Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkai dalyvauja 23-ajame tarptautiniame melsvabakterių simpoziume International Symposium on Cyanophytes and Cyanobacteria, vykstančiame Lježe (Belgija).

Simpoziume pristatomi laboratorijoje vykdomi melsvabakterių biologijos ir jų taikomojo potencialo tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant Aphanizomenon flos-aquae. Pranešimuose nagrinėjamos kontroliuojamo A. flos-aquae auginimo bioreaktoriuose modeliavimo galimybės, taip pat iš laukinės biomasės gaunamo maistinės paskirties fikocianino stabilumas skirtingomis aplinkos sąlygomis.

Džiaugiamės galėdami pristatyti Gamtos tyrimų centro mokslinius tyrimus tarptautinei melsvabakterių tyrėjų bendruomenei, dalytis moksline patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių.

Ar žinojai, kad ir Tu gali prisidėti prie mokslinių tyrimų? Projekto „Algae Service for Life” metu sukurti įrankiai suteikia galimybę kiekvienam – ne tik mokslininkams – stebėti vandens telkinių žydėjimus ir rinkti apie juos duomenis!

Įsitrauk – pildyk apklausą apie savo patirtį
Stebėk – pažymėk pastebėtą žydėjimą mobiliojoje programėlėje
Prisidėk – peržiūrėk rezultatus interaktyviame žemėlapyje

Kiekvienas stebėjimas svarbus mokslui ir mūsų vandenų ateičiai!

Prisijunk jau šiandien – nuorodos ir QR kodai paveikslėlyje.

Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę valdanti bendrovė „Ignitis gamyba“ kartu su Gamtos tyrimų centru pradėjo pilotinį projektą – 2026 m. gegužę Kauno mariose įrengtos dvi plūduriuojančios platformos su dirbtinėmis perimvietėmis. Šiuo projektu siekiama pagerinti vandens paukščių veisimosi sąlygas Kauno mariose.

Pasak gamtos mokslininkų, projektas padės mažinti vandens lygio svyravimų poveikį vandens paukščiams. Šiuo metu vandens pokyčių pakrantėse esantys lizdai gali būti užliejami, paliekami arba tapti lengvu grobiu plėšrūnams.

Platformos pritaikytos upinėms žuvėdroms (Sterna hirundo). Jos padengtos smulkiu žvyru, atkuriant natūralias šių paukščių perėjimo sąlygas. Taip pat įrengtos medinės slėptuvės, kurios apsaugo jauniklius nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšriųjų paukščių. Dėl to platformos laikomos viena efektyviausių vandens paukščių apsaugos priemonių.

„2025 m. vandens paukščių monitoringo duomenys rodo, kad vandens lygio svyravimai galėjo paveikti tris upinių žuvėdrų poras. Kauno mariose buvo suskaičiuota 13 šios rūšies lizdų, todėl net ir nedidelis dirbtinių perimviečių skaičius gali reikšmingai pagerinti jų veisimosi sąlygas“, – sako projekto vadovas, GTC Paukščių ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Dagys.

Perimvietėse įrengtos vaizdo kameros, leidžiančios nuolat stebėti jų naudojimą. Ant platformų taip pat pritvirtinti informaciniai ženklai, raginantys poilsiautojus nesiartinti prie paukščių.

Kauno marių pakrantėse papildomai iškelti penki inkilai vandens paukščiams: trys klykuolėms (Bucephala clangula) ir du didiesiems dančiasnapiams (Mergus merganser). Kadangi šios rūšys peri medžių uoksuose, tinkamų vietų trūkumas gali riboti jų populiacijas. Inkilai padės padidinti sėkmingo perėjimo tikimybę.

Priemonių efektyvumas bus vertinamas ilgalaikėje perspektyvoje. Tikimasi, kad jos prisidės prie gausesnių vandens paukščių populiacijų, didesnės biologinės įvairovės ir geros Kauno marių ekologinės būklės išsaugojimo.

Šiais metais vienoje iš salų įsikūrė pora upinių žuvėdrų, kuri augina tris jauniklius, o naktimis salas poilsiui jau kelias savaites naudoja ir iki dvidešimties krantinių tilvikų.

Rima Aukštuolytė, AB „Ignitis grupė“

Lietuvos mokslo taryba kasmet remia doktorantų akademines išvykas, suteikdama galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose, plėsti profesines kompetencijas ir pristatyti savo tyrimus tarptautinei mokslo bendruomenei. Tokios išvykos ne tik prisideda prie jaunųjų mokslininkų profesinio augimo, bet ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei Lietuvos mokslo matomumą pasaulyje.

2026 m. antrajam pusmečiui finansinę paramą akademinėms išvykoms siekė gauti 76 Lietuvos doktorantai. Atlikus ekspertinį paraiškų vertinimą, finansavimas skirtas 55 doktorantams, tarp jų – ir trims Gamtos tyrimų centro doktorantų pateiktoms paraiškoms: Genetikos laboratorijos doktorantai Vilija Lapinskaitė ir Algirdas Valys dalyvaus tarptautinėje konferencijoje EurBee11, Molekulinės ekologijos laboratorijos doktorantas Naglis Gudiškis dalyvaus tarptautinėje konferencijoje ApicoWplexa 2026.

Rugpūčio 1 d. Mosėdyje duris šventiškai atvėrė Virgilijaus Pajarso geologijos ir paleontologijos muziejus. Virgilijus – nenuilstantis fosilijų ir mineralų ieškotojas, žymus geografijos mokytojas, jaunųjų geologų judėjimo lyderis, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys – savo muziejuje išdėstė šimtus fosilijų ir uolienų pavyzdžių ir plačiai atvėrė visuomenei žemės gelmių pažinimo erdvę. 

Sveikimą, pasirašytą GTC direktorės prof. Editos Sužiedėlienės įteikė GTC delegacija – dr. Laura Gedminienė, Olga Demina, dr. Jonas Satkūnas ir Indrė Satkūnienė. 

Aptarėme, kad metas nubrėžti geologinių muziejų žemėlapį ir jų lankymo kelią – tarsi „kamino geologico“, kuris vestų iš Mosėdžio per Akmenę, Pasvalį, Biržus į Gamtos tyrimų centrą ir toliau. 

Taigi, geomuziejų tinklas plečiasi, veriasi naujos tarpmuziejinio bendradarbiavimo galimybės. 

Indrė Satkūnienė 

Mokslinių kolekcijų skyrius 

Rugpjūčio 19 d. 12.00 val. kviečiame į GTC konferencijų salę dalyvauti „Pietūs kitaip“, kur diskutuosime apie tai, kaip galime puoselėti, prižiūrėti GTC žaliąsias erdves.

Diskusiją ves dr. Lukas Petrulaitis. GTC bendruomenę kviesime pasidalyti savo idėjomis, pastebėjimais ir pasiūlymais.

Data: rugpjūčio 19 d.
Laikas: 12.00 val.
Vieta: GTC konferencijų salė

Lauksime Jūsų!

Bitės – ne tik medaus gamintojos, bet ir visos mūsų ekosistemos pagrindas! Daugiau nei 80 % žydinčių augalų priklauso nuo apdulkintojų. Šiandien dėkojame bitininkams ir primename: saugodami bites, saugome gyvybę.

Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Eduardo Budrio interviu apie bičių svarbą gamtai ir su kokiomis grėsmėmis susiduria vabzdžiai šiais laikais galite pažiūrėti čia.