Aurelija Žuolytė pristatė pranešimą „Dictyuchus-associated species: challenges in culture purification of freshwater oomycetes (Oomycota)“, skirtą vandens oomikotų tyrimo problemoms.

Rūta Urbonaitė pristatė pranešimą „Grassland Fungi: Does the CHEGD Method Work in Lithuania?“, skirtą Europoje sparčiai nykstančiai ir Lietuvoje mažai tirtai sauspievių grybų įvairovei.

Birželio 20–25 dienomis Trakų Vokėje vyko jubiliejinė 40-toji jaunųjų geologų stovykla „Kur uolienos, mineralai“, subūrusi gausų būrį smalsių ir gamtos mokslais besidominčių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet stovykloje dalyvavo 79 moksleiviai, 8 būrelių mokytojai bei trys kandidatai, ir daug kviestinių edukatorių, geologų specialistų, bei nemažai tiesiogiai stovyklos veiklose nedalyvavusių, bet prisidėjusių jog viskas vyktų pagal planą, būtume sotūs, turėtume kur miegot, kaip nuvykt į veiklas ir jog tai būtų akredituota stovykla, kurioje galima įgyti gamtamokslinių ir integruoto patyriminio ugdymo kompetencijų, ir pan. tad iš viso į veiklas ir jų įgyvendinimą buvo įsitraukę daugiau nei 120 dalyvių.

Stovyklą organizavo dr. Laura Gedminienė, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (VMTI GTC) Kvartero tyrimų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja ir geologas Simonas Saarmann. Prie edukacinių veiklų aktyviai prisidėjo dar keli Gamtos tyrimų centro mokslininkai: edukacijas vedė doktorantė Olga Demina, taip pat dalyvavo geologai dr. Jonas Satkūnas ir dr. Indrė Satkūnienė. Moksleivius visą parą prižiūrėjo juos atsivežę mokytojai, o tiems kurie netūrėjo mokytojų buvo priskirtos nuostabios mentorės: Vilma Pamarnackienė ir Margarita Pilkauskaitė.

Nors stovyklą organizavome po Lietuvos geologų sąjungos ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (Linešos) vėliava, į stovyklos veiklas įsitraukė ir kiti partneriai bei edukatoriai – geologinė įmonė UAB „Geotestus“, Vilniaus universiteto mokslininkai bei Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių centro, esančio Vievyje, kerno saugyklos specialistai. Finansiškai prisidėjo Lietuvos mokslo taryba,  GJ Magma, GEOCONSULTING, GEOTESTUS, UAB “Geomina”.

Mokymasis per patirtį

Stovyklos programa buvo itin įvairi ir orientuota į patyriminį mokymąsi. Dalyviai ne tik klausėsi paskaitų apie naudinguosius išteklius, fosilijas ar geologinius procesus, bet ir patys aktyviai įsitraukė į praktines veiklas: skaičiavo uolienų tankį, susipažino su paleoekologiniais tyrimais, fosilijomis, tyrinėjo mineralus, plovė auksą, piešė ir net konstravo kristalus iš „lego“.

Didelio susidomėjimo sulaukė UAB „Geotestus“ pristatyta gręžimo įranga – moksleiviai galėjo iš arti pamatyti, kaip veikia šnekinis grąžtas ir kas slypi žemės gelmėse. Tokios tiesioginės patirtys leidžia geriau suprasti geologijos praktinę reikšmę ir jos taikymą realiame gyvenime.

Svarbi stovyklos dalis – išvykstamosios edukacijos. Jų metu moksleiviai lankėsi Senųjų Trakų žvyro karjere, Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje bei muziejuje, taip pat Lietuvos geologijos tarnybos kerno saugykloje Vievyje.

Ne mažiau įsimintinas buvo trumpas žygis į netoliese esantį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filialą, kur moksleiviai susipažino su šiuolaikiniais agrariniais tyrimais: stebėjo, kaip kuriamos ir tiriamos naujos bulvių veislės, analizavo dirvožemio savybes ir vandens infiltracijos procesus, taršą ir jos poveikį augalams.

Geologija – daugiau nei mokslas apie akmenis

Stovyklos veiklos atskleidė, kad geologija nėra vien tik „akmenų mokslas“ ir dinozaurai. Tai plati ir tarpdisciplininė sritis, apimanti Žemės istorijos pažinimą, aplinkos pokyčių tyrimą ir gebėjimą prognozuoti ateities procesus.

Jaunieji dalyviai turėjo galimybę ne tik įgyti žinių, bet ir dirbti komandoje, spręsti užduotis, orientuotis gamtoje, patirti atradimo džiaugsmą. Žygiai Vokės slėnio šlaitais, naktiniai orientaciniai iššūkiai ir Joninių tradicijos padėjo stiprinti bendruomeniškumą ir pasitikėjimą vieni kitais.

Investicija į ateitį

Tokių stovyklų reikšmė – ne tik suteikti žinių, bet ir įkvėpti. Jaunieji geologai čia atranda savo domėjimosi sritis, ugdo smalsumą, kritinį mąstymą ir praktinius įgūdžius. Ne vienas buvęs dalyvis vėliau pasirenka geologijos studijas ar su šia sritimi susijusią profesiją.

Svarbus ir pedagogų įsitraukimas – stovykla tampa erdve, kurioje mokytojai gali įgyti naujų žinių ir idėjų, kurias vėliau perduoda savo mokiniams.

Stovykla „Kur uolienos, mineralai“ dar kartą parodė, kad susidomėjimas gamtos mokslais tarp jaunimo yra gyvas ir stiprus – tereikia sudaryti sąlygas jį atskleisti. Tokios iniciatyvos yra svarbi investicija į ateities mokslininkų ir specialistų kartą, atsakingą požiūrį į mūsų planetos išteklius.

Šią saulėtą birželio 26-osios pietų pertrauką Gamtos tyrimų centro darbuotojai susirinko į Lauko bandymų stotį (Prašiškių g. 41, Vilnius), kur vyko renginys „Pietūs kitaip”. Šį kartą centro bendruomenę į svečius pakvietė Ekonominės botanikos laboratorijos kolegos, paruošę išskirtinę programą.

Renginio dalyviai turėjo ypatingą progą vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekciją pažinti pasitelkiant visas jusles. Kolegos ne tik pasidalijo vertingomis įžvalgomis apie kolekcijoje auginamus augalus ir jų savybes, bet ir pakvietė pamaloninti skonio bei uoslės receptorius. Kaip ir buvo rekomenduota kvietime, pasiginklavę žirklėmis ir atsinešę savo mylimus puodelius, darbuotojai galėjo patys prisiliesti prie augalų pasaulio, o vėliau visi kartu mėgavosi šviežiai paruošta kvapnia arbata.

Tradicinė Gamtos tyrimų centro iniciatyva „Pietūs kitaip” ne tik leidžia neformalioje aplinkoje pabendrauti su kolegomis bei pailsėti nuo kasdienių darbų, bet ir atveria puikią galimybę iš arti susipažinti su skirtingų laboratorijų vykdomais tyrimais, eksperimentinėmis bazėmis bei centro mokslininkų puoselėjamomis kolekcijomis.

Nuoširdžiai dėkojame Ekonominės botanikos laboratorijos komandai už šiltą priėmimą, pasidalintas žinias bei nuostabius aromatus, o visiems susirinkusiems – už bendrystę ir saulėtą nuotaiką!

Iki kitų „Pietų kitaip”!

Vakar, birželio 23-iąją, Verkių dvaro parke skambėjo dainos, pynėsi vainikai ir tvyrojo žolelių kvapas – čia šurmuliavo tradicinė Rasos šventė. Prie šios gyvos liaudies šventės prisidėjo ir Gamtos tyrimų centro darbuotojai, kurie ne tik stebėjo renginį, bet ir patys tapo aktyviais jo dalyviais.

Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkai suorganizavo Daugiarūšio vainiko konkursą, kuris sulaukė gausaus dalyvių susidomėjimo. Žinoma, kad tradiciniame lietuviškame vainike turėtų atsispindėti visa vasaros žolių įvairovė – tad geriau už botanikus niekas negalėjo įvertinti, kiek rūšių sugebėjo surinkti kiekvienas konkurso dalyvis.

Ekonominės botanikos laboratorijos darbuotojos besidominčių lankytojų auditoriją sutraukė pasakojimais apie žolynus – jų rinkimą, džiovinimą ir naudojimą. Rasos naktis tradiciškai laikoma pačiu palankiausiu metu žolėms skinti, tad tokios žinios šventės dalyvių buvo sutiktos itin šiltai.

Gamtos tyrimų centras džiaugiasi galimybe mokslą priartinti prie žmonių ten, kur jis dera labiausiai – gamtoje, švenčių sutemoje, tarp žydėjimo ir liaudies tradicijų.

Birželio 26 d. 12.00 val. Ekonominės botanikos laboratorija kviečia susipažinti su vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcija pasitelkiant visas jusles.

„Pietūs kitaip“ vyks Lauko bandymų stostyje (Prašiškių g. 41, Vilnius) atsinešusiems puodelį ir žirkles pamaloninti ir skonio receptorius.

Siūloma atsinešti savo puodelį ir žirkles.

Pastaruoju metu vis dažniau stebimi intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir smarkios vasaros audros Lietuvoje kelia klausimą: ar tai atsitiktinumas, ar ilgalaikė tendencija? Moksliniai duomenys rodo, kad ryšys su klimato kaita yra tiesioginis. Augant vandenynų ir atmosferos temperatūrai, didėja vandens garų kiekis atmosferoje, kuris neretai lemia didesnį ir dažnesnį atmosferos nestabilumą. Dėl padidėjusio nestabilumo susidaro aukštyneigiai konvekciniai oro srautai, kurie vasarą skatina lietaus bei vėjo ekstremaliųjų reiškinių formavimąsi.

Lietuvoje smarkios vasaros audros apibrėžiamos pagal šiuos požymius: stiprus vėjas (≥ 15 m/s), intensyvūs krituliai (≥ 15 mm per ≤ 12 val.), kruša arba ledėkai bei perkūnija. Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) savo 2024 m. ataskaitoje nurodo, kad per 1961–2023 m. laikotarpį stichinio ir katastrofinio vėjo bei kritulių atvejų skaičius statistiškai reikšmingai nepakito, tačiau pavojingo vėjo (15–27 m/s) pasikartojimas reikšmingai didėja – 1,7 atvejo per 10 metų. Kiti tyrimai rodo, kad per 1961–2020 m. laikotarpį Lietuvoje padaugėjo dienų, per kurias iškrenta daugiau nei 20 mm kritulių – nuo 1 iki 7 dienų per metus. Taigi, nors klimatinė kritulių norma kito nedaug, jų intensyvumas akivaizdžiai didėja. Tyrimai, vertinantys kompleksinių ekstremalaus vėjo ir lietaus reiškinių pasikartojimą rytinėje Baltijos regiono dalyje, atskleidė, kad pastaraisiais dešimtmečiais – lyginant su 1950–1969 m. – vasaros metu statistiškai reikšmingai padaugėjo tokių reiškinių pietvakarių ir vidurio Lietuvoje, ir jų formavimasis dažniausiai buvo susijęs su pietiniais ciklonais.

Keičiantis klimatui, keičiasi ir atmosferos cirkuliacijos poveikis ekstremiesiems reiškiniams regione. Vasarą šiltus ir saulėtus orus atneša aukšto slėgio sistemos, blokuodamos vakarų oro srautą. Anticiklono judėjimo greitis ir trajektorija tiesiogiai priklauso nuo atmosferos sraujymės stiprumo. Dėl sparčiai šylančios Arkties (angl. Arctic Amplification) mažėja temperatūros skirtumas tarp polių ir pusiaujo, o tai susilpnina sraujymę. Todėl lėtai judantys anticiklonai užstringa regione, sukeldami ekstremalius karščius – kelios saulėtos dienos taip virsta kelių savaičių karščio banga. Karščio bangos pabaigoje anticikloninę cirkuliaciją keičia cikloniniai dariniai, atnešantys vėsesnius orus. Tačiau kadangi bendra atmosferos temperatūra yra padidėjusi, santykinai vėsios oro masės yra vidutiniškai šiltesnės ir drėgnesnės nei tokios pačios oro masės praeityje. Kai vėsi ir drėgna oro masė susiduria su įšilusia aplinka, šaltojo fronto zonoje susidaro didesnis nestabilumas ir stipresni konvekciniai srautai – tai ir lemia škvalo, gausių kritulių bei krušos formavimąsi.

Vasarą daugiausiai žalos Lietuvoje pridarančios audros atkeliauja su pietiniais ciklonais, kurie paprastai susidaro virš Viduržemio ir Juodosios jūros. Šioms jūroms šiltėjant, ciklonai formuojasi gilesni ir prisisotina daugiau drėgmės. Dėl susilpnėjusios sraujymės, judėdami į šiaurę link Baltijos regiono, jie lėtėja arba sustoja – tuomet per kelias dienas regione gali prilyti mėnesio ar didesnę kritulių normą. Tokie ciklonai gali sukelti katastrofinius vėjo ir kritulių atvejus bei stiprią perkūniją.

Audrų ir konvekcinių procesų prognozės yra sudėtingos dėl reiškinio mažo mastelio ir stipraus vietinių sąlygų poveikio, todėl mokslininkai pabrėžia didelį rezultatų neapibrėžtumą – juos reikėtų vertinti atsargiai. Visgi pagal ateities klimato šilimo scenarijus manoma, kad konvekcinės audros bei kompleksiniai ekstremalaus vėjo ir lietaus reiškiniai stiprės ir dažnės, nors nevienodai skirtinguose Europos regionuose. Iki šio amžiaus vidurio daugelyje Europos vietovių konvekcinių audrų tikimybė gali padidėti nuo 10 iki 25 %. Pietinių ciklonų sukeliamos audros taip pat gali stiprėti, nors jų dažnis išliktų panašus.

Dokt. Vaiga Vyšniauskienė