Duomenų analizė yra neatsiejama šiuolaikinių mokslinių tyrimų dalis. Ji suteikia galimybę išnagrinėti sudėtingus duomenų rinkinius bei padaryti reikšmingas išvadas. Gamtos tyrimų centre lankėsi ir paskaitą skaitė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Daunys, kuris akcentavo, kad duomenų analizė apima įvairias veiklas nuo duomenų rinkimo ir išankstinio apdorojimo iki statistinės analizės, vizualizavimo ir interpretavimo. Paskaitoje buvo aptartos kai kurios dažniausiai naudojamos statistinės priemonės, pasakojama kaip svarbu pasirinkti tinkamą statistinį įrankį, atsižvelgiant į analizės sudėtingumą bei duomenų tipą. Be to, buvo siūloma, atliekant sudėtingas analizes bendradarbiauti su statistikais arba mokslininkais, kurie turi tiek statistikos, tiek gamtamokslinių žinių. Gamtos tyrimų mokslininkai, kad pagerintų savo tyrimų galimybes skatinti įgyti pagrindinius duomenų analizės įgūdžius bei nuolatos atnaujinti savo žinias, nes duomenų analizės metodai ir statistiniai įrankiai laikui bėgant tobulėja.

Nepalas keliautojo žvilgsniu

GTC darbuotojai pietavo klausydamiesi kolegės Vidos Petiukonienės kelionės įspūdžių po tolimąjį Nepalą.

Tai buvo tikra nuotykio ir pažinimo šalis. Nepalas – tai ne tik kalnai ir gamtos stebuklai, tai ir dvasinė patirtis, kuriai sunku rasti lygių. Nuostabūs Himalajų kalnų vaizdai, draugiški vietiniai gyventojai ir gausybė netikėtų atradimų – visa tai Nepalui būdinga. Vida mums priminė, kad pasaulis yra pilnas

Antro kurso doktorantė Ieva Olechnavičiūtė pristatė stendinį pranešimą „The effects of herbicide glyphosate on the nutritional ecology of carabid beetles“, kuriame pasidalino kaip plačiausiai naudojamas herbicidas glifosatas reikšmingai paveikia žygių mitybos elgseną, kuo tai svarbu vabalams bei pasidalino herbicido naudojimo rekomendacijomis.

Trečio kurso doktorantė Margarita Kazak konferencijos metu pristatė žodinį pranešimą „Bloodsucking biting midges – neglected threat for wild birds“. Margarita papasakojo klausytojams, kas yra vektorių pernešamos ligos, kodėl svarbu tirti ne tik žmonių, bet ir laukinių gyvūnų parazitus, koks yra vabzdžių vaidmuo ir kokia tyrimų svarba šiuo klausimu. Taip pat pranešimo metu Margarita trumpai pristatė savo doktorantūros tyrimus – Culicoides smulkiųjų mašalų ir jų užsikrėtimo tripanosomatidais tyrimo rezultatus.

Praėjusią savaitę Gamtos tyrimų centro delegacija dalyvavo antrojoje Blue Mission Banos ir SUBMARINER tinklo organizuotoje Mission Arena.

Džiaugiamės galėdami pasidalyti, kad šiame renginyje sėkmingai pristatėme savo projektą „Algae Service for Life“.

Tai buvo fantastiška galimybė pristatyti savo novatorišką darbą ir pasikeisti idėjomis su šios srities bendraminčiais. Taip pat turėjome garbės susipažinti su kitais įdomiais projektais, kuriems vadovauja mūsų kolegos iš Lietuvos – Ignitis Group, MRU ir kt.

Gamtos tyrimų centre siekiame plėsti mokslinių tyrimų ir aplinkos tvarumo ribas.

Sekite naujienas apie mūsų kelionę link žalesnės ir sveikesnės planetos!

Ekotoksikologijos laboratorijoje baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus rašantys studentai aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose!

📌 Tarptautinė konferencija „The COINS 2024“

✅  Agnė Bučaitė „Erythrocytes size and shape changes in fish early-life stages after exposure to microplastics“ (žodinis pranešimas, vadovė dr. Milda Stankevičiūtė)

✅ Vita Žvynakytė „Biochemical effects of microplastic pellets on Oncorhynchus mykiss“ (stendinis pranešimas, vadovė dr. Janina Pažusienė)

✅Eglė Gadeikytė „Determination of the oomycetes effect on Salmo salar L. by assessing changes in oxidative stress biomarkers“ (stendinis pranešimas, vadovė dr. Gintarė Sauliutė)

📌 Nacionalinė 27-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“

✅ Vita Žvynakytė „Carassius gibelio hematologinių ir biocheminių streso biožymenų bei fiziologinių rodiklių įvertinimas Kuršių marių pakrantės zonose“ (žodinis pranešimas)

📌 Tarptautinė konferencija „Open Readings 2024“

✅Agnė Bučaitė „Consequences of long term exposure to microplastics and effects on cytogenetic and antioxidant biomarkers in fish“ (žodinis pranešimas)

✅Vita Žvynakytė „Evaluation of oxidative stress biomarkers in rainbow trout after exposure to microplastic pellets“ (stendinis pranešimas)

✅ Eglė Gadeikytė „Assessment of pathogenic oomycetes impact on Salmo salar  L. larvae using oxidative stress biomarkers“ (stendinis pranešimas)

Moksliniai tyrimai vykdomi dėka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų:

🌞 Detect2protect, S-BIODIVERSA-23-1

🌞 ARFA, Nr. S-MIP-22-51

Tarptautinė geologinio paveldo ekspertų grupė (GhEG) balandžio 22–26 d. lankėsi Lietuvoje, vertino ledlaikių metu sukurtą geologinį paveldą: „importinius“ riedulius, Vilniaus pilių termoerozinį kalvyną, senąją Medininkų aukštumą lygino su „moderniu“ paskutiniojo apledėjimo reljefu Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Diskutuota ar tai tikrai jau buvo paskutinis apledėjimas…

Susitikimo metu siekiama suburti kuo platesnį geologinio paveldo ekspertų tinklą, sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Svarstyti klausimai susiję ne tik su gražių ir populiarių vietų lankymu. Tai galimybė aptarti kylančius įvairių šalių ir interesų konfliktus, kurie dažnai pasitaiko ypač urbanizuotose vietose, kylančius pavojus juos sunaikinti dėl intensyvėjančios žmogaus veiklos bei galimybes kaip išsaugoti geopaveldo objektus nuo juos natūraliai veikiančių gamtinių veiksnių.

Didžiausią įspūdį ekspertams iš Ispanijos, Portugalijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kitų šalių padarė Šeškinės ozas. Visų pirma, tokio reiškinio pietų šalyse niekas nebuvo matęs. Bet didžiausias įspūdis buvo tai, kad ozas (o tai kukli ilga kalvelė) darė įtaką urbanizacijai. Kolegoms pasirodė neįtikėtina, kad ozo išsaugojimui palikta žalia erdvė miesto urbanistinėje paklodėje. Geologinis ledyno paliktas reliktas davė įkvėpimą pasivadinti ozo vardu gimnazijai, gatvei, prekybos centrui ir t. t.

Kitas didžiausias įspūdis – tai kontinentinės kopos, kurias lankėme Skersabalių geomorfologiniame draustinyje. Labiausiai stebino pietų kraštų ekspertus kaipgi galėjo biraus smėlio kopos išlikti nuo poledymečio iki dabar, juk jos intensyviai veikiamos kritulių ir vėjo seniai turėjo sunykti. Vieningai sutarėme, kad lankytos kopos – tai unikalus gamtos paminklas, labai aiškiai ir įtikinamai liudijantis dramatiškus klimato pokyčius poledynmetyje.

Taigi, nors neturime uolėtų kalnų ar vulkanų, visgi galime didžiuotis unikaliu ledlaikių geologiniu paveldu, kuris yra įdomus tokių reiškinių nemačiusiems.

Didelį įspūdį padarė Žemės gelmių informacijos centras esantis Vievyje, kurio kernotekoje – kerno saugykloje saugomas vertingiausių gręžinių kernas, kurio bendras ilgis – 144,28 kilometro. Ekspertai pasidalino savo patirtimi ir vykdoma kerno saugojimo praktika kitose šalyse.

Susitikimas, lauko ekskursijos ir potyriai Lietuvoje ekspertų grupę įkvėpė parengti Geopaveldo Vilniaus deklaraciją. Bet apie ją pranešime vėliau.

 

Seminarą organizavo LGT, GTC, LGS.

Laura Gedminienė ir Jonas Satkūnas, GTC

Gerb. kolegos,

kviečiame visus gegužės 3 d. (penktadienį) 11 val į atvirą paskaitą „Duomenų analizės pagrindai gamtininkams: kaip susiorientuoti įrankiuose, ką svarbiausia suprasti ir ko tikėtis?“. Pranešėjas Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto dr. Darius Daunys.

Renginys vyks Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje (101 kab.) ir bus transliuojamas MS Teams platformoje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Išleista knyga „Vilniaus universiteto XXVI biologų laida“ [sudarytojas, bendraautoris, redaktorius akad. Mečislovas Žalakevičius. – Vilnius : Baltijos kopija, 2024. – 622[2] p. : iliustr., portr. ISBN 978-609-417-269-4]

Mokslo istorijai ir egodokumentikai priskiriamoje knygoje pateikta trumpa informacija apie Vilniaus universitetą ir jo Gamtos fakultetą, jame 1967–1972 m. biologams dėsčiusius iškilius dėstytojus ir profesūrą (jos aprašyta virš 30), joje savo prisiminimais ir nueito gyvenimo kelio patirtimi pasidalijo didžioji dalis Vilniaus universiteto XXVI biologų laidos absolventų, tarp kurių yra net aštuoni mokslininkai, apgynę dr. ir habil. dr. disertacijas, keturi iš jų apdovanoti Lietuvos mokslo, Rusijos Federacijos vyriausybės, Lietuvos valstybine ir Lietuvos MA vardinėmis premijomis, vadovavę mokslo laboratorijoms, mokslinių tyrimų institutams ir centrams, parengę daugybę universiteto bakalaurų ir magistrų, vadovavę jų tyrimams ir baigiamiesiems darbams, vadovavę gamykloms, vienas jų išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku). Net septyni šio kurso mokslininkai dirbo Gamtos tyrimų centre ir jį sudarančiuose mokslinių tyrimų institutuose: doc. dr. Kazimieras Baranauskas, doc. dr. Povilas Ivinskis, dr. Violeta Pileckaitė Ivinskienė, dr. Rasa Jomantienė, dr. Irena Zitikaitė, akad. habil. dr. Mečislovas Žalakevičius ir dr. Valdemaras Žiliukas.

Knygoje apie dėstytojus prisiminimais dalijasi ir jų bendradarbiai.

Mūsų kursą lydėjo sėkmė – 1967–1972 m. Vilniaus universitete biologams dėstė išskirtiniai profesoriai ir dėstytojai, kurių dauguma buvo paruošta dar tarpukario Aukštųjų kursų, Lietuvos/Vytauto Didžiojo/ universitete bei garsiuose užsienio šalių universitetuose. Tarp jų buvo puikių mokslininkų, sukūrusių originalias mokslines mokyklas, už savo straipsnius ir knygas gavusių valstybines mokslo premijas, be to, apdovanotų dvigubomis valstybinėmis mokslo premijomis bei išrinktų Lietuvos mokslų akademijos nariais.

Knyga skiriama Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto XXVI biologų laidos 50-mečio jubiliejui. Ji dienos šviesą išvydo 2024 m. balandžio viduryje. Šiuos metus Lietuvių tautosakos archyvas skelbia egodokumentikos metais. Sudaryta knyga visiškai atitinka šios mokslo šakos reikalavimus pateikiamai medžiagai – atsiminimai, dienoraščių ir laiškų fragmentai, to laikmečio nuotraukos. Ši knyga – tai žmonių liudijimai apie gyventą laiką, patirtus įvykius, to laikmečio aplinką ir atmosferą, juose dėstoma sava pozicija, pasaulėžiūra, išreiškiamos vertybės. Knyga gali būti vertinga ne tik kurso kolegų vaikams ir vaikaičiams, bet ir tapti vertingu tyrimo šaltiniu mokslininkams ir ateities tyrėjams, reikšmingu palikimu ateities kartoms. Publikuoti tekstai gali papildyti turimus istorinius, kultūrinius ar kalbinius šaltinius.

Knygoje įdėtose ištraukose iš Violetos Pileckaitės Ivinskienės rašytų dienoraščių, laiškų ir prisiminimų atgyja 1967–1969 m. kurso gyvenimo kronika – primiršti vardai ir pavardės, studijų epizodai, pirmųjų dviejų studijų vasarų praktikų kasdienybė, studentų savarankiškų tyrimų atradimai, sutikti žmonės, studentiška buitis, lankomų vietų grožis, etnografiniai kaimai, aptinkamos biologinės įvairovės vertybės, studentiškų žygių ir jų dalyvių (universiteto žygeivių) romantika, o svarbiausia – atsiskleidžia to laikmečio aplinka ir atmosfera – išlikusiose sovietmetyje darytose nuotraukose įamžinti rūbai, apavas, vaikų vežimėliai ar dviratukai, žaislai, mūsų šukuosenos ir „makiažas“, kiemų pilkas suskeldėjęs asfaltas, išsiklaipę, kažkada buvę „šaligatviai“, telkšančios kiemų balos po lietaus, autobusai, troleibusai, automobiliai, pajuodusios, aprūkusios namų sienos…

Knygos pabaigoje sudarytame tematiniame fotografijų albume ir knygos tekstinėje dalyje pateikta virš 1000 nuotraukų, įamžinusių šios biologų laidos gyvenimą, studijų kasdienybę, vasaros praktikų darbus, priverstines talkas kolūkiuose, tarnybą sovietinėje armijoje, jau absolventų rengtų susitikimų epizodus.

Knyga išleista kurso absolventų asmeninėmis lėšomis ir prieinama Nacionalinėje M. Mažvydo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose, taip pat Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje ir Dotnuvos m. bibliotekose.

Akad. Mečislovas Žalakevičius

GTC Paukščių ekologijos laboratorijos afilijuotasis mokslininkas

Balandžio 24 d. Gamtos tyrimų centre įvyko naujų narių į GTC Ankstyvosios karjeros tyrėjų komitetą rinkimai. Iš viso rinkimuose dalyvavo 10 kandidatų. Elektroninio balsavimo metu, 2 metų (2024–2026 m.) kadencijai, išrinkti 7 nauji komiteto nariai:

Dr. Nathan Jay Baker

Dr. Carolina R. F. Chagas

Dr. Denis Copilaş-Ciocianu

Doktorantė Olga Demina

Dr. Lukas Petrulaitis

Dr. Gintaras Malmiga

Doktorantė Kristina Valavičiūtė-Pocienė

 

Komiteto pirmininku išrinktas Dr. Nathan Jay Baker.

 

Sveikiname naujus GTC AKTK narius ir linkime sėkmės darbuose!

 

Nuotraukose akimirkos iš renginio.