Dr. Olena Kudlai, dr. Rasa Binkienė, dr. Nathan Baker ir dr. Vytautas Rakauskas pravedė praktinius žuvų parazitologijos mokymus apie žuvų parazitus ir mokslinių tyrimų projektą „Žuvų parazitologinių tyrimų atgaivinimas Lietuvoje: dabartinės žuvų helmintų įvairovės vertinimas ir nevietinių žuvų poveikis Lietuvos vandenims” (S-MIP-22-53). Kursai buvo organizuoti Vilniaus universiteto bakalauro studijų studentams ir vyko gegužės 19 d. Vilniaus universiteto praktinio mokymo stotyje Puvočiuose, Varėnos rajone. Mokymų metu studentai buvo supažindinti su įvairiomis parazitų grupėmis, infekuojančiomis gėlavandenes žuvis, kai kurias iš jų galėjo stebėti žuvų tyrimų metu. Mokymų tikslas buvo sužadinti studentų entuziazmą šiuolaikinės taksonomijos ir ekologinės parazitologijos srityje, paskatinti studentus susieti savo tolimesnę mokslinę karjerą su žuvų parazitologijos tyrimais,  tikintis, kad ateityje Lietuvoje padaugės žuvų parazitologijos specialistų.

Gegužės 16 d. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai organizavo išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos zoologijos sode Kaune. Akademikai išklausė pranešimus, apžiūrėjo zoologijos sodą ir susipažino su jo veikla. Šio išvažiuojamojo posėdžio iniciatorius, Gamtos tyrimų centro direktorius akad. Sigitas Podėnas, savo pranešime apžvelgė Gamtos tyrimų centro veiklą ir akcentavo tolesnį glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos zoologijos sodu.

Jadvygos Olechnovičienės nuotrauka

Gegužės 19 dieną ornitologui, ekologui, gamtosaugininkui, mokslo istorikui, lietuvių kalbos puoselėtojui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui habilituotam daktarui Mečislovui Žalakevičiui sukanka 75 metai.

Gamtos tyrimų centro bendruomenė nuoširdžiai sveikina akademiką Mečislovą Žalakevičių jubiliejaus proga, linkėdama sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir jėgų įgyvendinti visus sumanymus.

Akademikas Mečislovas Žalakevičius ryški žvaigždė ornitologijos pasaulyje.
„Tas kelias prasidėjo dar mokykloje, tėvai, G. Uspenskio „Draustinėse giriose“, biologijos studijos VU (Vilniaus universitete), Baluošo ežero apylinkių kaimų sinantropiniai paukščiai, Simno miesto ir jo apylinkių kaimų sinantropiniai paukščiai, pažintis Obelijoje su M. Valiumi, darbas LMA ZPI (Zoologijos parazitologijos institute) dar studijų metu”. Taip apie savo mokslinės veiklos kelio pražią kalba akademikas Mečislovas Žalakevičius – aviacinės ir radarinės ornitologijos mokslo šakų pradininkas ir plėtotojas Rytų Baltijos regione, pirmasis pasaulyje sukūręs ir pavartojęs naujos mokslo šakos – Klimato kaitos ornitologija pavadinimą. Jo sukurta šiuolaikinė paukščių migracijų valdymo teorija yra pripažinta tarptautinės mokslų bendruomenės. Lietuvos mokslo raidai Mečislovo Žalakevičiaus indėlis sunkiai išmatuojamas, nes jubiliato darbai apima ne tik ornitologiją, greta tiriamosios veiklos jis yra mokslo įstaigų kūrėjas, mokslinių tyrimų sklaidos puoselėtojas, terminijos kūrėjas ir mokslo istorijos tyrinėtojas.

Akademikas Mečislovas Žalakevičius gimė 1949 m. gegužės 19 d. Dotnuvoje.  1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgydamas biologo (zoologo), biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institute. Keičiantis instituto pavaldumui ir pavadinimams šioje įstaigoje jis išdirbo 48 metus nuo inžinieriaus iki vyriausiojo mokslo darbuotojo, laboratorijos, skyriaus vadovo ir instituto direktoriaus. Paukščių ekologijos (buvusios Ornitologijos) laboratorijai jis vadovavo nuo 1984 iki 2018 m. Vienuolika metų dirbo Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir studijoms, nuo 2003 iki 2010 m. vadovavo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui. Nuo 2010 m. jis kūrė Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą. Buvo pirmasis šio centro direktorius. Vadovavo įkuriant Lietuvos mokslo, studijų ir technologijų slėnius – Santariškių–Visorių Vilniuje bei Jūrinį Klaipėdoje. Jam vadovaujant susiformavo jungtinis Gamtos tyrimų centras su Ekotoksikologijos, Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų bei Geotyrimų padaliniais, buvo pastatytas Gamtos tyrimų centrui priklausantis naujas pastatas (laboratorinis korpusas), rekonstruoti keli Gamtos tyrimų centro institutų pastatai, lauko tyrimų ir eksperimentinės laboratorijos, įgyta nauja mokslinė aparatūra.

1982 m. už disertacinį darbą tema Paukščių migracijų radariniai tyrimai Lietuvoje Mečislovui Žalakevičiui suteiktas gamtos mokslų daktaro, 1990 m. už darbą Paukščių sezoninių migracijų reguliavimo ekologiniai aspektai – gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsnis. Per visą savo akademinę karjerą jis publikavo apie 200 mokslo darbų. 70 mokslinių monografijų, knygų, straipsnių rinkinių, kitų leidinių. Jo darbai cituojami Lietuvos ir užsienio mokslininkų leidiniuose. Jis yra žodynų, mokslo istorijos ir egodokumentkos knygų autorius. Akademikas dosniai dalijo žinias jauniems mokslininkams, jis buvo 8-ių apgintų daktaro disertacijų (S. Švažo, A. Mačikūno, R. Idzelio, B. Šablevičiaus, G. Vaitkaus, R. Žydelio, L. Balčiauskienės (konsultantas), R. Treinio) vadovas, kelių dešimčių daktarinių ir habilitacinių procedūrų gynimo tarybų ir komitetų pirmininkas, narys, oponentas. Mečislovo Žalakevičiaus žinios ir patirtis vertinama įvairiose gamtosauginėse ir visuomeninėse organizacijose – Nacionaliniame klimato kaitos komitete, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kolegijoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Mokslo taryboje, Nacionalinėje Lietuvos raudonosios knygos komisijoje ir kitose. Jis atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Wetlands International, Lėktuvų susidūrimų su paukščiais tarptautinis komitetas (IBSC), Tarptautinis ornitologinis komitetas. Ilgus metus Mečislovas Žalakevičius buvo Lietuvos ornitologų draugijos prezidentu. Yra tarptautinių ir nacionalinių projektų autorius ir dalyvis.

Ryški akademiko mokslinė ir kultūrinė veikla yra aukštai vertinama. 1996 m. už darbų ciklą Paukščių migracijų valdymo mechanizmai (1974–1995 m.) jam buvo paskirta Lietuvos mokslo premija. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, vėliau nariu korespondentu ir Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Jubiliatas yra Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus biuro narys ir Bendrosios biologijos mokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 1998 m. dalyvauja Tarptautinės Gamtos ir visuomenės mokslų akademijos veikloje. 2006 m. už darbų ciklą Lietuvos paukščiai ir jų apsauga globalios klimato kaitos kontekste jam paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko premija. 2021 m. už svarų indėlį į biologijos, ornitologijos, ekologijos mokslo ir globalinės klimato kaitos poveikio biologinei įvairovei tyrimus Lietuvoje, mokslo populiarinimą, išskirtines kompetencijas ir jaunosios kartos ugdymą, už rezultatyvų darbą ir organizacinius gebėjimus šešerius metus vadovaujant LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Bendrosios biologijos mokslų sekcijai, už LMA tęstinės konferencijos Šiuolaikiniai biologijos tyrimai Lietuvoje inicijavimą ir organizavimą jam įteiktas Lietuvos mokslų akademijos Atminimo medalis.

Ryškus akademiko pėdsakas mokslo sklaidoje. Jis buvo mokslo žurnalų Acta Ornithologica Lituanica, Acta Zoologica Lituanica, Zoology and Ecology, leidžiamų Ekologijos instituto, Gamtos tyrimų centro ir leidyklos Taylor & Fransis, įkūrėjas ir redaktorių kolegijos pirmininkas. Mokslo žurnalo Ekologija redaktorių kolegijos pirmininkas, vyriausiasis redaktorius ir narys. Akademikas kartu su žmona Irena Žalakevičiene kūrė paukščių pavadinimų žodyną. 2019 m. už lietuvių kalbos puoselėjimą – paukščių pavadinimų žodyno sudarymą, Valstybinės lietuvių kalbos komisija juos apdovanojo skulptūrėle Sraigė ir diplomais. Naujausieji Mečislovo Žalakevičiaus mokslo istorijos darbai skirti ornitologui Tadui Ivanauskui ir Vilniaus universiteto XXVI biologų laidai yra neišsemiami šaltiniai gamtos mokslų istorijos įžvalgoms.

Gegužės 16–17 d. viešbutyje „Panorama“ įvyko Lietuvos mokslo tarybos organizuojama studentų mokslinė konferencija „Naujoji mokslininkų karta“. Tai jau tradicija tapęs renginys, organizuojamas nuo 2018 m., kurio metu pristatomi studentų vykdytų mokslinių tyrimų rezultatai. Renginyje kviečiami dalyvauti tiek studentai, tiek studentų tyrimų vadovai. Konferencijoje savo tyrimų rezultatus pristatė ir Gamtos tyrimų centre (GTC) tyrimus atlikusi Vilniaus universiteto geologijos bakalauro antro kurso studentė Augustė Ūsaitė. Mokslinių tyrimų projekto „Durpių susiskaidymo įtaka nuosėdų litologijai ir geocheminei sudėčiai: potencialių CO2 emisijų mažinimas“ vadovė – GTC mokslo darbuotoja dr. Laura Gedminienė. Šis projektas prisidėjo prie studentės mokslinės kvalifikacijos tobulinimo, suteikdamas galimybę gilintis į durpių geocheminę ir litologinę analizes, taikant skirtingus tyrimų metodus: litologinę sudėtį, cheminę analizę ir durpių pH nustatymą, kurių studentei neteko naudoti prieš projektą. Projekto metu buvo suteikta galimybė naudotis skenuojančiu elektroniniu mikroskopu „TM 3000“. Taip pat teko susipažinti su durpių skaidos nustatymo metodika LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijoje, Kaune. Dalyvavimas projekte leido įgyti praktinės patirties chemijos laboratorijoje, išplėsti žinias apie Žemės gelmes, durpių sudėtį, nuosėdų savybes, sedimentacijos sąlygas ir susidurti su realiais duomenų apdorojimo iššūkiais, naudojant RStudio programą. Taip pat projekto metu buvo galimybė tobulinti kritinio mąstymo ir rašymo įgūdžius: dirbti su moksliniais straipsniais, analizuoti literatūrą ir rengti struktūruotas išvadas bei ataskaitas. Projekto metu studentė taip pat įgijo įgūdžių, viešinant projekto metu gautus rezultatus. Ji sudalyvavo nacionalinėje konferencijoje „Chemija ir geomokslai“, pristatė stendinį pranešimą: Ūsaitė A., Gedminienė L. 2024 Durpių susiskaidymo įtaka nuosėdų litologijai ir geocheminei sudėčiai. Nacionalinė mokslinė konferencija „Chemija ir geomokslai 2024“ kovo 22 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas.

Sveikiname sėkmingai pristačius projekto rezultatus ir linkime sėkmės ateityje.

Šią savaitę Gamtos tyrimų centro darbuotojai dalyvavo išvykoje į Grigiškes (AB „GRIGEO“), kur galėjo susipažinti su popieriaus gamybos procesu nuo žaliavos paruošimo iki galutinės produkcijos, kurią matome parduotuvių lentynose.

Grigiškių popieriaus pasaulio pradžia siekia dar XIX a., kai 1823 m. Kučkuriškių manufaktūroje pirmą kartą Lietuvoje buvo pradėtas gaminti popierius. Būtent Kučkuriškių manufaktūros atsiradimas yra laikomas Lietuvos popieriaus pramonės gimimu.

1834 m. fabriko konkurencija prasidėjo su Riešės upelio pakrantėje esančia manufaktūra Popierinė, vėliau žinoma kaip Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas.

Grigiškių fabriko istorija prasidėjo 1923 m., kai gabus mechanikas, hidrotechnikas ir verslininkas Grigas Kurecas įgyvendino savo inžinerinius sumanymus ir Neries bei Vokės upių santakoje pastatė pirmąjį kartono gamybos fabriką.

Džiaugiamės galėję iš arčiau susipažinti su šia įdomia ir svarbia Lietuvos pramonės istorija bei stebėti, kaip inovacijos ir tradicijos susijungia vienoje iš moderniausių gamyklų.

Mūsų kolegė Vida Petiukonienė lankėsi J. Basanavičiaus progimnazijoje. Ši viešnagė buvo puiki proga aštuntokams pristatyti ne tik įspūdžius iš kelionės po tolimąjį Nepalą, bet ir supažindinti su Gamtos tyrimų centru kaip mokslo institucija. Taip pat trumpai papasakota apie centro veiklą, siekiant galbūt įkvėpti būsimus ateities mokslininkus.

Duomenų analizė yra neatsiejama šiuolaikinių mokslinių tyrimų dalis. Ji suteikia galimybę išnagrinėti sudėtingus duomenų rinkinius bei padaryti reikšmingas išvadas. Gamtos tyrimų centre lankėsi ir paskaitą skaitė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Daunys, kuris akcentavo, kad duomenų analizė apima įvairias veiklas nuo duomenų rinkimo ir išankstinio apdorojimo iki statistinės analizės, vizualizavimo ir interpretavimo. Paskaitoje buvo aptartos kai kurios dažniausiai naudojamos statistinės priemonės, pasakojama kaip svarbu pasirinkti tinkamą statistinį įrankį, atsižvelgiant į analizės sudėtingumą bei duomenų tipą. Be to, buvo siūloma, atliekant sudėtingas analizes bendradarbiauti su statistikais arba mokslininkais, kurie turi tiek statistikos, tiek gamtamokslinių žinių. Gamtos tyrimų mokslininkai, kad pagerintų savo tyrimų galimybes skatinti įgyti pagrindinius duomenų analizės įgūdžius bei nuolatos atnaujinti savo žinias, nes duomenų analizės metodai ir statistiniai įrankiai laikui bėgant tobulėja.

Nepalas keliautojo žvilgsniu

GTC darbuotojai pietavo klausydamiesi kolegės Vidos Petiukonienės kelionės įspūdžių po tolimąjį Nepalą.

Tai buvo tikra nuotykio ir pažinimo šalis. Nepalas – tai ne tik kalnai ir gamtos stebuklai, tai ir dvasinė patirtis, kuriai sunku rasti lygių. Nuostabūs Himalajų kalnų vaizdai, draugiški vietiniai gyventojai ir gausybė netikėtų atradimų – visa tai Nepalui būdinga. Vida mums priminė, kad pasaulis yra pilnas

Antro kurso doktorantė Ieva Olechnavičiūtė pristatė stendinį pranešimą „The effects of herbicide glyphosate on the nutritional ecology of carabid beetles“, kuriame pasidalino kaip plačiausiai naudojamas herbicidas glifosatas reikšmingai paveikia žygių mitybos elgseną, kuo tai svarbu vabalams bei pasidalino herbicido naudojimo rekomendacijomis.

Trečio kurso doktorantė Margarita Kazak konferencijos metu pristatė žodinį pranešimą „Bloodsucking biting midges – neglected threat for wild birds“. Margarita papasakojo klausytojams, kas yra vektorių pernešamos ligos, kodėl svarbu tirti ne tik žmonių, bet ir laukinių gyvūnų parazitus, koks yra vabzdžių vaidmuo ir kokia tyrimų svarba šiuo klausimu. Taip pat pranešimo metu Margarita trumpai pristatė savo doktorantūros tyrimus – Culicoides smulkiųjų mašalų ir jų užsikrėtimo tripanosomatidais tyrimo rezultatus.