Norime pasidžiaugti, kad šių metų lapkričio 13 d. žymus Lietuvos geologas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, prof. habil. dr. Algimantas Grigelis Gamtos tyrimų centrui padovanojo savo unikalią fosilinių juros periodo foraminiferų kolekciją.

Profesorius A. Grigelis – vienas iškiliausių Lietuvos paleontologijos ir geologijos specialistų, kurio darbai yra plačiai pripažinti tarptautiniu mastu. Jo indėlis į Baltijos jūros regiono geologijos ir paleontologijos tyrimus yra neįkainojamas.

Per daugiau nei 70 mokslinės veiklos metų, profesorius A. Grigelis reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir garsino Lietuvos vardą tarptautiniu mastu. Jo vardu yra pavadinta fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis spp.) ir kelios rūšys! Įspūdinga profesoriaus A. Grigelio padovanota kolekcija apima apie 8000 fosilinių foraminiferų pavyzdžių. Ši dovana – neįkainojamas turtas mūsų mokslininkams ir studentams, tyrinėjantiems Žemės geologinę praeitį. Foraminiferai, mikroskopiniai jūriniai organizmai, yra nepaprastai svarbūs nustatant uolienų amžių ir atkuriant senovės jūrų aplinką.

Kaip Gamtos tyrimų centro nuosavybė, ši kolekcija prisidės prie mūsų institucijos mokslinio potencialo stiprinimo, tapdama vertingu ištekliu paleontologinių tyrimų srityje. Narystė CETAF tinkle suteikia galimybę integruoti šią kolekciją į tarptautinį mokslinį kontekstą, prisidedant prie bendrų paleontologinių tyrimų ir duomenų mainų. Tai padės užtikrinti, kad šie neįkainojami pavyzdžiai būtų prieinami pasauliniu mastu, skatindami bendradarbiavimą ir žinių sklaidą mokslo bendruomenėje, taip pat prisidės prie bendrų tarptautinių pastangų išsaugoti ir plėtoti paleontologijos mokslą.

Nuoširdžiai dėkojame profesoriui Algimantui Grigeliui!

Pastaruoju metu išaugo susidomėjimas maisto produktais ir sveikatai naudingais maisto komponentais. Įvairių rūšių uogos yra turtingas bioaktyvių junginių, turinčių didelę įtaką žmonių sveikatai ir mitybai, rezervuaras. Natūralių produktų, gaunamų iš uogų, gamyba suaktyvėjo kaip perspektyvi nauja antimikrobinių medžiagų ir prebiotikų kūrimo kryptis.

Iš daugybės laukinių uogų Šiaurės Europos miškuose dažniausiai aptinkamos bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.), šermukšniai (Sorbus aucuparia L.) ir erškėtuogės (Rosa canina L.), kurios klesti vidutiniškai šalto klimato zonoje. Šios uogos sulaukė pripažinimo dėl didelio bioaktyvių junginių, įskaitant vitaminų, ypač askorbo rūgšties, kiekio ir turi potencialių gydomųjų savybių. Neperdirbtų miško uogų vartojimas yra aktualus ir skatinamas, todėl maisto saugai būtinas jų išsamus mikrobiologinis apibūdinimas.

Šiame tyrime pristatoma pirmoji didelio našumo bakterijų ir grybų bendrijų, išsidėsčiusių bruknių, šermukšnių ir erškėtuogių paviršiuje, sekoskaita. Nustatyti reikšmingi augalų nulemti prokariotinės ir eukariotinės mikrobiotos taksonominės sudėties skirtumai. Įrodyta, kad ant erškėtuogių paplitusi Enterobacteriaceae šeima, ant bruknių – Methylobacteriaceae, o ant šermukšnių – Sphingomonadaceae atstovai. Iš grybinių mikroorganizmų Dothioraceae šeima vyravo ant erškėtuogių, Exobasidiaceae ant bruknių, o ant šermukšnių panašiu santykiu rasta įvairių grybų šeimų.

Tyrimo metu atliktas ir kultivuojamų mielių profiliavimas, nustatytos potencialiai patogeniškos žmonėms ar augalams, taip pat naudingos ir svarbios biokontrolei mielės. Metagenomikos ir tradicinio kultivavimo metodo derinys padėjo nustatyti su laukinėmis uogomis susijusias mikroorganizmų bendruomenes, atskleisti jų potencialą augalų sveikatos, maisto ir žmonių saugos srityse.

Nuoroda į straipsnį: https://enviromicro-journals.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/1758-2229.70048

FINANSAVIMAS

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-85.

Atlikti tyrimai yra susiję su COST Action MiCropBiomes CA22158 mokslinių tyrimų tinklu.

 

Lapkričio 4–8 dienomis Turkijoje vyko dešimtasis tarptautinis upinių mašalų simpoziumas (X International Simuliidae Symposium), kuriame mokslininkai iš viso pasaulio dalijosi savo naujausių tyrimų rezultatais. Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Rasa Bernotienė, šio simpoziumo mokslinio komiteto narė, skaitė plenarinį pranešimą, parengtą drauge su kitais Gamtos tyrimų centro darbuotojais: K. Valavičiūte-Pociene, M. Kazak, C. Chagas, G. Liberato, apie upinių mašalų kaip paukščių kraujo parazitų vektorių tyrimus Lietuvoje. Kitas unikalus pranešimas, parengtas su laboratorijos kolega dr. P. Starkevič, buvo skirtas upiniams mašalams, aptiktiems Baltijos gintare. Upinių mašalų inkliuzai Baltijos gintare yra reti, o jų identifikavimas sudėtingas, bet suteikia žinių apie pasaulį, egzistavusį prieš kelias dešimtis milijonų metų.

Gamtos tyrimų centro paleontologė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė dr. Darja Dankina lapkričio pradžioje dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Micropalaeontology“, sukvietusioje mikropaleontologus iš viso pasaulio, ir pristatė Gamtos tyrimų centro paleontologinę kolekciją bei galimai naują devono žuvies gentį ir rūšį iš Sibiro platformos. Konferencija vyko Krokuvoje, Lenkijoje (https://www.tmsoc.org/tmsagm24_home/). Konferencijos pabaigoje Darja taip pat pasiūlė Lietuvą kaip galimą šios konferencijos vietą 2025 m. Pasiūlymas buvo sulauktas ir iš Pizos, Italijos, todėl šiuo metu vyksta vidiniai mikropaleontologinės asociacijos narių balsavimai, kurių metu paaiškės šalis, kuri perims organizavimo estafetę.

Gamtos tyrimų centro paleontologė, Giluminės geologijos laboratorijos mokslininkė dr. Darja Dankina lapkričio pradžioje mokslinio vizito metu aplankė SOLARIS sinchotroną (žiedinį dalelių greitintuvą), esantį Krokuvoje, Lenkijoje (https://synchrotron.uj.edu.pl/en_GB/zwiedzanie). Ten esančioje laboratorijoje Darja susipažino su atliekamais tyrimais, kur žada atlikti tomografinius tyrimus, taikydama Gamtos tyrimų centro medžiagą iš paleontologinės kolekcijos. Šių tyrimų pagrindinė užduotis – pamatyti tiriamojo objekto vidų, po kurio objektas lieka visiškai nepažeistas. Tokius sėkmingus tyrimų rezultatus Darja jau buvo gavusi ir anksčiau, naudodama Šveicarijoje esantį sinchotroną, kuris šiuo metu yra uždarytas rekonstrukcijai. 2020 m. prestižiniame žurnale „Journal of Iberian Geology“ buvo atspausdintas jos straipsnis apie Latvijos ir Lietuvos permo ichtiofauną, kuriame publikavo tomografinių tyrimų rezultatus – 253 mln. metų senumo paleoryklio dantų 3D modelius.

2024 m. lapkričio 7 d. įvyko reikšmingas susirinkimas, kuriame aptarėme gamtinių kolekcijų tvarkymo ir plėtros planus. Susitikime diskutavome apie kolekcijų būklę, jų skaitmenizavimo galimybes ir perspektyvas. Išsamiai aptarėme ir infrastruktūros plėtros galimybes. Pasirinkome konkrečius skaitmenizavimo metodus bei įrangą, kurie padės dar efektyviau tvarkyti Gamtos tyrimų centro kolekcijas ir didins jų vertę. Tai ypač svarbu plečiant bendradarbiavimo ryšius su tarptautiniais mokslo bei gamtinių kolekcijų centrais. Gamtos tyrimų centras 2024 m. prisijungė prie Europos taksonomijos centrų konsorciumo CETAF (Consortium of European Taxonomic Facilities). Džiaugiamės galėdami kartu kurti šiuolaikišką gamtinių pavyzdžių kolekcijų priežiūros ir tvarkymo sistemą!

Pranešame, kad biudžetinė įstaiga Gamtos tyrimų centras,  buveinės adresas Akademijos g. 2, LT-08412, Vilnius, juridinio asmens kodas 302470603, pertvarkoma į viešąją įstaigą. Duomenys kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre.  Viešosios įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro dalininkės (savininkės) teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus valstybės, kaip dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Su viešosios įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro įstatais ir pertvarkomos biudžetinės įstaigos Gamtos tyrimų centro paskutinių penkerių metų metinių ataskaitų rinkiniais  galima susipažinti Gamtos tyrimų centro interneto svetainėje.

 

Viešosios įstaigos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro įstatai

 

 

2024 m. lapkričio 21 d. 10 val. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Gamtos tyrimų centras organizuoja 17-ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“.

Konferencijos darbas bus organizuojamas trijose sekcijose:

1) Bendroji biologija ir geomokslai,

2) Biochemija ir molekulinė biotechnologija,

3) Medicina ir sveikatos mokslai.

Konferencija vyks Gamtos tyrimų centre (Akademijos g. 2, Vilnius).

 

Konferencijos programa

Trečiadienį Vyriausybė priėmė svarbų sprendimą pertvarkyti Gamtos tyrimo centrą į viešąją įstaigą. Šia pertvarka siekiama užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos kokybę, suteikiant galimybę laisviau panaudoti tyrimų rezultatus ir efektyviau bendradarbiauti su įmonėmis bei socialiniais partneriais.

Naujoji struktūra leis geriau reaguoti į valstybės, visuomenės ir verslo poreikius, skatins Lietuvos mokslo pažangą ir inovacijų plėtrą, didins tarptautinį konkurencingumą. Tai taip pat prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo ir pridėtinės vertės kūrimo, leidžiant aktyviau dalyvauti tarptautinių programų projektuose.

Pertvarkius biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą, atsiras galimybė laisviau disponuoti esamu turtu ir finansais, taip pat bus lengviau formuoti pradinius įnašus projektams. Tai leis efektyviau įgyvendinti mokslinius projektus ir užtikrinti dar didesnį jų poveikį.

Šis žingsnis yra svarbus ne tik moksliniams tyrimams, bet ir visai Lietuvai, siekiant stiprinti šalies pozicijas tarptautinėje mokslinėje arenoje.