🧪 Rugsėjo 14 d. Kaune, „Mokslo saloje“, vyko mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Jo metu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Tautvydas Žalnierius kartu su kolegėmis iš VDU ir Kauno STEAM centro kvietė lankytojus susipažinti su klinostatu – prietaisu, kurį Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai naudojo, vykdydami augalų nesvarumo tyrimus. 🌍✨

🔬 Šie tyrimai tapo pagrindu, kad Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai sėkmingai įgyvendintų eksperimentus kosminiuose laivuose, kur pirmą kartą mokslo istorijoje pavyko užauginti augalus nuo „sėklos iki sėklos“, t. y. pereiti visą jų gyvybinį ciklą nesvarumo sąlygomis! 🚀🌱

📖 Plačiau apie šį eksperimentą: doi.org/10.1016/0273-1177(84)90224-2

Praktinio seminaro metu dr. T. Žalnierius demonstravo gyvus eksperimentinius modelius, kurie atskleidė augalų:

⬇️ gravitropinę reakciją

☀️ fototropinę reakciją

🔴 reakciją į raudonos spalvos šviesą

🧠 netgi augalų „atmintį“ apie gravitaciją.

📷 Nuotraukos: R. Skorulskienė, T. Žalnierius

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu. Rugsėjo 11 d. vykusiame susitikime Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius prof. dr. Sigitas Podėnas ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas aptarė bendradarbiavimo kryptis ir būdus, kaip sutelkti abiejų institucijų mokslinį potencialą.

Ši sutartis atveria galimybes kartu įgyvendinti tarpdisciplininius projektus, skatinti mokslininkų, ypač jaunųjų tyrėjų, bendradarbiavimą, plėtoti tyrimus, aktualius tiek akademinei bendruomenei, tiek visuomenei.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras ir Klaipėdos universitetas tiki, kad partnerystė taps tvirtu pagrindu naujoms idėjoms ir mokslo pažangai.

Rugsėjo 12–13 dienomis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojai dalyvavo rengiant grybų parodą tradicinėje Grybų šventėje Varėnoje. Surinkome ir visuomenei pademonstravome nemažą grybų įvairovę (apie 300 rūšių), supažindinome su valgomais ir nuodingais grybais, kerpėmis ir augalų ligas sukeliančiais grybais, su grybų ekologija, cheminėmis reakcijomis. Prisidėjo ir kolegos iš Latvijos gamtos muziejaus ir Latvijos mikologų draugijos: pagelbėdami rinkti ir identifikuoti grybus, jie taip pat pademonstravo įvairius grybų naudojimo būdus.

 

 

IN MEMORIAM

JAGMINIENĖ-Gazdziauskaitė Irena

 

 

Gimė 1942 m. liepos 22 d. Lazdijuose. 1960 m. baigė Lazdijų vidurinę mo­kyk­lą, 1965 m. – su pagyrimu Vilniaus pe­da­goginį institutą, įgijo biologės specialybę.
1965–1966 m. dirbo Vilniaus peda­go­ginio institutoto probleminėje laboratorijoje vyr. laborante. 1967–1969 m. Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto as­pi­rantė, 1970–1984 m. jaunesnioji mokslininkė, 1984–1989 m. vyresnioji mokslinė bendra­darbė; nuo 1990 m. Ekologijos instituto vyr. mokslinė bendradarbė.
1972 m. Petrozavodske, O. Kuusi­neno universitete apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją „Celiuliozės po­pie­riaus kombinatų nutekamųjų van­de­nų įtaka Nemuno žemupio makrozoo­bentosui“. 1993 m. nostrifikuota gamtos mokslu daktare.
Daktaro disertacijoje aprašė makrozoo­ben­to­sinių organizmų bendrijas, jų produk­ty­vumo pokyčius intensyvios antro­po­ge­ninės veiklos sąlygomis. Išaiškino mi­nėtų bendrijų indikatorinius orga­niz­mus. Atliko įvairių toksikantų ir jų mi­šinių lėtinio intoksikacijos mechanizmo tyrimus.
Vėliau tyrė makrozoobentosinių or­ga­nizmų pasiskirstymą, gausumą, biologinės ­įvai­rovės dinamiką Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, nustatė sunkiųjų metalų bioakumuliacijos įvairiuose makrozoobentosiniuose organizmuose ypatumus. Su bendraautoriais nustatė 8 cheminių medžiagų leistinas ribines koncentracijas žuvininkystės ūkiui.
Išspausdino daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. Skaitė pranešimus įvairiuose moksliniuose renginiuose Lietuvoje ir dau­ge­lyje buvusios SSRS respublikų. 1996 m. skaitė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto magistrantams toksi­ko­logijos kursą.
Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos eko­logų draugijų narė.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje viešėjo mokslininkės iš Bulgarijos mokslų akademijos Eksperimentinės morfologijos, patologijos ir antropologijos instituto ir muziejaus (Institute of experimental morphology, pathology and anthropology with museum) doc. dr. Mariana Panayotova-Pencheva, dr. Delka Salkova.

Stažuotė įvyko, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Bulgarijos mokslų akademijų projektą „Laukinių gyvūnų helmintozių Bulgarijoje ir Lietuvoje etiologijos tyrimai, remiantis integruota taksonomija“ („An integrative taxonomic approach to studying etiology of helminthoses in wild animals in Bulgaria and Lithuania“). Šiame projekte be šių dviejų Bulgarijos mokslininkių dalyvauja dr. Virmantas Stunžėnas (projekto vadovas Lietuvoje), dr. Rasa Binkienė ir dr. Gražina Stanevičiūtė.

Bulgarijos mokslininkės susipažino su P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje vykdomais tyrimais ir naudojama įrangą, taip pat padarė pranešimą apie Bulgarijos mokslų akademijos Eksperimentinės morfologijos, patologijos ir antropologijos instituto veiklą.

Projekto dalyviai suplanavo tolimesnius tyrimus ir bendradarbiavimą. Dr. Virmantas Stunžėnas supažindino su savo sukurtu DNR išskyrimo metodu ir apmokė viešnias išskirti DNR iš Bulgarijoje surinktų helmintų.

🌍2025 m. rugsėjo 1–5 d. trys Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos mokslininkai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje (tarptautiniame šoniplaukų koliokviume), kuris vyko Lenkijoje, Lodzės mieste! 🦐

🔹dr. Kęstutis Arbačiauskas pristatė, kaip ledynmečio reliktinės šoniplaukos, kadaise buvusios įprastos dideliuose ir giliuose Lietuvos ežeruose, dabar nyksta dėl ežerų eutrofikacijos,  buveinių degradacijos ir vandens šiltėjimo.

🔹dr. Denis’as Copilaș-Ciocianu klausytojus nukėlė milijonus metų atgal, atskleisdamas, kaip vyko Ponto–Kaspijos šoniplaukų evoliucija, kuomet  į dalis suskilo senoji Paratetijos jūra. Stebinančiai vystėsi šių vėžiagyvių kūno formos ir gyvenimo būdas.

🔹dr. Krzysztof’as Podwysocki’s, atlikęs „krevetės žudikės“  Dikerogammarus villosus (liet. gauruotoji šoniplauka) tyrimus, atskleidė stebinantį dėsningumą, kad  skirtingose šios šoniplaukos populiacijose skirtingos mitybos ypatybės iš esmės yra paveldimos, o tai gali paaiškinti šios rūšies invazijų išskirtinį sėkmingumą.

Konferencija, subūrusi aukščiausio lygio šoniplaukų tyrėjus, tapo puikia galimybe atnaujinti mokslinius ryšius, aptarti mokslines problemas ir numatyti naujas bendradarbiavimo perspektyvas.

Naujų virusų plitimas skatina alternatyvių antivirusinių vaistų poreikį. Augaliniai ekstraktai, tokie kaip eteriniai aliejai (EA), yra labai aktualūs dėl savo žmogui draugiško pobūdžio ir plataus bioaktyviųjų savybių spektro. Didžioji EA antivirusinio aktyvumo dalis nukreipta į apvalkalą turinčius virusus. Orthototiviridae šeimos mielių virusas ScV-L-A žinomas kaip nauja, saugi, apvalkalo neturinčio viruso modelinė sistema antivirusinėms medžiagoms įvertinti.

Šio tyrimo tikslas buvo ištirti EA ir jų sudedamųjų dalių antivirusinį veiksmingumą prieš apvalkalo neturinčius ScV-L-A totivirusus.

EA sudėtis buvo nustatyta, naudojant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos kombinuotą metodą (GC-MS). Natūralios ScV-L-A virusinės dalelės buvo paruoštos iš mielių ląstelių cezio chlorido gradiento ultracentrifugavimo būdu. EA ir jų pagrindinių komponentų antivirusinis poveikis buvo įvertintas, stebint radioaktyviai žymėtų virusinių transkriptų sintezę. TEM buvo naudojamas tiriant tikslinių medžiagų poveikį ScV-L-A kapsidės vientisumui.

Išbandyti eteriniai aliejai (EA) slopino virusinės RNR polimerazės aktyvumą tiek skystoje, tiek garų fazėje. Citralio turintys eteriniai aliejai pasižymėjo stipriausiu antivirusiniu poveikiu, o citrinmirtų eteriniai aliejai pasižymėjo mažiausia pusinės maksimalios slopinamosios koncentracijos koncentracija ir didžiausiu veiksmingumu laike. Kalendros ir mandarinų eteriniai aliejai pasižymėjo mažiausiu polimerazės slopinimo pajėgumu. EA buvo efektyvesni, palyginti su atskirų junginių poveikiu. Visi EA, išskyrus mandarino, kuriame vyravo limonenas, buvo veiksmingesni skystoje, o ne garų fazėje. Nustatyta, kad arbatmedžio ir mandarinų EA pažeidžia ScV-L-A kapsidės struktūrą.

Ruduo atkeliavo į Lietuvą, tačiau melsvabakterės ir toliau sėkmingai formuoja žydėjimus Kauno mariose. Vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Biopesticidai žemės ūkiui: vandens žydėjimus sukeliančios rūšys prieš augalų patogenus“ (HABpest, sutarties Nr. P-MIP-24-699), rugsėjo pradžioje AS-LAND prototipu buvo surinkta 20 kg melsvabakterių biomasės, kuri bus testuojama prieš įvairius žemės ūkio kultūrų ligų sukėlėjus.

„Akmens amžius nesibaigia“ – tokia tema šiandien Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Gamtos tyrimų centre vyko tradiciniai „Pietūs kitaip“.

Šįkart pietų pokalbiai pakrypo prie akmenų – nepakeičiamų statybinių medžiagų, mūsų aplinką puošiančių ir netikėčiausius vaidmenis atliekančių gamtos kūrinių. Diskusijoje skambėjo mintys, kad akmenys ne tik „auga“, „krenta iš dangaus“ ar „plaukia“, bet ir byloja istorijas, įkvepia kūrybai, saugo informaciją bei tampa prieglobsčiu bioįvairovei.

Dalyviai drauge ieškojo atsakymų į klausimą, kiek daug galios slypi paprastame akmenyje, ir kokius pasakojimus jie galėtų perduoti ateities kartoms.

„Pietūs kitaip“ dar kartą įrodė, kad net kasdien mus supantys objektai gali praplėsti akiratį, pažadinti smalsumą ir įkvėpti naujam požiūriui į gamtą.

Kolegų jau laukia kitos temos, o visi norintys kviečiami siūlyti idėjas būsimiems „Pietums kitaip“.