Balandžio 28 d. doc. dr. Eduardas Budrys skaitė paskaitą tema „Mūsų (Homo sapiens) ekologinė niša“ (Our (Homo sapiens) ecological niche). Paskaitos metu buvo pristatyta multidimensinė ekologinės nišos koncepcija, remiantis Hatčinsono (Hutchinson) teorija. Pasakojama apie žmonių kilmę, jų migracijos kelius, naudojamus įrankius. Didelis dėmesys buvo skiriamas žmonėms kaip mitybinio tinklo dalyviams (plėšrūnams, konkurentams), dėl kurių poveikio išnyko kai kurių gyvūnų rūšys.

Gamtos tyrimų centras įsitraukė į INSIGNIA-EU projektą, kurio tikslas aplinkos taršos įvertinimas, panaudojant medunešių bičių šeimas. Projektas vykdomas visose 27 ES valstybėse. Jame dalyvauja 10 Lietuvos bitininkų, kurie, kaip piliečių mokslo atstovai, savo bitynuose naudos įvairias matricas, surenkančias pesticidus, sunkiuosius metalus, lakius organinius junginius ir mikroplastiko daleles. Taip pat bus renkami žiedadulkių mėginiai, kurie leis įvertinti bičių lankomus augalus. Balandžio 18 d. Gamtos tyrimų centre INSIGNIA-EU projekte dalyvaujantys bitininkai bus supažindinti su projekto veiklomis.

Kviečiame į doc. dr. Eduardo Budrio atvirą paskaitą „Mūsų (Homo sapiens) ekologinė niša“ (Our (Homo sapiens) ecological niche), balandžio 28 d. 13 val. Gamtos tyrimų centro konferencijų salėje (101 kab.).

 

Renginys taip pat bus transliuojamas „MS Teams“ platformoje:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MGNiNTNkYTUtNDljYi00MDJmLWJiYzQtZWNlZTBmMmFlMjBk%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2256ed073a-a1d9-466f-ad25-2489cf7b4677%22%2c%22Oid%22%3a%2237bc326a-28ad-44a6-8074-5e0cc93f49b2%22%7d

 

Kovo 22 d. per ekskursiją „Globalių mokinių festivalyje“ Ekotoksikologijos ir Žuvų ekologijos laboratorijose lankėsi Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokiniai, kurį organizavo UNESCO klubas ir Tarptautinės gamtosauginių mokyklų programų koordinatoriai. Laboratorijų mokslininkai: dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Brigita Gylytė, dr. Tomas Makaras, dr. Justas Dainys, dr. Roberta Valskienė, dr. Gintarė Sauliutė ir dr. Milda Stankevičiūtė mokinius supažindino su vandens ekosistemų taršos tipais, tyrimų objektais ir tiriamų rodiklių įvairove biologiniams efektams nustatyti. Mokiniams buvo pristatyta naujausia Danio rerio veisimo ir auginimo sistema, elgsenos registravimo įranga, įsigyta pagal LMT skirtą paramą mokslo infrastruktūrai atnaujinti (Nr. S-IRA-22-11) ir supažindinti su laboratorijoje vykdomais LMT finansuojamais aplinkos taršos tyrimų moksliniais projektais: „Parazitų ir taršos sąveikos poveikis vandens organizmams“ (MULTIS, Nr. S-MIP-21-10), „Padangų gaisrų ir mikro-/nanodalelių rizikos vandens aplinkai vertinimas“ (ARFA, Nr. S-MIP-22-51), „Veterinarinių antibiotikų sklaida ir ekotoksiškumas“ (TOXVET, Nr. S-MIP-22-70) ir „New approaches in determining the impacts of chemical pollution to protect the biodiversity of the Baltic Sea“ (Detect2Protect, Nr. S-BIODIVERSA-23-1).

Kovo 29–31 d. Marianhaminoje (Mariehamn), Alandų salose, Suomijoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių bitininkystės tarybos pasitarimas bei Šiaurės ir Baltijos šalių bitininkystės mokslinių tyrimų simpoziumas (Nordic-Baltic Bee Council (NBBC) and Nordic-Baltic Apicultural Research Symposium (NBARS)). Renginyje dalyvavo bitininkystės srityje dirbantys mokslininkai iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laima Blažytė-Čereškienė simpoziume pristatė žodinį pranešimą „Dark European honeybee Apis mellifera mellifera in Lithuania“.

Dr. Ellen Welti pristatė kolegoms iš Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto įdomią ir aktualią diskusiją „Kaip ir kodėl kinta bestuburių bendrijos“. Mokslininkė naudoja laboratorinius eksperimentus ir lauko tyrimus, vykdo plačios apimties monitoringą, siekdama nustatyti, kas lemia bestuburių gausumo, funkcijų ir bendrijų pokyčius. Jei norėtumėte bendradarbiauti ar susisiekti su dr. Ellen Welti, prašome kreiptis adresu weltie@si.edu.

___________________

Dr. Ellen Welti presented an interesting and pertinent talk entitled “How and why invertebrate communities are changing” to colleagues at the Nature Research Centre and Vilnius University. Her research uses lab and field experiments, in addition to large scale monitoring to identify drivers of variation in invertebrate abundance, function, and community. If you are interested in collaborating or would like to reach out, contact Dr Welti via weltie@si.edu

Kovo 23 d. Gamtos tyrimų centre lankėsi prof. habil. dr. Edmundas Lekevičius, bendrosios adaptacijos teorijos ir sampratos apie ekosistemų evoliuciją autorius, kuris pristatė savo naujausią knygą „Biodiversity. Maintenance, Function, Origin, and Self-Organisation into Life-Support Systems“, kurią išleido „Springer“ leidykla, ir papasakojo apie savo tyrimus. Per pranešimą daug dėmesio buvo skiriama gyvybės atsiradimui ir vystymuisi Žemėje ekologinės evoliucijos kontekste. Buvo aptariami Darvino evoliucijos sampratos privalumai ir trūkumai. Buvo teigiama, kad ekosistemų evoliucijos pagrindinis variklis ne konkurencija, kaip individų atveju, o bendradarbiavimas. Renginyje dalyvavo ne tik Gamtos tyrimų centro bendruomenė, bet ir garbingi svečiai iš kitų įstaigų, tarp jų buvę dr. Edmundo Lekevičiaus kolegos, bendražygiai ir studentai.

Kovo 22–24 dienomis Kaune vykusioje konferencijoje „VIII Baltic Genetics Congress“ buvo numatytos 6 sesijos, apimančios įvairias gyvūnų, žmonių ir mikroorganizmų genetinių tyrimų temas. Mikroorganizmų genetinių tyrimų sesijos metu žodinį pranešimą „Identification of Sarcocystis Parasites from Animal Carcass and Environmental Samples Using cox1 as Genetic Marker“ pristatė Genetikos laboratorijos doktorantė Agnė Baranauskaitė. Pranešimas išrinktas 3-iu geriausiu žodiniu pranešimu konferencijoje.

Nuoroda į konferencijos tinklalapį: https://bgc.vdu.lt/