Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Milda Stankevičiūtė ir dr. Gintarė Sauliutė sausio 25 d. lankėsi atliekų tvarkymo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „Ekobazė“. Susitikimo metu buvo pristatyta įmonės veikla (antrinių žaliavų, gamybinių, statybinių, didžiųjų, pavojingų atliekų ir naudotų padangų tvarkymas), aptarti žiedinės ekonomikos principai, iššūkiai bei atliekų tvarkymo galimybės ir plėtra Lietuvoje. Gamtos tyrimų centro mokslininkės susitikimo metu pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Padangų gaisrų ir mikro/nano-dalelių rizikos vandens aplinkai vertinimas“ (ARFA, S-MIP-22-51) tikslus, tyrimo rezultatus bei aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes.

Sausio 26 d. Gamtos tyrimų centre įvyko dr. Jono Satkūno atvira paskaita „Afrika geologo žvilgsniu: žmogaus ir gamtos jėgų šėlsmas“. Jos metu lektorius ne tik pristatė savo grupės vykdomus tyrimus Afrikoje, bet ir supažindino su šio žemyno gamtine, geologine, socialine, kultūrine padėtimi. Pranešimo metu buvo aptartos žmonių vykdomų veiklų (kalnakasybos, vertingų išteklių išgavimo, šiukšlinimo ir pan.) ir įvairių gamtinių reiškinių (potvynių, žemės drebėjimų, žemės plyšių formavimosi, karstinių įdubų atsiradimo ir t. t.) pasekmės Afrikos gamtai ir žmonėms. Minėta, kad nors Afrika yra turtinga įvairių naudingų iškasenų, tačiau dėl vyraujančios korupcijos ir skurdo, žmonių vykdomos veiklos nualinta žemė nėra tinkamai sutvarkoma, dėl to įvyksta įvairių žemės reljefo pokyčių, dažnos nuošliaužos ir įgriovos, o pumpuojant vandenį iš kasyklų susidaro užteršti vandens telkiniai, kartais net radioaktyvūs. Taigi, lektoriaus misija Afrikoje yra ne tik vykdyti tyrimus, bet ir šviesti Afrikos žmones, suteikiant jiems žinių apie tinkamai valdomą kalnakasybą.

Europoje labai trūksta vadinamųjų kritinių mineralų (žaliavų), be kurių neįmanoma vystyti nei žaliosios energetikos, nei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Kalbama apie retųjų žemių elementus (RŽE), t. y. lantanoidus (La, Ce, Y, Yb), iš kurių ypač svarbūs – neodimis (Nd) ir prazeodimis (Pr), radioaktyviuosius ir retuosius metalus (U, Th, Nb), ypač litį (Li) ir fosforą (P). RŽE naudojami elektrinių prietaisų varikliams, vėjo malūnams, aukštųjų technologijų įrangai ir t. t. gaminti. Virš 90 % RŽE žaliavos gaunama iš Kinijos, todėl Europai yra būtina šios žaliavos alternatyva.

Sausio 12 d. Švedijos valstybinė geležies rūdos gavybos bendrovė „Luossavaara-Kiirunavaara Aktiebolag“ (LKAB), tirianti ir eksploatuojanti Kirunos geležies rūdos telkinius Švedijos šiaurėje, paskelbė, kad Kirunos regiono Pero Jejerio (Per Geijer) telkinyje išžvalgyti virš milijono tonų retųjų žemių oksidų ištekliai (https://lkab.com/en/press/europes-largest-deposit-of-rare-earth-metals-is-located-in-the-kiruna-area/). Tai didžiausias RŽE telkinys Europoje. Trumpa informacija paskelbta Lietuvos „Verslo žiniose“. Giluminės geologijos laboratorijos vyr. m. d. Gražina Skridlaitė buvo pakviesta pateikti daugiau informacijos sausio 13 d. LRT laidoje „Svarbi valanda“.

 „Canadian Neo Performance Materials“ (NPM) kompanijai ir Estijos Respublikai priklausanti įmonė „Silmet“ Estijos mieste Narvoje stato RŽE magnetų, skirtų elektriniams varikliams, gamyklą ir tyrimų centrą (https://www.fdiintelligence.com/content/news/estonia-becomes-unexpected-china-rareearth-alternative-81821?saveConsentPreferences=succes). Ši gamykla labai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir perėjimo prie žaliosios energijos. Dabar net 95 % šių magnetų gaminama Kinijoje. Tačiau kompanija susirūpinusi, ar ilgam užteks RŽE žaliavos, nes jos ištekliai Estijoje nėra gerai išžvalgyti. Bus ieškoma naujų žaliavos šaltinių.

Lietuvoje yra net keli potencialūs RŽE šaltiniai: Lietuvos kristalinio pamato uolienose (granituose, turinčiuose RŽE, U, Th ir kitų mineralų, pietų, vidurio ir vakarų Lietuvoje, Varėnos geležies rūdos telkinio (VGRT) ir jį supančiose uolienose), AB „Lifosa“ trąšų gamybos atliekose Kėdainiuose ir, galbūt, graptolitiniuose ordoviko argilituose. Giluminės geologijos laboratorijoje jau kelis dešimtmečius tiriamos uolienos, turinčios padidėjusius RŽE ir retųjų metalų kiekius. GTC ir VU šia tema ruoštos (-iamos) kelios daktaro disertacijos. GTC pradėta ruošti daktaro disertacija, skirta RŽE ir radioaktyviųjų elementų sankaupų pietų Lietuvoje kilmei ir mastui išsiaiškinti. G. Skridlaitė buvo pakviesta pristatyti Lietuvos kritinių mineralų potencialą virtualioje konferencijoje „Future mines and minerals“, kurią 2021 m. balandžio mėn. organizavo Estijos geologijos ir kalnakasybos institucijos ir Švedijos įmonė „Nordic Publishing Sweden AB“. Deja, dėl nepakankamo finansavimo trūko kiekybinių cheminių ir izotopinių tyrimų rezultatų potencialui įvertinti.

Giluminės geologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Gražinos Skridlaitės interviu LRT televizijos laidoje „Svarbi valanda“ klausykite nuo 27 minutės

 

Renginį taip pat bus galima stebėti per MS Teams programą paspaudus nuorodą:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_ODgzZDhkZGItNzlhYi00YjU3LWExZjAtMDVmOTBmMjg2OTk1%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2256ed073a-a1d9-466f-ad25-2489cf7b4677%22%2c%22Oid%22%3a%229d317ec7-bc7d-4cc4-8b86-61be90f4203c%22%7d

Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Satkūnas nominuotas už Molėtų krašto gamtos ir kraštovaizdžio tyrinėjimus, istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą, viešinimą, aktyvią bendruomeninę veiklą ir profesionalią pagalbą, siekiant Molėtams suteikti kurortinės teritorijos statusą, ir jam įteiktas „Metų šviesulio“ apdovanojimas.

Daugiau informacijos rasite čia

Š. m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos institutas kartu su Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba suorganizavo seminarą „Karių sveikatinimo veiklos iššūkiai ir naujovės šiuolaikiniame mūšio lauke“.

Seminare dalyvavo Gamtos tyrimų centro atstovė Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė. Mokslininkė pranešime „Gamtos tyrimai ir visuomenės sveikata“ kalbėjo apie kraujasiurbius nariuotakojus ir jų keliamas grėsmes, susijusias su platinamais patogenais. Dr. R. Bernotienė pristatė Gamtos tyrimų centro vykdomus mokslinius tyrimus, kurių rezultatai galėtų būti aktualūs karo medicinos darbuotojams.

Gruodžio 15 d. įvyko jau trečiasis mokslo sklaidos renginys, kuriame dr. Ramūnas Stepanauskas („Bigelow“ vandenynų mokslo laboratorija, JAV) pristatė pranešimą „Vienos ląstelės genomikos tyrimai“. Pranešimo metu buvo aptarti pažangiausi molekuliniai metodai, naudojami nekultivuojamų mikroorganizmų tyrimuose, palygintas skirtingų metodų efektyvumas ir jų apribojimai. Lektorius atsakė į mokslininkų bendruomenei aktualius klausimus ir pasidalino asmenine moksline patirtimi, vykdant metagenominius tyrimus.