Liepos 2 d. Gamtos tyrimų centro mokslinė sekretorė dr. Jūratė Karosienė ir Vidaus administravimo ir viešosios komunikacijos skyrisus vadovė Simona Četvergaitė-Marcinkevičienė dalyvavo Kaune vykusiose „Science Comes to Town 2027“ kūrybinėse partnerių tinklaveikos dirbtuvėse.

„Science Comes to Town“ – tai Europos Komisijos iniciatyva, skirta stiprinti visuomenės susidomėjimą mokslu, moksliniais tyrimais ir švietimu bei parodyti, kad mokslas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Kiekvienais metais miestai, universitetai ir kitos mokslo bei švietimo srityje veikiančios organizacijos buriasi į konsorciumus ir dalyvauja konkurse dėl galimybės įgyvendinti šią prestižinę programą.

2027 metais „Science Comes to Town“ programos miestais taps Kaunas, Genuja, Aarhusas ir Oeiras. Tai pirmasis kartas, kai Lietuvos miestas pelnė teisę tapti šios iniciatyvos dalimi ir visus metus įgyvendinti mokslo populiarinimo renginių programą.

Dirbtuvių metu buvo pristatyti pagrindiniai 2027 metų programos tikslai ir temos, susijusios su Europos Komisijos misijomis: klimato kaita, vandenų ir vandenynų apsauga, vėžio prevencija ir diagnostika, dirvožemio išsaugojimas, tvarūs miestai, mokslinių tyrimų ir inovacijų karjeros bei mokslas netradicinėse erdvėse ir formatuose.

Renginio organizatoriai kvietė mokslo, švietimo, kultūros ir kitas organizacijas prisidėti prie programos kūrimo siūlant inovatyvias veiklas ir renginius, kurie padėtų įvairioms visuomenės grupėms atrasti mokslą naujais ir netikėtais būdais. Ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, mokslo ir kultūros sinergijai bei visuomenės įtraukimui.

Numatoma, kad 2026–2027 m. vyksianti programa apims ne mažiau kaip 60 viešų mokslo populiarinimo renginių, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų. Renginiai vyks įvairiose Kauno miesto erdvėse – mokslo centruose, universitetuose, bibliotekose, mokyklose, parkuose ir kitose visuomenei atvirose vietose.

Gamtos tyrimų centras, aktyviai prisidėdamas prie mokslo sklaidos ir visuomenės švietimo, mato šią iniciatyvą kaip puikią galimybę pristatyti vykdomus mokslinius tyrimus, stiprinti bendradarbiavimą su partneriais ir skatinti visuomenės susidomėjimą mokslu.

Birželio 22–30 dienomis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Tomas Makaras stažavosi Nacionaliniame jūrų žuvininkystės tyrimų institute Gdynėje (Lenkijoje). Stažuotės metu kartu su Lenkijos kolegomis tyrė krabų (Rhithropanopeus harrisii) elgsenos atsaką į magnetinių nanodalelių ir magnetinio lauko sąveiką. Tyrimų tikslas buvo įvertinti, kaip magnetinių nanodalelių ir elektromagnetinio lauko sąveika veikia organizmų fiziologinę būklę, elgseną ir galimą nanodalelių toksinį poveikį.

Stažuotės metu gauti rezultatai sudarė pagrindą tolesniam Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų bendradarbiavimui. Remiantis atliktais tyrimais planuojama parengti dvišalės Lietuvos–Lenkijos mokslinių tyrimų programos DAINA konkurso projekto paraišką, siekiant gauti finansavimą tolesniems bendriems šios tematikos tyrimams vykdyti.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorė Edita Sužiedelienė susitiko su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Lina Dikšaite aptarti tolesnio institucijų bendradarbiavimo, bendrų veiklų ir ateities planų.

Susitikimo metu buvo aptartos mokslinių tyrimų, biologinės įvairovės stebėsenos, gamtosaugos bei aplinkosauginio švietimo sritys, kuriose institucijos ir toliau sėkmingai bendradarbiaus. Taip pat įvertinti iki šiol pasiekti rezultatai ir numatytos naujos partnerystės kryptys.

Svarbiu susitikimo akcentu tapo atnaujintos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas, įtvirtinantis abiejų institucijų siekį stiprinti partnerystę bei sudaryti palankias sąlygas bendriems moksliniams tyrimams, projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti.

Abiejų institucijų vadovės pabrėžė glaudaus mokslo ir saugomų teritorijų specialistų bendradarbiavimo svarbą, siekiant efektyviau saugoti biologinę įvairovę, vykdyti mokslinius tyrimus ir puoselėti unikalią Kuršių nerijos gamtinę bei kultūrinę vertę. Atnaujinta bendradarbiavimo sutartis sudarys dar geresnes galimybes keistis žiniomis, patirtimi ir moksliniais duomenimis, prisidedant prie tvaraus saugomos teritorijos valdymo.

2026 m. gegužės 26-30 d. Tartu universitete ir Arbaverės tyrimų centre (Estija) vyko Baltijos regiono kristalinio pamato tyrėjų susitikimas bei Baltic Basement Spring School in Arbavere 2026.

Renginyje dalyvavo geologai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos universitetų, geologijos tarnybų bei mokslo institucijų. Susitikimo metu buvo aptartos naujausios kristalinio pamato geologijos, petrologijos, geochemijos ir geochronologijos tyrimų kryptys, taip pat tolimesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybės Baltijos regione.

Tai buvo jau antrasis tokio pobūdžio Baltijos regiono kristalinio pamato tyrėjų susitikimas. Diskusijų metu taip pat pradėta planuoti kitą susitikimą, kurį numatoma surengti 2027 metais Lietuvoje.

Baltic Basement Spring School programoje paskaitas ir praktinius užsiėmimus vedė Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai bei geologijos tarnybų specialistai. Gamtos tyrimų centrui atstovavo dr. Gražina Skridlaitė ir dr. Laurynas Šiliauskas, kurie skaitė paskaitas apie Baltijos šalių kristalinio pamato geologiją, cirkonų U-Pb geochronologiją, vedė praktinius užsiėmimus apie gręžinių kerno aprašymą bei geocheminių duomenų analizę naudojant GCDkit programinę įrangą.

Mokymų metu doktorantė Olga Demina pristatė tris stendinius pranešimus, kuriuose buvo aptarti Pietų Lietuvos prekambro granitoidų petrologijos, hidroterminių procesų, akcesorinių mineralų geochemijos ir geochronologijos tyrimų rezultatai.

Programa taip pat apėmė apsilankymą Estijos kasybos muziejuje bei Kohtla-Nõmme skalūnų kasykloje, kur dalyviai susipažino su regiono geologiniu paveldu ir kasybos istorija.

Renginys tapo svarbia platforma keistis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, stiprinti Baltijos regiono geologų bendradarbiavimą ir planuoti bendrus ateities projektus.

Gamtos tyrimų centro (GTC) doktorantė Olga Demina dalyvavo 16-ojoje tarptautinėje jaunųjų geologų konferencijoje (International Conference of Young Geologists, ICYG 2026), vykusioje Kostelec nad Černými lesy (Čekija).

Konferencijos metu Olga Demina pristatė stendinį pranešimą apie Pietryčių Lietuvos mezoproterozojinių granitoidų ir titanito pokyčių tyrimus. Tyrimas taip pat buvo pristatytas „Pico Presentation“ sesijoje – trumpų kelių minučių trukmės pristatymų formatu, skirtu supažindinti konferencijos dalyvius su tyrimo rezultatais ir paskatinti tolimesnes diskusijas prie stendinių pranešimų.

Olga Demina konferencijoje dalyvavo laimėjusi Society for Geology Applied to Mineral Deposits (SGA) kelionės grantą jauniesiems tyrėjams.

Po konferencijos vyko vienos dienos geologinė išvyka po Kutná Hora apylinkes. Jos metu dalyviai susipažino su Bohemijos masyvo geologija, garsiaisiais Bohemijos granato telkiniais, Kutná Horos kasybos istorija bei kreidos periodo nuogulomis, kuriose aptinkamos fosilinės austrių kriauklės ir ryklių dantys.

Vienas įsimintiniausių išvykos objektų buvo Ratboř vietovė Kutná Hora kristaliniame komplekse. Čia dalyviai apžiūrėjo mantinės kilmės granatinį peridotitą ir turėjo galimybę praktiškai išbandyti Bohemijos piropų (granatų) paiešką plaunant upelio nuosėdas.

Konferencija suteikė puikią galimybę pristatyti vykdomus mokslinius tyrimus, pasidalyti patirtimi su jaunaisiais geologais iš įvairių šalių, užmegzti naujus tarptautinius profesinius ryšius bei susipažinti su Čekijos geologiniu paveldu.

Klausytojai kviečiami į mokslinį seminarą, kuriame paskaitas skaitys prof. Andreas Vilcinskas ir assoc. prof. dr. Tomyslav Sledevič, pristatydami inovacijas vabzdžių biotechnologijų ir išmaniųjų signalų apdorojimo technologijų srityse.

Prof. Andreas Vilcinskas yra vienas iš pirmaujančių vabzdžių biotechnologijos ekspertų ir šios srities pradininkų, vadovaujantis Biologinių išteklių skyriui Fraunhoferio molekulinės biologijos ir taikomosios ekologijos institute (IME) Giesenėje. Jo moksliniai tyrimai sutelkti į vabzdžių, kaip vertingų biologinių išteklių, pritaikymą medicinoje, žemės ūkyje ir pramonėje, todėl jis yra vienas iš pagrindinių šią sparčiai besivystančią sritį formuojančių asmenybių.

Asocijuotasis profesorius dr. Tomyslav Sledevič yra elektronikos inžinerijos mokslininkas Vilniaus technologijos universitete (VILNIUS TECH), specializuojasi įterptųjų sistemų ir pažangaus signalų apdorojimo srityse. Jo darbas sutelktas į vaizdo ir garso analizės technologijų praktinį pritaikymą, įskaitant novatoriškus aplinkos stebėjimo sprendimus, pavyzdžiui, avilių stebėjimo sistemas.

Gerbiami kolegos,

maloniai kviečiame Jus į mokslinį seminarą, kuriame pranešimus skaitys du tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai, pristatysiantys naujausius tyrimus biotechnologijų ir taikomųjų inžinerinių sprendimų srityse.

Prof. Andreas Vilcinskas

(Biologinių išteklių instituto skyriaus vadovas ir Kenkėjų bei vektorių vabzdžių kontrolės skyriaus vadovas, Fraunhoferio Molekulinės biologijos ir taikomosios ekologijos institutas (IME), Gisenas, Vokietija; https://www.ime.fraunhofer.de/en/Research_Divisions/bioresources.html)

Pranešimas: „Biotechnologinių metodų, skirtų vabzdžiams, kūrimas ir taikymas“

 

Assoc. Prof. Dr. Tomyslav Sledevič

(VILNIUS TECH, Elektronikos inžinerijos katedra, Vilnius, Lietuva)

Pranešimas: „Įterptųjų vaizdo ir garso apdorojimo programos, skirtos avilių stebėjimui“

Seminaro metu bus pristatomi pažangūs biotechnologiniai metodai vabzdžių tyrimuose bei inovatyvūs įterptinių sistemų sprendimai, skirti vaizdo ir garso signalų analizei, ypatingą dėmesį skiriant bičių avilių stebėsenai.

Po pranešimų numatyta diskusija, kurios metu bus galimybė aptarti pristatytus tyrimus bei galimas bendradarbiavimo kryptis.

Vieta: Seminarų kambarys (404  kab.), Akademijos g. 2-2

Laikas: 2026 m. liepos 3 d. (penktadienis)

Pradžia: 10.00 val.

Numatoma trukmė: iki 1–1,5 val.

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

🎣 Birželio 27-oji — Tarptautinė žvejų diena. Būti žveju — tai ne tik profesija, tai gyvenimo būdas, pašaukimas, o kartais ir šeimos istorija, perduodama iš kartos į kartą. Tačiau kiekvienas tikras žvejys žino: kad būtų ką gaudyti, pirmiausia reikia sveikų upių, ežerų ir jūrų. Žuvys — ne tik laimikis, bet ir subtilus ekosistemos sveikatos rodiklis, kurį mes, mokslininkai, skaitome kaip knygą. Tad šiandien — su švente, žvejai! Tegul jūsų laimikis būna didesnis už pasakojimą apie jį. 🐟