Kviečiame į Gamtos tyrimų centro specialią apie 2 val. trukmės paskaitą apie gyvūnus ir jų parazitus.

Kalbėsime apie:

• Naminius ir laukinius gyvūnus.
• Jų parazitus ir apsikrėtimo riziką.
• Mūsų laboratorijoje vykdomą mokslinį projektą ir atliekamus tyrimus.

Pranešėjai:

• Doktorantė Tautvilė Šukytė (VMTI GTC Molekulinės ekologijos laboratorija) – apie šunų ir kačių žarnyno parazitus.
• Dr. Marius Jasiulionis (VMTI GTC Žinduolių ekologijos laboratorija) – apie laukinius gyvūnus Lietuvoje.
• Dr. Evelina Juozaitytė-Ngugu (VMTI GTC Molekulinės ekologijos laboratorija) – apie projekte tiriamus parazitus.
• Doktorantė Evelina Maziliauskaitė (VMTI GTC Molekulinės ekologijos laboratorija) – apie 𝑇𝑟𝑖𝑐ℎ𝑖𝑛𝑒𝑙𝑙𝑎, 𝐴𝑙𝑎𝑟𝑖𝑎, 𝑆𝑎𝑟𝑐𝑜𝑐𝑦𝑠𝑡𝑖𝑠 parazitus.

Tai puiki proga sužinoti daugiau apie parazitų paplitimą, grėsmę gyvūnams ir žmonėms bei naujausius mokslinius tyrimus Lietuvoje.

Kviečiame atvykti, užduoti klausimų ir susitikti gyvai!

 

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro komanda „Kardadančiai“ jau kurį laiką aktyviai dalyvauja „Auksinio proto“ gyvuose žaidimuose. Smagu matyti, kad kolegos į šį žaidimą žiūri rimtai – jie nuosekliai lankosi susitikimuose ir su kiekvienu kartu žaidžia vis užtikrinčiau. Gamtos tyrimų centrui tai puiki proga pasirodyti kiek kitoje, neformalesnėje aplinkoje, o patiems dalyviams – pasitikrinti savo žinias ir tiesiog gerai praleisti laiką po darbų. „Kardadančių“ užsispyrimas ir kaskart gerėjantys rezultatai džiugina visą centro bendruomenę, todėl palaikome komandą ir linkime sėkmės kituose etapuose.

Ką tik baigėsi podoktorantūros projektas „Kontinentinio ledo skydo atsiradimo Lietuvoje datavimas kosmogeninių nuklidų metodais (CosmoLith)“, kuris buvo vykdomas pagal „Naujosios kartos Lietuva“ (Nr. 10-036-T-0008) planą, finansuojamą pagal Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę NextGenerationEU. Projekto metu buvo gauta naujų reikšmingų rezultatų apie probleminių kvartero nuogulų amžių ir genezę, kurie neabejotinai turės didelės įtakos Lietuvos kvartero geochronologijai ir stratigrafijai. Tad kviečiame pasiklausyti baigiamosios projekto paskaitos „When winter came to Lithuania: final results from the CosmoLith postdoctoral project“, kurią skaitys podoktorantūros stažuotojas dr. Michalʼas Šujanʼas.

Paskaitos laikas: 2026 m. kovo 19 d. 14.00 val.

Paskaitos vieta: „Avilys“ (antras aukštas).

Renginys bus transliuojamas https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_OTBiOTY1ZmUtZjg1YS00M2QyLWFhMGYtYjY3YTVlNWE2YjAy%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2256ed073a-a1d9-466f-ad25-2489cf7b4677%22%2c%22Oid%22%3a%22486f6fa7-9f23-4277-814d-b509d3c2238c%22%7d  

Filmo „Merė Aning“ peržiūra ir susitikimas su Gamtos tyrimų centro paleontologais

Gamtos tyrimų centras kviečia 1–4 klasių mokinius į specialius edukacinius seansus, skirtus supažinti su paleontologijos mokslu ir mokslininkų kasdienybe. Renginio metu dalyviai žiūrės filmą „Merė Aning“, pasakojantį apie vieną reikšmingiausių paleontologijos istorijos asmenybių.

Susitikimas su paleontologais

Filmą pristatys Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Darja Dankina ir vyriausioji specialistė Indrė Satkūnienė.

Papasakos apie:

• paleontologo profesiją ir tyrimų kryptis,
• fosilijų susidarymo procesus,
• svarbiausius evoliucijos istorijos atradimus,
• M. Anning indėlį ir paleontologijos mokslo raidą.

Apie filmą

Filmas supažindina su paleontologe Mary Anning – savamoksle mokslininke, kurios atrastos fosilijos iš esmės pakeitė supratimą apie Žemės istoriją ir senovės gyvūniją.
Dvylikametės herojės Merės kasdienybė kupina iššūkių: šeimos netektis, ekonominis nepriteklius ir visuomenės požiūris į mergaites moksle. Vis dėlto jos atkaklumas ir susidomėjimas fosilijomis atveria kelią į pasaulį, kuriame slypi prieš milijonus metų gyvenusių organizmų istorijos. Tai įkvepiantis pasakojimas apie drąsą, žingeidumą ir mokslo galią keisti pasaulį.

 

Renginio datos ir vietos

2026 m. kovo 19 d.

• Laikas: 9.00
• Vieta: Kino centras „Skalvija“

2026 m. kovo 20 d.

• Laikas: 10.00
• Vieta: Senamiesčio kino teatras „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4)

 

Fitoplazmos – augalų karnienos audiniuose aptinkamos patogeninės bakterijos, sutrikdančios hormonų pusiausvyrą ir normalų augalų vystymąsi. Dėl infekcijos uoginiai augalai pasižymi sulėtėjusiu augimu, lapų ir žiedų pakitimais, nenormaliu ūglių šakojimusi ir sumažėjusiu derliumi. Fitoplazmas platina karnienos sultimis mintantys vabzdžiai-pernešėjai, perduodantys sukėlėjus iš vieno augalo į kitą, todėl infekcijos gali greitai išplisti tiek natūraliose ekosistemose, tiek ūkiuose.

• Tiriame fitoplazmų infekcijas uoginiuose augaluose įvairiose Lietuvos ekosistemose (natūraliuose augavietėse ir ūkiuose).
• Taikome molekulinius diagnostikos metodus, leidžiančius tiksliai ir anksti nustatyti patogenus.
• Vertiname fitoplazmų paplitimą ir nustatome galimus paslėptus infekcijos šaltinius gamtoje.
• Analizuojame uoginių augalų endofitinių bakterijų įvairovės pokyčius, susijusius su fitoplazminėmis infekcijomis.

Plačiau mūsų publikacijose:

Pirmą kartą bruknė identifikuota kaip naujas ‘Candidatus Phytoplasma trifolii’ fitoplazmos šeimininkas pasaulyje:

https://doi.org/10.1094/PDIS-02-24-0284-PDN

Lietuvoje ‘Candidatus Phytoplasma trifolii’ pirmą kartą identifikuotas ir mėlynėse:

https://doi.org/10.1094/PDIS-11-24-2431-PDN

Bakterinės mikrobiotos sudėties analizė sveikose ir fitoplazmomis infekuotose mėlynėse:

https://doi.org/10.3390/f16050758

Šie tyrimai svarbūs, siekiant laiku atpažinti grėsmes uogininkystei ir užkirsti kelią ligų plitimui. Rezultatai padeda kurti ankstyvos diagnostikos metodus, aplinkai draugiškesnius apsaugos būdus ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

 

Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai kartu su kolegomis iš Švedijos nacionalinio gamtos istorijos muziejaus ir GBIF Sweden 2026 m. įgyvendina projektą „Gebėjimų stiprinimas biologinės įvairovės duomenų srityje Lietuvoje“ (CESP2025-002).

Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai tyrė probiotikų poveikį juodųjų serbentų derliui ir uogų kokybei. Buvo pasirinkti keturi vienodo dydžio juodųjų serbentų laukai: 1) kontrolinis laukas be poveikio, 2) purkštas mikroelementų ir bakterijų mišiniu, 3) purkštas mikroorganizmų mišiniu, skirtu derliui didinti, 4) purkštas abiem antrame ir trečiame lauke naudotais preparatais.

Tyrimai parodė įspūdingus pokyčius: 1000 uogų masė kontroliniame bandyme 538 g, o augalų, purkštų abiem mišiniais, siekė 783 g. Šis padidėjimas nulėmė uogų derlių iš hektaro – paveikus biostimuliatoriais, gautas vidutiniškai 1 t didesnis derlius. Svarbu, kad mikrobinės kilmės biostimuliatoriai padidino ne tik derlių, bet ir pagerino uogų kokybę: antioksidantinį aktyvumą, bendrą antocianinų ir polifenolių kiekį.

Manoma, kad tinkamai parinkti bakterijų mišiniai gali padėti augintojams išauginti didesnį derlių be cheminių priemonių. Toks metodas galėtų būti taikomas ir kitiems vaisiams: obuoliams, kriaušėms, avietėms, šilauogėms.

Mūsų institucijoje dirbantys podoktorantūros stažuočių tyrėjai – tai naujos kartos mokslininkai, drąsiai keliantys klausimus ir ieškantys pažangių sprendimų. Didžiuojamės jų profesionalumu, atkaklumu ir indėliu į aukšto lygio mokslinius tyrimus, vykdomus glaudžiai bendradarbiaujant su itin kompetentingais ir patyrusiais centro moksliniais vadovais, kurie užtikrina tyrimų kryptingumą ir kokybę. Šie tyrimai stiprina tiek nacionalinį, tiek tarptautinį mokslo lauką.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2024-2026 m.

Nuo senovės tikima, kad būtent tiek paukščių rūšių po žiemos klajonių svetimuose kraštuose parneša pavasarį į gimtinę. Nors tikslūs migracijos maršrutai ir rūšių skaičiai šiandien sekami moderniais siųstuvais, ši etnokultūrinė tradicija gražiai atspindi mūsų protėvių ryšį su gamtos ciklais.

O kokius pirmuosius pavasario šauklius jau pastebėjote savo apylinkėse?