Joint management of Latvian – Lithuanian transboundary river and lake water bodies (TRANSWAT)

PROJEKTO PROGRAMA http://www.latlit.eu/

VYKDYMO LAIKOTARPIS 2020-10-01 – 2022-09-30

DB NUORODA https://latlit.eu/lli-533-joint-management-of-latvian-lithuanian-transboundary-river-and-lake-water-bodies-transwat/

Projekto „TRANSWAT“ tikslas – užtikrinti tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių, kurių hidromorfologinė ir (arba) ekologinė kokybė gali neatitikti ES Vandens direktyvos (VPD) reikalavimų, bendrą vertinimą ir valdymą.Programos teritorijoje yra trys Latvijos-Lietuvos pasienio upių baseinai (Venta, Lielupė ir dalis Dauguvos), kuriuose daugelio upių ir ežerų būklė neatitinka „geros ekologinės būklės“ kriterijų. Kai kurios upės netgi priskiriamos prie smarkiai modifikuotų vandens telkinių dėl pakitusių gamtinių sąlygų, nes jų vandens režimą reguliuoja hidroelektrinių (HE) kaskados. Šiuo metu LV-LT pasienyje esantys ežerai dažniausiai tik Latvijoje apibūdinami kaip vandens telkiniai. Todėl šių ežerų vandens kokybės monitoringas ir poveikių analizė vykdomi tik Latvijoje.

Projektas sudaro dvi tyrimų dalys: (1) upių, reguliuojamų HE kaskadomis, vertinimas ir valdymas bei (2) pasienio ežerų ekologinės būklės ir jų ekosistemų gerovės vertinimas ir valdymas.

Pirmoje tyrimų dalyje bus nustatytas ekologinis debitas (E-flow) LT – LV pasienio Ventos baseino upėse, kurias reguliuoja HE kaskados, bei siūlomi nacionalinių vandens įstatymų pakeitimai tokių upių reguliavimo poveikiui švelninti. Lauko tyrimų metu bus renkami hidromorfologiniai ir žuvų duomenys ekologiniam debitui (E-flow) modeliuoti Lietuvoje (Varduvos upėje su 5 HE) bei Latvijoje (Losis upėje su 2 HE ir Ciecere upėje su 3 HE). Po to bus naudojamas populiariausias ekologinio debito skaičiavimams skirtas modelis (MesoHABSIM), atitinkantis VPD keliamus reikalavimus. TRANSWAT projekte bus naudojama “Interreg Latvia-Lithuania project (ECOFLOW)” sukurta harmonizuota metodika, skirta ekologiniam debitui modeliuoti. Ekologinio debito skaičiavimai taip pat bus atliekami internetinėje modeliavimo platformoje, kuri bus sukurta neseniai pradėtame projekte “LIFE GoodWater IP project”. Vadovaujantis ekologinio debito vertinimo rezultatais, HE kaskados veikla bus modeliuojama naudojant HEC-RAS modelį (kompiuterinė programa skirta vandens telkinių hidrauliniam modeliavimui), siekiant užtikrinti ekologinį režimą žemiau kiekvienos HE ir tvarų vandens telkinių valdymą. Vadovaujantis gautais rezultatais ir rekomendacijomis, bus pasiūlyti nacionalinių vandens įstatymų pakeitimai, siekiant sušvelninti upių tėkmės reguliavimo poveikį.

Antroje tyrimų dalyje bus vertinama penkių pasienio ežerų ekologinė būklė Lielupės (Gaiaris/Ilgė) ir Dauguvos (Galinu/Šalna, Kumpinisku/Kampiniškių, Lauceses/Laukesas ir Skirnas) upių baseinuose. Trys ežerai (Galinu/Šalna, Kumpinisku/Kampiniškiai, Lauceses/Laukesas) priklauso NATURA 2000 tinklui. Nauji duomenys bus renkami vykdant vandens kokybės ir kiekybės monitoringą bei išsamius biologinius ir žuvų tyrimus. Apjungus naujus duomenis su išsamia ežerų baseinų analize (paviršinio ir požeminio vandens sąveikos vertinimas ir taršos šaltinių kiekybinė analizė matematinėmis procedūromis), bus nustatyta penkių ežerų ekologinė būklė. Bendra ežerų ekosistemos gerovės vertinimo metodika bus sukurta ir patikrinta pilotiniame ežere Garais/Ilgė. Norint užtikrinti projekto rezultatų tvarumą ir tolesnį vandens kokybės gerinimą, bus sukurta harmonizuota Latvijos-Lietuvos monitoringo programa (MP) ir priemonių programa (PoM).

Įgyvendinant pirmoje tyrimų dalyje numatytas užduotis buvo surinkta informacija apie dabartinę Varduvos upės ekologinę būklę bei ją nusakančių kokybės elementų rodiklius, taip pat išanalizuota informacija apie įvairaus pobūdžio žmogaus ūkinės veiklos įtaką upės ekologinei būklei. Žemiau kiekvienos iš penkių hidroelektrinių, įrengtų Varduvos upėje buvo parinktos reprezentatyvios upės atkarpos ir jose atlikti žuvų tyrimai. Žuvų tyrimai atlikti kiekviename iš tyrimams pasirinktoje upės atkarpoje identifikuotų hidromorfologinių vienetų, pasižyminčių specifinėmis grunto sudėties, gylio, srovės greičio bei žuvims tinkamų slėptuvių charakteristikomis. Remiantis tyrimų duomenimis, buvo įvertintas žuvų rūšių pasiskirstymas įvairiuose hidromorfologiniuose vienetuose, taip pat visuose tirtuose upės ruožuose apskaičiuotas žuvų rodiklių nukrypimo nuo natūralių sąlygų laipsnis. Remiantis analizės rezultatais buvo identifikuoti bendrieji žuvų bendrijos būklės pokyčių HE kaskadų gradiente dėsningumai ir nustatyti pagrindiniai šiuos pokyčius sąlygojantys veiksniai. Taip pat pabaigtas sąlyginių buveinių tinkamumo kriterijų testavimas skirtingoms žuvų rūšims. Kriterijai yra naudojami tolimesniam buveinės tinkamumo žuvims esant skirtingiems debitams modeliavimui su MesoHABSIM modeliu bei optimalaus ekologinio debito nustatymui.

Įgyvendinant antroje tyrimų dalyje numatytas užduotis buvo surinkta esama informacija apie penkių pasienio ežerų – Ilgės/Garais, Šalnos/Galinu, Kampiniškių/Kumpinisku, Laukeso/Lauceses ir Skirno/Skirnas ekologinę būklę. Taip pat buvo surinkta informacija apie žmogaus ūkinės veiklos pobūdį bei intensyvumą šių ežerų baseinuose, vykdyta potencialių taršos šaltinių paieška. Įgyvendinant projekto užduotis, projekto įgyvendinimo 1-ojo laikotarpio metu Laukeso ir Kampiniškių ežeruose buvo instaliuoti automatiniai vandens lygio matuokliai, kurie buvo nuimti po 15 mėnesių trukusių nepertraukiamų matavimų. Išsamūs vandens lygio pokyčių duomenys šiuo metu naudojami visapusiškai vertinant ežerų ekologinę būklę. Visuose penkiuose ežeruose buvo atlikti žuvų bendrijų tyrimai. Tyrimų duomenys buvo išanalizuoti ir įvertintas žuvų rodiklių nukrypimo nuo natūralių sąlygų laipsnis. Naudojant Lietuvos ežerų žuvų indeksą, pagal žuvų rodiklius buvo nustatyta tirtų ežerų ekologinė būklė. Žuvų rodiklių nuokrypis geros būklės kriterijų neatitinkančiuose ežeruose buvo įvertintas galimo antropogeninio poveikio kontekste. Taip pat, šiuo metu yra testuojama ežerų ekologinės būklės vertinimo pagal Latvijos ir Lietuvos žuvų indeksus sistemų palyginimo metodika.

Projekto vykdymo laikas: 2020-10-01 – 2022-09-30
Projekto numeris: LLI-533
Projekto akronimas: TRANSWAT
Projekto biudžetas: 607 466,51 EUR (Europos regioninės plėtros fondo (ERDF) finansuojama dalis 516 346,53 EUR)
Projektas finansuojamas iš: Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 programos. http://www.latlit.eu/
Oficialus EU puslapis: www.europa.eu

Projekto viešinimas

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Gamtos tyrimų centras ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.

×