Molekulinės ekologijos laboratorija

Molekulinės ekologijos laboratorijos mokslininkai vykdo plintančių ir atkuriamų gyvūnų bei modelinių augalų rūšių genetinės įvairovės, populiacinės genetinės struktūros, jos formavimosi ypatumų,  filogenijos ir filogeografijos tyrimus bei Sarcocystis genties parazitų morfologijos ir sistematikos tyrimus, naudodami molekulinius žymenis. Laboratorija disponuoja visa būtina DNR tyrimams įranga, suteikiančia galimybę vykdyti DNR išskyrimo, koncentracijos nustatymo, fragmentų pagausinimo, elektroforetinės analizės, pagausintų fragmentų vizualizacijos, DNR sekoskaitos ir mikrosatelitinių fragmentų dydžio nustatymą.  Molekuliniai tyrimai vykdomi, naudojant 8 kapiliarų „Applied Biosystems 3500 Genetic Analyzer“ prietaisą, plokštelinę centrifugą „Eppendorf  Centrifuge 5430“, termociklerius „Eppendorf“, „Applied Biosystems Veriti 96 Well Thermal Cycler“, „GeneAmp PCR System 9700“.  Pagausintiems fragmentams vizualizuoti naudojama gelių dokumentavimo sistema „BioDocAnalyze“. Sarcocystis ir kitų parazitinių pirmuonių tyrimai vykdomi, naudojant šviesinį mikroskopą „Nikon ECLIPSE 80i“ su vaizdo analizės sistema INFINITY3. Duomenys analizuojami, remiantis šiuolaikinėmis molekulinių duomenų analizės programomis.

Pagrindinės laboratorijos mokslininkų vykdomų tyrimų kryptys:

• Sarcocystis genties parazitų paplitimo, genetinės įvairovės, gyvybinių ciklų, naujų rūšių identifikavimo tyrimai, plečiant tyrimų geografiją (intensyvinant bendradarbiavimą su Ispanijos, Austrijos, Suomijos, kitų šalių parazitologais, genetikos, veterinarijos srities specialistais, tobulinami tyrimų metodai parazitų rūšinei sudėčiai nustatyti iš tarpinių ir galutinių šeimininkų raumeninių audinių, plėšrūnų žarnynų, aplinkos pavyzdžių.
• Patogių modelinių augalų rūšių (pvz., Lemna minor) laukinių populiacijų ir laboratorinių linijų tyrimai, kuriant laboratorines linijas, patogias vykdyti eksperimentus kontroliuojamomis sąlygomis, vertinant įvairių aplinkos veiksnių, tokių kaip UV ir elektromagnetinė spinduliuotė, poveikį augimo parametrams ir potencialui generuoti taškines mutacijas specifiniuose lokusuose.
• Skirtingų sistematinių grupių gyvūnų – žuvų (pvz., Perca fluviatilis, Anguilla anguilla, Acipenser oxyrinchus), paukščių (pvz., Streptopelia turtur, Columba palumbus, Coturnix coturnix), smulkiųjų žinduolių (pvz., Microtus agrestis, Microtus oeconomus, Myodes glareolus), medžiojamųjų gyvūnų rūšių (elninių, šernų, plėšriųjų žinduolių, didžiųjų ančių, keršulių ir kt.) genetinės įvairovės, populiacinės genetinės struktūros, filogenijos, filogeografijos, antropogeninės veiklos poveikio laukinėms populiacijoms, padarinių gyvajai gamtai ir žmogui tyrimai.
• Kaupiamos tiriamų rūšių molekulinių duomenų bazės, plėtojamas bendradarbiavimas su tokiomis valstybinėmis įstaigomis, kaip Aplinkos ministerija, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdant taikomuosius užsakomuosius ir fundamentinius tyrimus, susijusius su gyvūninės kilmės audinių identifikavimu, rūšinės priklausomybės nustatymu, genotipavimu, populiacijų genetinės struktūros ir būklės vertinimu.