2026.07.10

Biologinės fotovoltikos inovacijos ir naujos partnerystės Gamtos tyrimų centre

Gamtos tyrimų centre viešėjo prof. dr. Hüseyin Bekir YILDIZ iš KTO Karatajaus universiteto (Turkija) Elektros ir elektronikos inžinerijos katedros. Liepos 8 d. skaitė paskaitą „Biophotovoltaics at the Interfaces of Biology, Materials Science and Clean Energy Technologies“. Paskaitos metu profesorius pristatė savo vykdomus mokslinius tyrimus biologinės fotovoltikos, fotoelektrochemijos, biosensorių, laidžiųjų polimerų, nanomedžiagų ir vandenilio gamybos naudojant saulės energiją srityse.

Renginyje dalyvavę mokslininkai, tyrėjai, doktorantai ir studentai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais profesoriaus vykdomais tyrimais, dalyvauti diskusijoje, aptarti aktualius mokslinius klausimus bei užmegzti naujus profesinius kontaktus ir pasidalinti bendradarbiavimo idėjomis.

Susitikime su Centro administracijos atsovais buvo aptartos platesnio bendradarbiavimo galimybes, įsitraukimas į „Erasmus+“ programą, studentų ir mokslininkų mainus. Susitikimo metu taip pat buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo galimybės bei bendrų projektinių paraiškų rengimas.

Europos stuburinių gyvūnų paleontologų asociacijos (EAVP) konferencijos dalyviai – paskutiniojo mamuto taku

Vilniaus (Smėlio) mamutas pritraukė didelį pasaulio mokslininkų dėmesį, kuriuos subūrė 23-ias Pasaulis paleontologų kongresas (EAVP). Įsivaizduokite – didžiulis būrys stuburinių tyrinėtojų nuo mamuto radvietės Smėlio 14, patraukė ieškoti mamuto pėdsakų Sapieginės kalnų šlaitais. Mokslininkai ėjo tuo pačiu taku, kuriuo nuo Sapieginės aukštumų savo paskutinio Neries vandens gurkšnio atsigerti leidosi Smėlio mamutas. Ir tai buvo tik prieš 13,9 tūkstančius metų… Susidomėjimas buvo toks didelis, kad visi išpirko Antakalnio bendruomenės marškinėlius su mamuto atvaizdu. Galiausiai mokslininkai atkeliavo į Nacionalinį lankytojų centrą, kuriame išmaniai edukaciją pravedė Vida. Sužavėti lankytoju centru, patyrę visos Lietuvos gamtą, mokslininkai ilgai negalėjo išeiti.

2026.07.09

Stabdome gamtos ir kultūros paveldo išėjimą į nebūtį

Jei paklausi pusamžio lietuvio, kas yra avietinis, baltinis, grietininis, pepinka ar sierinka, jis tikriausiai teisingai atsakys – tai obuolys iš senelių ar tėvų sodo. Kuris, deja, jau iškeliavo į milžinišką duobę kartu su sodybos pastatais per praėjusio amžiaus melioracijos vajų, nukirstas senų sodybų naujų šeimininkų arba užmirštas ir laukėjantis kažkur žemės ūkio latifundijose.

Mūsų pradėta akcija surinkti iš dar išlikusių sodybviečių senovinių vaismedžių skiepūglius, kitais būdais pasirūpinti tarpukaryje Lietuvoje augintų veislių dauginamąja medžiaga tęsiasi.

2026 metų pavasarį Lauko bandymų stoties Paveldo sodas pradėtas sodinti – iš skiepyno perkelta 540 obelų sodinukų (170 veislių), 65 kriaušių (25 veislės) ir 90 slyvų (27 veislės).

Pirmo obuoliuko teks metus kitus palaukti, nes laukiniai senoviniai poskiepiai neskubina derėti. Bet jie neskuba ir numirti, kaip tai atsitinka su vegetatyvinių poskiepių pramoniniais sodais.

Darbų dar laukia nelengvų – išsaugoti sodinukus per sausras, ligų ir kenkėjų antplūdžius, suformuoti vaismedžių vainikus.

Šį rudenį reikės pabaigti sodo sodinimą. Įsiliejame į pasaulinį vajų – surasti dar gyvus, prieš amžius pasodintus vaismedžius ir juos išsaugoti įvairiais būdais: atgaivinant jų augimo vietoje, padauginti ir įveisti naujus sodus, padauginti ir perkelti į kolekcijas.

2026.07.08

Strateginis žingsnis ateities mokslo link: Gamtos tyrimų centras tapo vienu iš LIMIDA steigėjų

2026 m. birželio 19 d. Lietuvos mokslo erdvėje žengtas svarbus žingsnis – oficialiai įkurta Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija (LIMIDA). Naujoji asociacija subūrė 11 valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovus bendram tikslui – telkti mokslo bendruomenę, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir vieningiau atstovauti Lietuvos mokslinių tyrimų institucijų interesams.

Tarp steigėjų – ir Gamtos tyrimų centras (GTC), sutelkęs jėgas kartu su kitais šalyje pirmaujančiais institutais, tarp jų – Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) bei Inovatyvios medicinos centru (IMC).

Šis susivienijimas žymi naują institucinio bendradarbiavimo etapą, kurio tikslas – stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir efektyviau reaguoti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Gamtos tyrimų centras šią partnerystę vertina kaip reikšmingą postūmį šalies mokslo bendruomenei.

Vieningas balsas mokslo politikoje

LIMIDA įsteigimas atveria galimybę integruoti fundamentinius tyrimus į valstybės valdymo ir ekonomikos sprendimus. GTC direktorė dr. Edita Sužiedėlienė LIMIDA įsteigimą komentuoja taip:

„Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai yra vieni svarbiausių Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyvių, kuriantys naujas žinias, technologijas ir inovatyvius sprendimus visuomenės bei valstybės poreikiams. Asociacijos įsteigimas suteikia galimybę vieningiau atstovauti institutų interesams, aktyviau dalyvauti formuojant šalies mokslo ir inovacijų politiką bei dar reikšmingiau prisidėti prie Lietuvos pažangos, konkurencingumo ir tarptautinio matomumo stiprinimo.“

Ką tai reiškia naujosios kartos tyrėjams?

Jaunajai mokslininkų, doktorantų ir inovatorių kartai LIMIDA įsteigimas – signalas apie dinamiškesnės, atviresnės ir tarptautiniu mastu konkurencingesnės mokslo aplinkos kūrimą. Tai ne tik formalus statusas, bet ir praktinė platforma, kuri:

Skatins tinklaveiką – jauniems tyrėjams bus lengviau peržengti vienos institucijos ribas ir vykdyti bendrus projektus gamtos, fizinių, technologijos ir medicinos mokslų sandūroje.
Stiprins tarptautinį matomumą – bendra institutų reprezentacija gali padidinti Lietuvos galimybes konkuruoti dėl „Europos horizonto“ (Horizon Europe) ir kitų tarptautinių fondų dotacijų.
Suteiks svorio jaunų mokslininkų balsui – vieningas atstovavimas leidžia tikėtis, kad jaunųjų tyrėjų poreikiai bus geriau girdimi formuojant nacionalinę mokslo politiką.

Gamtos tyrimų centras kviečia bendruomenę aktyviai įsitraukti į naujas LIMIDA atveriamas galimybes ir kartu kurti ateities mokslo Lietuvą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro nuotr.

2026.07.07

Gamtos tyrimų centro mokslininkė Margarita Kazak dalyvavo 75-ajame Lindau Nobelio premijos laureatų susitikime

Birželio 28 d. – liepos 3 d. Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkei Margaritai Kazak teko išskirtinė garbė dalyvauti jubiliejiniame 75-ajame Lindau Nobelio premijos laureatų susitikime. Šis prestižinis renginys subūrė 69 Nobelio premijos laureatus ir daugiau kaip 600 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio, siekiančių prisidėti prie mokslo pažangos ir ateities kūrimo.

Renginio programa buvo itin intensyvi – vyko paskaitos, diskusijos, seminarai bei neformalūs susitikimai, grįsti atviru dialogu ir idėjų mainais. M. Kazak pabrėžia, kad tai buvo unikali galimybė jauniesiems tyrėjams asmeniškai bendrauti su Nobelio premijos laureatais, išgirsti jų profesinę ir gyvenimišką patirtį, sužinoti apie mokslinės karjeros iššūkius bei pasisemti įkvėpimo tolesniam keliui moksle. Susitikime ypač akcentuotas skirtingų mokslo sričių ir kartų bendradarbiavimas, primenant, kad šiandienos pasauliniai iššūkiai reikalauja telkti įvairių disciplinų žinias ir kompetencijas.

Pasak GTC mokslininkės, dalyvavimas šioje programoje jai tapo neįkainojama profesine patirtimi – užmegzti vertingi kontaktai su jaunaisiais mokslininkais iš įvairių pasaulio šalių, susipažinta su naujausiomis mokslinių tyrimų kryptimis, o pasisemtos idėjos bus pritaikytos tolesnėje mokslinėje veikloje. Ši patirtis dar labiau sustiprino mokslininkės motyvaciją tęsti mokslinius tyrimus, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir savo darbais prisidėti prie mokslo pažangos.

Sveikiname Margaritą Kazak su šiuo pasiekimu ir džiaugiamės, kad Gamtos tyrimų centro mokslininkai garsina centro vardą aukščiausio lygio tarptautiniuose renginiuose!

Mokslo kavinė „Kraujasiurbių vabzdžių ir jų platinamų ligų sukėlėjų tyrimai Lietuvoje“

Kviečiame į atvirą susitikimą, kurio metu pasakosime apie Lietuvoje vykdomus kraujasiurbių vabzdžių ir erkių pernešamų ligų sukėlėjų tyrimus. Kalbėsimės apie uodus kaip maliarijos pernešėjus: ar maliarija pasitaiko Lietuvoje, kas yra paukščių maliarija, kokius tyrimus atlieka mokslininkai, kiek skirtingų parazitų vienas uodas gali nešiotis ir kaip uodai “užuodžia” žmones. Aptarsime ir kitus krauju mintančius vabzdžius – mašalus bei juose randamus parazitus – kas yra mašalai ir kokius parazitus juose galima rasti. Taip pat papasakosime, kokiomis priemonėmis ir būdais galima apsisaugoti nuo maliarijos, kodėl iki šiol nesukurta vakcina. Kokius tyrimus šioje srityje atlieka Gamtos tyrimų centro mokslininkai bei kam reikalinga tirti uodų žarnyną ir mikrobiotą. Nuo vabzdžių pernešamų ligų pereisime prie voragyvių – erkių. Parodysime, kaip jas atskirti, kokios rūšys kanda šunis, o kokios – žmones.

Per stereoskopą ir mikroskopą bus galima iš arti pamatyti, kaip iš labai arti atrodo šie kraujasiurbiai vabzdžiai ir parazitai.

Susitikimą baigsime atviru pokalbiu ir diskusija su dalyviais.

Vieta: Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras, L. Rėzos g. 8, Juodkrantė.
Laikas: liepos 10 d., 14:00
Kaina: renginys nemokamas

2026.07.03

Įvyko seminaras „Inovacijos biologijoje ir inžinerijoje: nuo vabzdžių iki išmaniųjų technologijų“

Gamtos tyrimų centre įvyko mokslinis seminaras, kuriame pranešimus skaitė du tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai – prof. Andreas Vilcinskas ir docentas dr. Tomyslav Sledevič. Seminaro metu jie pristatė naujausius tyrimus ir inovacijas vabzdžių biotechnologijų bei išmaniųjų signalų apdorojimo technologijų srityse.

Prof. Andreas Vilcinskas – vienas iš pirmaujančių vabzdžių biotechnologijos ekspertų ir šios srities pradininkų, vadovaujantis Biologinių išteklių skyriui bei Kenkėjų ir vektorinių vabzdžių kontrolės skyriui Fraunhoferio molekulinės biologijos ir taikomosios ekologijos institute (IME) Gisene, Vokietijoje. Savo pranešime „Biotechnologinių metodų, skirtų vabzdžiams, kūrimas ir taikymas“ jis pristatė mokslinius tyrimus, kuriais siekiama vabzdžius pritaikyti kaip vertingus biologinius išteklius medicinos, žemės ūkio ir pramonės srityse. Prof. A. Vilcinskas laikomas vienu iš pagrindinių asmenybių, formuojančių šią sparčiai besivystančią mokslo sritį.

Docentas dr. Tomyslav Sledevič – elektronikos inžinerijos mokslininkas, dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), kurio moksliniai interesai apima įterptąsias sistemas ir pažangų signalų apdorojimą. Pranešime jis pristatė savo darbus, susijusius su vaizdo ir garso analizės technologijų praktiniu pritaikymu, įskaitant novatoriškus aplinkos stebėjimo sprendimus, tokius kaip avilių stebėjimo sistemos.

Seminaras sulaukė didelio Gamtos tyrimų centro mokslininkų susidomėjimo, o pranešėjų pristatytos idėjos atvėrė naujas galimybes tarpdisciplininiam bendradarbiavimui biologijos ir inžinerijos mokslų srityse.

Kviečiame į prof. dr. Hüseyin Bekir YILDIZ paskaitą Gamtos tyrimų centre

Liepos 7–8 d. Gamtos tyrimų centre viešės prof. dr. Hüseyin Bekir YILDIZ iš KTO Karatajaus universiteto (Turkija) – Elektros ir elektronikos inžinerijos katedros profesorius, Centrinės tyrimų laboratorijos direktorius ir PhElSyM (Photoelectrochemical Systems and Materials) tyrimų grupės vadovas.

📅 Liepos 8 d.
🕐 13.00 val.
📍 Gamtos tyrimų centras

Profesorius skaitys paskaitą:

„Biophotovoltaics at the Interfaces of Biology, Materials Science and Clean Energy Technologies“

Paskaitoje bus pristatomi biologinės fotovoltikos, fotoelektrochemijos, biosensorių, laidžiųjų polimerų, nanomedžiagų ir vandenilio gamybos naudojant saulės energiją tyrimai. Tai sparčiai besivystančios sritys, jungiančios biologiją, medžiagų mokslą ir švariosios energetikos technologijas.

Kviečiame mokslininkus, tyrėjus, doktorantus, studentus ir visus besidominčius pažangiais tarpdisciplininiais tyrimais dalyvauti paskaitoje, diskutuoti ir pasinaudoti galimybe užmegzti naujus mokslinius kontaktus.

Lauksime jūsų!

Nematoma tarša: kas slepiasi mūsų vandenyse?

Plastikinis maišelis suūžia vėjyje ir pranyksta iš akių, tačiau gamtoje jis niekur nedingsta. Laikui bėgant plastikas skyla į plika akimi nematomas daleles – mikroplastiką, kuris tampa viena didžiausių šio šimtmečio ekologinių problemų.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai aktyviai tiria antropogeninę (žmogaus sukeltą) taršą Lietuvos upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje. Mūsų laboratorijose analizuojama, jak šios mikrodalelės keliauja per mitybos grandines – nuo smulkiausių vandens organizmų iki žuvų ir paukščių – ir kokį poveikį tai daro ekosistemų sveikatai.

Šią dieną kviečiame ne tik atsisakyti vienkartinio plastiko, bet ir palaikyti moksliniais tyrimais grįstus sprendimus, padedančius išsaugoti švarią Lietuvą.

Prasideda GTC strategijos kūrimas: kviečiame bendruomenę įsitraukti

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) pradeda svarbų organizacijos raidos etapą – 2026–2031 metų strategijos kūrimo procesą. Tai laikotarpis, kuriame bus apibrėžtos GTC ateities kryptys, veiklos prioritetai ir ilgalaikiai tikslai, atliepiantys tiek valstybės ir visuomenės, mokslo bendruomenės lūkesčius, tiek ir vidinius institucijos poreikius.

Strategija kuriama kaip atviras ir įtraukus procesas, todėl kviečiame GTC bendruomenės narius aktyviai dalyvauti – siūlyti idėjas, kelti aktualius klausimus, formuoti prioritetus ir balsuoti už svarbiausius pasiūlymus. Atveriamas specialus komunikacijos kanalas GTC intranete, kuriame kiekvienas bendruomenės narys galės prisidėti prie GTC vizijos formavimo.

„Kuriame strategiją, kuri turi būti gyva, ambicinga ir atspindinti mūsų bendruomenės stiprybes bei siekius. Kiekvieno bendruomenės nario įžvalgos yra svarbios – tikiu, kad veikdami kartu, parengsime strategiją, kuri taps tvirtu pagrindu mūsų tolimesniam augimui, matomumui ir dar didesniam poveikiui mokslo bendruomenei, valstybei ir visuomenei“, – sako Gamtos tyrimų centro direktorė prof. dr. Edita Sužiedėlienė.

Strategijos rengimas vyks keliais etapais – nuo bendruomenės idėjų rinkimo, esamos situacijos ir duomenų analizės iki diskusijų darbo grupėse ir galutinių sprendimų formavimo. Visas procesas bus skaidrus ir nuosekliai viešinamas intranete, užtikrinant galimybę bendruomenei sekti pažangą ir aktyviai įsitraukti kiekviename etape.

Bendruomenės dalyvavimas yra esminė sąlyga, siekiant sukurti strategiją, kuri būtų ne tik ambicinga, bet ir realiai įgyvendinama, atspindinti darbuotojų ir jaunųjų tyrėjų poreikius bei stiprinanti GTC kaip modernios, atviros ir pažangios mokslo institucijos poziciją.

Kviečiame prisijungti, siūlyti idėjas ir kartu kurti GTC ateitį!