Gamtos tyrimų centro bendruomenę ir vėl kviečiame trumpam atsitraukti nuo kasdienių darbų bei laboratorinių tyrimų ir birželio 18 d. (ketvirtadienį) pietų metą praleisti kitaip – plečiant akiratį bei bendraujant! Artėjančios vasaros saulėgrįžos proga kviečiame į jaukų ir pažintinį susitikimą, kuris vyks 12:00 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje (101 kab.).

Šį kartą mūsų laukia ypatinga viešnia – Nijolė Balčiūnienė, kuri pristatys ir išsamiai papasakos apie Rasos šventės ištakas, senuosius mūsų protėvių papročius, ritualus bei gamtos virsmo prasmę, kuri glaudžiai sieja žmogų ir mus supantį gyvąjį pasaulį.

Atsineškite gerą nuotaiką, puodelį arbatos ar kavos ir praleiskime šiuos „Pietus kitaip“ kartu!

Pagal projektą „Žemės ūkio augalų atsakas į mikrobinį biostimuliatorių po poveikio herbicidais“ (vadovės: dr. Jurga Jankauskienė (Lietuva), dr. Dessislava Todorova (Bulgarija)) Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (toliau – Centras) Augalų fiziologijos laboratorijoje stažavosi mokslininkė iš Bulgarijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos ir genetikos instituto Augalų augimo ir vystymosi reguliatorių laboratorijos vadovė doc. dr. Desislava Todorova. Mokslininkė susipažino su Centro vykdoma moksline veikla, atliko projekte numatytas užduotis, kurios suplanuotos antraisiais vykdymo metais. Buvo aptartas projekto vykdymo perspektyvos trečiaisiais metais ir tolimesnės bendradarbiavimo galimybės.

Gintaras yra ypatingai paslaptinga materija, išsaugojusi iki mūsų dienų dinozaurų bendraamžius.

Ar kada bandėte pažvelgti 50 milijonu metų senumo uodui į akis? Pamėginkite drauge su Entomologijos laboratorijos vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Pavelu Starkevič.

2026 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. Ventės rage vyks šiuolaikinės baltų kultūros festivalis REGYKLA, kviečiantis susiburti ten, kur susitinka marios, dangus ir žmogaus vidinis pajautimas. Tai išskirtinis renginys, jungiantis gamtą ir kultūrą, kviečiantis pažinti Pamario krašto paveldą, istoriją bei gyvąją aplinką.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad festivalyje dalyvaus ir Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkai – dr. Vytautas Rakauskas ir dr. Žilvinas Pūtys. Jie pristatys praktinę ir pažintinę veiklą, skirtą Kuršių marių ekosistemai:

• Bradinio traukimo demonstracija – gyvai supažindinanti su tradiciniais žvejybos metodais;
• Žuvų pažinimas – galimybė iš arti pamatyti Kuršių marių žuvų rūšis;
• Mokslinių tyrimų pristatymas – pasakojimai apie GTC atliekamus tyrimus ir jų reikšmę;
• Trumpas pranešimas apie Kuršių marių žuvis ir vandens bestuburius, jų įvairovę, ekologiją ir svarbą visai vandens ekosistemai.

Pranešimo metu bus apžvelgta žuvų tyrimų istorija Kuršių mariose nuo jų pirmųjų išlikusių aprašymų iki šių dienų (XIX – XXI a.). Taip pat bus priminta Ventės hidrobiologinės stoties istorija nuo jos įkūrimo (1947 metai) iki šių dienų. Taip pat kalbėsime apie Kuršių marias kaip vieną unikaliausių Baltijos jūros lagūnų ypatingą dėmesį sutelkdami jos žuvų įvairovei, jos tyrimams ir žvejybos istorijai. Galiausiai bus aptariami XXI amžiaus iššūkiai Kuršių marių žuvų išteklių apsaugai bei tradicinei pamario krašto verslinei žvejybai.

Ši veikla – puiki proga ne tik susipažinti su mokslu, bet ir patirti gyvą ryšį su gamta, suprasti jos trapumą bei svarbą mūsų kultūrai ir ateičiai.

Kviečiame apsilankyti GTC erdvėje festivalio metu ir kartu pažinti Kuršių marių gyvybę iš arčiau!

Plačiau: https://regykla.mjr.lt/programa/paskaitos/

Birželio 11 d. Molekulinės ekologijos laboratorijoje lankėsi svečiai iš Vilniaus Antakalnio progimnazijos. Moksleiviai dalyvauja Karjeros dienose ir domėjosi mokslo darbuotojo profesija.

Vizito metu dokt. D. L. Bagdonaitė ir dokt. N. Gudiškis pristatė pranešimą, po kurio moksleiviai turėjo progą patys išbandyti laboratorijoje taikomus metodus ir bent minutei pasijausti tikrais mokslininkais.

Džiaugiamės turėję galimybę pasidalyti turima patirtimi su jaunimu!

 

Manoma, kad ant Kraujelių akmens tolimoje praeityje liejosi kraujas, ant jo buvo aukojama. O štai 2026 m. birželio 4 d. prie Kraujelių akmens liejosi poezija – savo eiles iš naujausio rinkinio „Akmuo“ skaitė poetė, vertėja, aktorė Sonata Paliulytė.

Renginį organizavo Molėtų centrinės bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė su pagalbininkais: Mindūnų seniūnė, dalyvavo kelios dešimtys Mindūnų piliečių ir svečių.

Įdomu tai, kad poezijos kalba gerai suderėjo su praktinėmis ir mokslinėms žiniomis apie akmenis, uolienas, geologiją.

Kaip žinia, akmuo – tai naudinga iškasena, statybų medžiaga, žaliava meno kūriniams ir amžinojo poilsio paminklams, šaltinis geologijos, archeologijos, tautosakos tyrimams ir t. t. Pasirodo, akmuo gali būti ir stiprus įkvėpimas poezijai.

„Akmuo – tai mitais apipintas amžinybės elementas, lydintis žmoniją per visą jos gyvenimo istoriją, prabylantis žmogaus sukurtais pavidalais, užkonservuojantis civilizacijų epizodus, klajojantis bedugnėje kosmoso erdvėje, kartais sunaikinantis“ – Sonata Paliulytė.

Tekstas: dr. Jono Satkūno

Nuotraukos: Indrės Satkūnienės 

Šį kartą entomologai nori Jums parodyti egzotinį vabzdį. Tai – didysis lapapilvis (Pulchriphyllium giganteum), pati didžiausia gyvalazdė iš lapapilvių šeimos atstovų. Pažiūrėkite, kaip puikiai ši gyvalazdė imituoja augalo lapus! Gamtoje didysis lapapilvis aptinkamas Vakarų Malaizijoje ir Borneo, tačiau šį vabzdį ir daugybę kitų egzotinių vabzdžių bei voragyvių galime pamatyti ir mūsų kolegos dr. Arūno Diškaus vabzdžių sode (Arūnas kartu su keliais savo augintiniais svečiavosi GTC Entomologijos laboratorijoje; filmuko autorius – dr. Pavel Starkevič, GTC).

Genetikos laboratorijos mokslininkės identifikavo ant pernokusių kriaušių natūraliai gyvenančius grybinius mikroorganizmus, įvertino jų augimo greitį, sugyvenamumą tarspusavyje, gebėjimą slopinti maisto produktus gadinančių bakterijų (Staphylococcus aureus, Listeria innocua, Salmonella typhimurium) augimą in vitro ir modelinėje maisto sistemoje – kriaušių sultyse.

🔬 Nustatyta grybinių mikroorganizmų įvairovė ant pernokusių kriaušių paviršiaus.

🦠 Metschnikowia fructicola pasižymėjo stipriu priešbakteriniu poveikiu.

🍐 Natūrali kriaušių mikroflora gali būti pritaikoma apsaugoti vaisius nuo gedimo ir ligų po derliaus nuėmimo.

Mokslininkių teigimu, geresnis vaisių mikrobiomo pažinimas gali padėti kurti efektyvesnes ir saugesnes augalų apsaugos technologijas, kurios ne tik mažintų cheminių preparatų naudojimą, bet ir prisidėtų prie tvaresnės maisto gamybos ateityje.

Daugiau informacijos: https://www.mdpi.com/2077-0472/16/12/1259