomenei, kodėl reikalingi politiniai sprendimai gamtiniam karkasui išsaugoti ir kokia yra to svarba ne tik gamtai, bet ir gerai mieste gyvenančių žmonių savijautai. Seminaro metu buvo paminėta, kad ūkininkai ir statytojai bando apeiti reikalavimus gamtiniam karkasui išsaugoti ir sugalvoja įvairių išeičių, kad tik gautų daugiau naudos. Tobuliausias Lietuvos miestas, išsaugojęs gamtinį karkasą, – Utena. Joje išmaniai suderintos gamtinės buveinės su žmonių gyvenamaisiais plotais ir palikta erdvės gyvajai gamtai vystytis. Buvo diskutuojama ir apie tokius visuomenei aktualius klausimus, kaip suderinti viešųjų erdvių tvarkymo darbus su žmonių poreikiais. Pernai buvo kilusi diskusija dėl pievų miesto teritorijoje nešienavimo didesnei biologinei įvairovei išsaugoti, tačiau kilo nepasitenkinimo banga dėl laisvos erdvės erkėms vystytis ir plisti. Minėta, kad plikas asfaltas be žalumos turi įtakos ir blogai žmonių savijautai, dėl to žaliųjų erdvių formavimas gyvenamųjų namų zonoje yra labai reikalingas. Politinė valia kartu su ekologiškais sprendimais – būtina sąlyga gamtiniam karkasui išsaugoti.
2024.03.25
Gamtos tyrimų centre – projekto „CosmoLith“ įvadinis seminaras
Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje kovo 15 d. įvyko projekto „Kontinentinio ledo skydo atsiradimo Lietuvoje datavimas kosmogeninių nuklidų metodais“ („CosmoLith“) įvadinis seminaras. Su projektu, finansuojamu Europos Sąjungos lėšomis, detaliai supažindino jo vykdytojas – Kvartero tyrimų laboratorijos podoktorantūros stažuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Michal Šujan, dvejiems metams atvykęs iš Slovakijos, Bratislavos Komenijaus (Comenius) universiteto. „CosmoLith“ projekto tikslas – gauti pirmuosius empirinius duomenis apie Europos kontinento apledėjimo pradžią ir vėlesnių apledėjimų amžių, datuojant ledo dangos nuosėdas kosmogeninių nuklidų metodais. Iki šiol kvartero periodo nuosėdų datavimai, atlikti taikant įvairius geochronologinių tyrimų metodus, leido su didesniu ar mažesniu patikimumu vertinti ne senesnius kaip 0,4 mln. metų geologinės praeities įvykius, o planuojamas nuosėdų datavimas kosmogeninių nuklidų (10Be/9Be; 26Al/10Be) metodais turėtų leisti rekonstruoti kelių milijonų metų senumo geologinės praeities įvykius. Tikimasi, kad senųjų kontinentinių apledėjimų paliktų nuosėdų datavimas kosmogeninių nuklidų metodais leis nustatyti, kada tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos teritorija buvo pirmąsyk padengta ledyno ir kaip dažnai apledėjimai kartojosi. Gauti tyrimų rezultatai bus reikšmingas žingsnis link geresnio Lietuvos geologinės sandaros pažinimo, leis sugretinti lokalius klimato pokyčius mūsų regione su vykusiais globaliu mastu, įgalins geriau suvokti kontinentinių apledėjimų formavimosi mechanizmus ir apledėjimų ryšį su pasaulinio vandenyno vandens lygio pokyčiais, taip pat prisidės prie naujų geochronologinių datavimo metodų tobulinimo.
2024.03.22
Madagaskaras – žmonės, gamta ir ekologinės problemos
GTC kolektyvas pietų metu klausėsi įdomių GTC Mikologijos laboratorijos vadovės dr. Jurgos Motiejūnaitės istorijų apie kelionę po Madagaskarą. Kolegė pasidalino įspūdžiais iš kelionės, papasakojo apie neįtikėtiną salos gamtos grožį ir unikalias jos ekosistemas. Tai buvo įdomus ir įkvepiantis pasakojimas, kurio metu visi klausėsi susižavėję, o po pasakojimo dar ilgai nepaleido lektorės su klausimais. 🌍✈️🌿