2026 m. gegužės 6 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyko doktorantės Gabrielės Bumbulytės-Žukevičienės daktaro disertacijos gynimo posėdis. Ji sėkmingai apgynė disertaciją tema: „Chemoecological Peculiarities of Yellow Mealworm (Tenebrio molitor) (Coleoptera, Tenebrionidae)“ (mokslo kryptis – biologija N 012)

Mokslinis vadovas – akademikas prof. habil. dr. Vincas Būda (VMTI Gamtos tyrimų centras, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra, N 012).

 

Gynimo taryba:

Pirmininkas:

prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra – N 012).

Nariai:

prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos mokslai, Botanika – N 013);

dr. Rasa Bernotienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra – N 012);

dr. Irena Nedveckytė (Vilniaus universitetas, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra – N 012);

dr. Teodora Toshova (Bulgarijos mokslų akademijos Biologinės įvairovės tyrimų institutas, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra – N 012).

 

Sveikiname su šiuo reikšmingu pasiekimu ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame kelyje!

Gegužės 1 d. vykusioje plukių žydėjimo šventėje dalyvavo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkės – dr. Laima Baltrūnaitė ir dr. Neringa Kitrytė ir pakvietė lankytojus pažvelgti į gamtą iš arčiau ir giliau. Renginio metu pristatytos dvi aktualios ir įtraukiančios temos, padėjusios geriau suprasti mus supančią aplinką ir joje gyvenančius organizmus.

Erkės: bijoti ar žinoti?

Kiekvieną pavasarį vis daugiau laiko norisi praleisti gamtoje. Tačiau kartu kyla ir nerimas – ar tikrai saugu miške, pievose ir parkuose? Ar nepastebėsiu įsisiurbusios erkės, ar nesusirgsiu jų platinamomis ligomis? Ne vienam kyla klausimas – jei erkės pavojingos, kodėl jos nėra naikinamos?

Mokslininkės kvietė ne bijoti, o pažinti. Pristatymo metu buvo aptarta, kokios iksodinių erkių rūšys gali perduoti pavojingas ligas žmonėms ir jų augintiniams, supažindinta su erkių gyvenimo ciklu, jų paplitimu ir aplinkos veiksnių įtaka. Taip pat lankytojai sužinojo praktinių patarimų, kaip sumažinti riziką ir saugiau jaustis, leidžiant laiką gamtoje.

Ekskrementai: fui, kakas ar galimybė sužinoti miško gyventojų istorijas?

Dar viena tema atskleidė netikėtą gamtos pažinimo būdą. Nors daugelis gamtoje ekskrementus linkę ignoruoti ar jų vengti, jie gali tapti vertingu informacijos šaltiniu.

Ekskrementai pasakoja apie gyvūnų gyvenimą: kas juos paliko, kokiose buveinėse jie gyvena, kuo maitinasi, kiek jų yra, net kokiais parazitais gali būti užsikrėtę. Tai tarsi gamtos pėdsakai, leidžiantys pažinti gyvūnus jų net nepamačius.

Šventės dalyviai buvo kviečiami keisti požiūrį ir mokytis skaityti šiuos gamtos ženklus, atrandant naujų būdų pažinti biologinę įvairovę.

Dėkojame dr. Laimai Baltrūnaitei ir dr. Neringai Kitrytei už įdomias, aktualias ir įtraukiančias temas, o visiems dalyviams – už smalsumą ir norą pažinti gamtą giliau. 🌿

Tyrimo metu in vitro sąlygomis buvo įvertinta skirtingoms karalystėms priskiriamų rūšių sąveiką Lietuvos žemės ūkiuose.

Tyrimo tikslas buvo ištirti antibiotikams atsparių bakterijų ir mielių paplitimą tarpusavyje susijusiose ganyklų aplinkose (dirvožemyje, pašaruose ir gėlame vandenyje) ir įvertinti jų galimą sąveiką.

Bakterijų izolatai buvo apibūdinti selektyviomis antibiotikams sąlygomis ir minimalios slopinamosios koncentracijos tyrimu, o mielių izolatai buvo įvertinti dėl antagonistinio aktyvumo prieš jautrias mieles ir antibiotikams atsparias bakterijų padermes.

Nustatėme dažną daugeliui antibiotikų atsparių bakterijų paplitimą ir keletą antagonistinių mielių, pasižyminčių aktyvumu prieš abi karalystes.

Mūsų išvados atskleidžia fenotipinį galimos skirtingų karalystės rūšių sąveikos tyrimą žemės ūkio nišose, o tai rodo antagonistinio aktyvumo įtaką atsparių antibiotikams bakterijų dauginimuisi ir išlikimui.

Daugiau skaitykite: https://www.mdpi.com/2076-2607/14/5/991

Muziejų diena gegužės 18 d., 15.30 val.

„Akmenys iš Žemės ir dangaus“

Ar kada nors laikėte rankose dalelę kosmoso? Ar matėte, kaip paprastas akmuo tamsoje sužimba ryškiausiomis spalvomis? Mineralų muziejus švenčia savo 60-ąjį jubiliejų ir kviečia jus į užburiantį Muziejų dienos nuotykį!

 Kas jūsų laukia?

Šią ypatingą dieną mes veriame duris į pasaulį, esantį po mūsų kojomis ir virš mūsų galvų:

• Kosmoso svečiai: susipažinkite su išskirtine meteoritų kolekcija. Galėsite ne tik pamatyti, bet ir palaikyti rankose akmeninius bei geležinius svečius iš dangaus platybių.
• Žemės brangenybės: nuo puošnių mineralų, sudėtingų uolienų iki paslaptingų fosilijų, pasakojančių milijonų metų senumo istorijas.
• Muziejaus istorija: sužinokite, kaip prieš šešis dešimtmečius užgimė ši unikali kolekcija ir kokias paslaptis ji saugo šiandien.

Tapkite tyrinėtojais (edukacinė programa)

Pasijuskite tikrais mokslininkais mūsų interaktyvios edukacijos metu:

1. Mikropasaulis: per didinamuosius stiklus tyrinėsite hipnotizuojančius gamtos piešinius agatuose.
2. Savybių magija: mokysitės atpažinti mineralus pagal jų formą, neįtikėtiną svorį ar paslaptingą blizgesį.
3. Šviesos stebuklas: naudodami ultravioletinius (UV) žibintuvėlius, išvysite neįtikėtiną metamorfozę – fluorescencinių mineralų švytėjimą ryškiausiomis spalvomis tamsoje.

Dėl riboto dalyvių skaičiaus prašome iš anksto registruotis elektroniniu paštu: birute.poskiene@gamtc.lt.

Kviečiame pasinaudoti proga iš arti susipažinti su Gamtos tyrimų centre saugomu gamtos paveldu.

Ar žinojai, kad mokslininkai gali aptikti itin mažų koncentracijų teršalus, nustatyti jų kilmę ir net prognozuoti, kaip ateityje keisis mūsų pajūris?

Geoaplinkos tyrimų laboratorija – tai vieta, kur mokslas padeda gamtai kalbėti, o mes mokomės ją išgirsti.

Geoaplinkos tyrimų laboratorijoje gamta „skaitoma“ kaip atvira knyga!

Pajūrio detektyvai
Baltijos jūros krantas – nuolat kintanti sistema. Mokslininkai analizuoja bangų, vėjo, jūros lygio svyravimų ir net poilsiautojų poveikį krantams bei tikrina, kurios apsaugos priemonės iš tikrųjų veikia.

Dirvožemio paslapčių tyrėjai
Aiškinamasi, kaip klimato kaita ir žmogaus veikla keičia dirvožemio savybes ir anglies „sandėliavimą“. O dirvožemio būklę, durpių ir miško paklotės kokybę padeda atskleisti net mikroskopiniai herojai – kiautuotosios amebos

Taršos pėdsakų medžioklė
Nuo sunkiųjų metalų iki naftos produktų ar mikroplastiko  – laboratorijoje identifikuojami įvairiausi teršalai ir nustatoma jų kilmė, tiriama, kaip cheminiai elementai pasiskirsto aplinkoje, kur susidaro anomalijos ir ką jos pasako apie mūsų gyvenamosios aplinkos būklę.

Mokslas + technologijos = atsakymai
Pažangi laboratorinė įranga čia veikia kartu su ilgamete mokslininkų patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Būtent ši dermė leidžia ne tik aptikti net menkiausius aplinkos pokyčius, bet ir juos tiksliai interpretuoti – suprasti jų priežastis, reikšmę bei galimas pasekmes ateityje.

Kodėl tai svarbu?

Šie tyrimai padeda:
✔️ saugoti mūsų pajūrį
✔️ mažinti taršą
✔️ geriau suprasti klimato ir aplinkos pokyčius
✔️ kurti tvaresnę ateitį

 

2026 m. gegužės 4 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje vyko doktorantės Tautvilės Šukytės daktaro disertacijos gynimo posėdis. Ji sėkmingai apgynė disertaciją tema: „LIETUVOJE GYVENANČIŲ PLĖŠRIŲJŲ PAUKŠČIŲ SARCOCYSTIS RŪŠIŲ MORFOLOGINIAI IR MOLEKULINIAI TYRIMAI„ (mokslo kryptis – biologija N 012)

Mokslinis vadovas – dr. Petras Prakas (VMTI Gamtos tyrimų centras, Gamtos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra, N 012)

 

Gynimo taryba:

Pirmininkas:

prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos mokslai, Biologija – N 010).

Nariai:

prof. dr. Nomeda Juodžiukynienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Žemės ūkio mokslai, Veterinarija A 002);

habil. dr. Saulius Petkevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Žemės ūkio mokslai, Veterinarija A 002);

dr. Dovilė Bukauskaitė (VMTI Gamtos tyrimų centras, Gamtos mokslai, Biologija N 010);

dr. Selene Rubiola (Turino universitetas, Gamtos mokslai, Biologija N 010).

 

Sveikiname su šiuo reikšmingu pasiekimu ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame kelyje!

Balandžio 27–29 d. Saragosoje (Ispanija), CSIC būstinėje vyko tarptautinis susitikimas, skirtas pritaikyti paleogaisrų tyrimų (angl. palaeofire) rezultatus šiuolaikiniam gaisrų valdymui ir aplinkosaugos praktikoms. Renginyje dalyvavo mokslininkai, praktikantai (gaisrų valdytojai, miškininkai) ir politikos formuotojai, siekiant stiprinti dialogą tarp mokslo ir praktikos. Susitikime taip pat dalyvavo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Laura Gedminienė, o renginys iš dalies finansuotas COST (CA23116) lėšomis. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo sujungti mokslo žinias apie istorinius gaisrų režimus su šiuolaikinėmis valdymo ir sprendimų priėmimo praktikomis. Pirmąją dieną buvo pristatyti mokslo rezultatai ir formuojami bendri metodologiniai pagrindai, vyko diskusijos tarp skirtingų sričių atstovų, antrąją dieną vyko intensyvios grupinės diskusijos ir darbas rengiant praktinius įrankius bei politikos rekomendacijas, o trečiąją dieną dalyviai dalyvavo lauko išvykoje Pirėnų regione, kur praktiniu lygmeniu aptarė gaisrų valdymo, reguliuojamų gaisrų ir kraštovaizdžio ypatumus. Buvo aplankytas ekologijos institutas ir jame pristatyta mėginių paėmimo tyrimams metodika, mėginių apdorojimo, saugojimo technika. Dalyviai susipažino su regiono paleoekologine ir paleogaisrų bei žmonių apsigyvenimo istorija.

Praktinėse sesijose dalyviai dirbo mišriose grupėse, kuriose buvo analizuojami esminiai klausimai, susiję su esamų gaisrų valdymo principų ribotumais, paleogaisrų mokslo teikiama nauda sprendimams priimti, mokslo duomenų taikymu praktikoje bei skirtingų suinteresuotų grupių komunikacijos gerinimu. Diskusijų metu išryškėjo, kad trumpalaikiai stebėjimų duomenys dažnai nėra pakankami suprasti ilgalaikius gaisrų režimų pokyčius, todėl būtina remtis paleoekologiniais tyrimais. Taip pat pabrėžta, kad gaisras yra natūrali daugelio ekosistemų dalis, todėl efektyvios valdymo strategijos turi būti grindžiamos ilgalaikių procesų analize. Dalyviai sutarė, kad būtina geriau integruoti tokius rodiklius, kaip gaisrų dažnis, intensyvumas ar sudegusi biomasė, į praktinius sprendimų priėmimo ir rizikos vertinimo įrankius.

Renginys atskleidė didelį paleogaisrų tyrimų potencialą, prisidedant prie tvaresnio kraštovaizdžio ir gaisrų valdymo. Tačiau kartu išryškėjo būtinybė stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, gerinti mokslinių rezultatų komunikaciją ir kurti aiškesnius, praktikoje pritaikomus įrankius. Susitikimo metu taip pat akcentuota, kad svarbu įtraukti ilgalaikius gaisrų duomenis į esamas politikos ir valdymo sistemas bei kurti bendrus sprendimus tarp mokslininkų, praktikų ir politikos formuotojų, taip sudarant prielaidas efektyviau spręsti ateities iššūkius.

Gegužės 3-iąją pasaulis mini Pasaulinę Saulės dieną – progą įvertinti nepakeičiamą šio kosminio kūno vaidmenį gyvybei Žemėje.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai primena kad Saulė lemia fotosintezės procesus, užtikrina deguonies gamybą, reguliuoja pasaulines ekosistemas ir palaiko klimato pusiausvyrą. Tai kartu ir galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis, atveriantis galimybes kurti tvarią, mažo anglies pėdsako ateitį.

Šios dienos proga kviečiame sąmoningai įvertinti Saulės energijos reikšmę visai gyvosios gamtos pusiausvyrai.

Balandžio 29-ąją Gamtos tyrimų centro bendruomenė prisijungė prie Pasaulinės džinsų dienos (angl. „Denim Day“) iniciatyvos – solidarumo akcijos prieš seksualinį smurtą, primenančios, kad auka niekada nėra kalta dėl to, kaip atrodo ar ką dėvi.

Atsiliepdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kvietimą, Gamtos tyrimų centro bendruomenė susibūrė bendrai nuotraukai Gamtos tyrimų centro vidiniame kieme – vietoje, kurioje rieduliai simbolizuoja tą patį stabilumą, kuriuo grindžiamos žmogiškosios vertybės.

Mokslas ir žmogiškasis orumas eina koja kojon.