Darni vėjo energetikos plėtra vakarų Lietuvoje (DAVEP-VLIT)

Vadovas – dr. M. Dagys, projekto kodas Nr. EEE-LT03-AM-01-K-01-011,

PROJEKTO TIKSLAS – konfliktinių teritorijų, kurios plėtojant vėjo energijos gamybos pajėgumus yra jautrios biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, nustatymas ir konfliktų valdymo rekomendacijų parengimas.

Nuotraukos autorius Mindaugas Kirstukas

PROJEKTO UŽDAVINIAI IR VEIKLOS

– Identifikuoti konfliktines teritorijas, kurios plėtojant vėjo energijos gamybos pajėgumus yra jautrios  biologinės įvairovės požiūriu

• Išanalizuoti pirminius informacijos šaltinius ir parengti kriterijus konfliktinių teritorijų identifikavimui. Bus identifikuotos visos Vakarų Lietuvos teritorijos, kurios yra aktualios projekto tikslinių gyvūnų grupių apsaugai; taip pat teritorijos, kurios yra tinkamos vėjo jėgainių plėtrai. Teritorijų išskyrimas bus vykdomas pagal su suinteresuotais asmenimis suderintus kriterijus. Visi kriterijai bus aprašomi standartizuota forma.
• Atlikti kriterijų reikšmingumo analizę. Bus vykdoma pasirinktų ir suderintų su suinteresuotais asmenimis kriterijų reikšmingumo analizė. Bus nustatyta kiek pasirinkti kriterijai yra reikšmingi konflikto intensyvumui. Kriterijų reikšmingumo įvertinimas bus aptartas su suinteresuotais asmenims ir aprašytas standartizuota forma.
• Parengti konfliktinių teritorijų identifikavimui reikalingų erdvinių duomenų bazę. Bus parengta skaitmeninė erdvinių duomenų bazė, turinti tiek sluoksnių, kiek bus identifikuota kriterijų. Tam tikslui bus naudojami įvairūs informacijos šaltiniai – specialieji ir detalieji planai, kadastrų ir registrų duomenys bei kita skaitmeninė ir neskaitmeninė informacija. Neskaitmeninė informacija šios veiklos metu bus įskaitmeninta. Bus kuriamas erdvinės informacijos analizės modelis.
• Sukurti atliktos analizės rezultatais pagrįstą modelį, leidžiantį identifikuoti konkrečias konfliktines teritorijas ir konflikto mastą jose. Bus sukurtas  erdvinės informacijos automatizuotos analizės modelis, leidžiantis pasirinktame plote (pvz., savivaldybėje, apskrityje) vizualizuoti konfliktines teritorijas, apskaičiuoti jų plotus bei identifikuoti konflikto mastą jose. Paruoštas įrankis toliau galės būti laisvai naudojamas ir po projekto užbaigimo vertinant konfliktų mastą ir kitose teritorijose.
• Atlikti sukurto modelio verifikavimą remiantis in situ (tyrimų vietoje) duomenimis. Pagal nustatytus kriterijus pasirinktose teritorijose bus atliekami projekto tikslinių gyvūnų stebėjimai su tikslu surinkti informaciją, leidžiančią atlikti parengto modelio verifikavimą. Erdvinės informacijos analizės modelio verifikavimas leis užtikrinti, kad su modelio pagalba daromas vertinimas atspindi realią situaciją. Vertinimo rezultatai bei modelio panaudojimo galimybės vertinant konfliktų mastą bus pristatyti dviejų seminarų metu vietos aplinkosauginėms organizacijoms bei bendruomenių atstovams.

– Parengti konfliktų tarp vėjo jėgainių plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos valdymo rekomendacijas.

• Parengti rekomendacijas, kaip spręsti konfliktus tarp vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Bus parengtos rekomendacijos, kaip vystant vėjo energetiką užtikrinti, kad projekto  tikslinėms gyvūnų grupėms būtų daromas kuo mažesnis poveikis ir tuo pačiu užtikrinami biologinės įvairovės apsaugos tikslai. Bus parengtas informacinis leidinys, pristatantis modelio taikymo, identifikuojant konfliktines teritorijas bei konfliktų mastą, galimybes bei projekto metu parengtas rekomendacijas.

PAREIŠKĖJAS – valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras.

PARTNERIAI

Norvegijos gamtos tyrimų institutas (Norsk institutt for naturforskning – NINA) yra pagrindinis gamtos tyrimų institutas Norvegijoje. Tarp daugelio projektų, kuriuos yra įgyvendinęs institutas, yra skirtų ir sektorinių infrastruktūrų vystymo darnumo biologinės įvairovės apsaugos požiūriu analizei tame tarpe ir  vėjo energetikos vystymo analizei. NINA specialistai, įgyvendindami GP Wind, OPTIPOL projektus, yra parengę  konfliktų analizės metodikas, kurias numatoma pritaikyti ir įgyvendinant šį projektą. Pagrindinis NINA specialistų indėlis bus rengiant erdvinių duomenų analizės įrankį (modelį), kuris leis analizuoti pagal pasirinktus kriterijus atitinkamai paruoštus erdvinės informacijos sluoksnius. NINA mokslininkų patirtį GTC mokslininkai pritaikys rengiant vertinimo kriterijus bei ruošiant vėjo energetikos poveikio biologinei įvairovei mažinimo rekomendacijas.

Darnaus vystymosi centras (DVC). DVC darbuotojai turi ilgametę projektų ir administracinio darbo patirtį todėl šiame projekte pagrindinė DVC funkcija yra projekto tarpinių ir galutinių rezultatų aptarimo su suinteresuotomis organizacijomis bei seminarų organizavimas, sąveikų tarp projekto parnerių užtikrinimas, trūkstamų ekspertinių paslaugų įsigijimo organizavimas. DVC specialistai, turintys šikšnosparnių tyrimo patirtį, atliks vėjo jėgainių poveikio šikšnosparniams analizę, parengs kriterijus bei atliks lauko stebėjimus, reikalingus sukurto modelio validavimui.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA). LVEA, kurioje šiuo metu dalyvauja apie 90 procentų investuotojų į Lietuvos vėjo energetiką, užtikrins, kad vėjo energetikos plėtros poreikiai ir tikslai būtų pilnai įkomponuoti į analizės sistemą. Tokiu būdu bus pasiekta, kad sukurtas analizės modelis nebus vien ekocentriškas ir leis optimaliai išryškinti esamus ir būsimus konfliktus tarp biologinės įvairovės apsaugos ir vėjo energetikos plėtros. Šio projekto metu LVEA yra atsakinga už kriterijų ir jų reikšmingumo vėjo energetikos plėtros požiūriu parengimą, bei pagalbą GTC mokslininkams ruošiant rekomendacijas.

APIE PROJEKTĄ

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad vėjo elektrinių, prijungtų prie tinklų suminė galia iki 2020 metų turi pasiekti 500 MW (Žin., 2011, Nr. 62-2936, Žin., 2013, Nr.12-560). Šiuo metu instaliuota galia viršija 280 MW, dar virš 210 MW suminei galiai yra paskirstytos licencijos. Daugiausia jų yra Vakarų Lietuvoje. Tikėtina, kad 500 MW riba bus pasiekta jau 2016 metais. Nežiūrint savo patrauklumo dėl mažo CO2 išmetimų kiekio, vėjo jėgainių plėtra daro tiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Poveikis daugiausia pasireiškia trimis aspektais: tiesioginiu išstūmimu (paukščių poilsio, žiemojimo vietų užėmimas), tiesioginiais susidūrimais (paukščių migracijos, sklandančių paukščių atvejais) ar dėl besisukančių turbinų sukeltų staigių oro slėgio pokyčių sukeliant gyvūnų žūtį (daugiausia šikšnosparnių atveju). Tikėtina, kad vėjo jėgainių tankis Lietuvoje ir po 2020 metų augs. Taigi, konflikto mastas tarp vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės didės, juolab kad vakarų Lietuva yra svarbi tiek paukščių, tiek šikšnosparnių migracijai. Probleminių teritorijų identifikavimas biologinės įvairovės apsaugos ir vėjo jėgainių plėtros atžvilgiu bei konfliktų mažinimo rekomendacijų parengimas yra svarbūs siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, o taip pat padės geriau valdyti esamus. Projekto metu sukurtas, erdvinių duomenų analize pagrįstas, įrankis (modelis), leis vizualizuoti konfliktų mastą žemėlapyje. Modelis leis atlikti aplinkosaugos ir vystymo tikslų derinimą transformuodamas parinktus kriterijus į interesų suderinamumo skalę diapazone nuo 0 iki 1. Šis procesas yra grindžiamas neapibrėžtumų logikos teorijos principais ir yra naudojamas daugelyje šalių sprendžiant konfliktų valdymo problemas. Remiantis šiuo modeliu bus galima automatizuotu būdu vizualizuoti konfliktines teritorijas vakarų Lietuvoje, o taip pat konflikto intensyvumą pagal pasirinktus kriterijus. Sukurtas modelis nebus vienkartinio panaudojimo produktas. Atnaujinus informacijos sluoksnius bus galima gauti problemines teritorijas, žinoti jų dalį tam tikroje teritorijoje ir matyti konfliktų intensyvumą. Keičiant kriterijus ir jų reikšmingumą bus galima matyti kaip kinta probleminių teritorijų plotas ir konfliktų intensyvumas. Šis modelis galės būti pritaikytas visos Lietuvos probleminių teritorijų identifikavimui, o Vakarų Lietuvos daliai parengtos rekomendacijos naudojamos ir žymiai platesniame teritoriniame kontekste. Projekto rezultatai leis teritorijų planavimo specialistams, vystytojams, poveikio aplinkai vertintojams plėtojant vėjo energetiką pasirinkti labiausiai darnius biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu sprendimus. Kartu tai leis užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą bei mažesnes laiko ir finansinių išteklių sąnaudas įgyvendinimo etape, paprastesnį poveikio aplinkai vertinimo procesą.

2015 m. kovo 25 d. Aplinkos ministerijoje susirinkę biologinės įvairovės ir vėjo energetikos specialistai tarėsi dėl kriterijų, kuriais remiantis būtų galima lengvai vizualizuoti žemėlapyje teritorijas, svarbias tiek biologinei įvairovei, tiek ir vėjo energetikos plėtrai. Plačiau…

2016 m. spalio 18 ir 26 dienomis projekto „Darni vėjo energetikos plėtra vakarų Lietuvoje“ vykdytojai bendruomenių atstovams, mokslininkams ir specialistams pristatė savo pasiūlymus kaip būtų galima derinti vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos interesus. Projekto įgyvendinimo metu sukurta erdvinių duomenų pagrindu veikianti programa leidžia identifikuoti jautrias biologinės įvairovės požiūriu teritorijas žemėlapyje, todėl vystant atsinaujinančios vėjo energetikos projektus galima iš anksto pasirinkti teritorijas, kuriose vėjo jėgainių poveikis biologinei įvairovei yra nereikšmingas.

Parengti žemėlapiai bus naudojami vėjo energetikos vystytojų bei kontroliuojančių institucijų. Konfliktinių teritorijų identifikavimo programa galės būti naudojama ir kitiems tikslams – potencialių konfliktinių teritorijų identifikavimui tarp vėjo energetikos ir kitų sektorių ar visuomenės interesų. Seminaruose taip pat buvo aptartos vėjo energetikos Lietuvoje vystymo perspektyvos.

2016 m. lapkričio 24 d. Vilniuje savivaldybių atstovams, projektuotojams ir vėjo energetikos vystytojams buvo pristatytos rekomendacijos kaip derinti vėjo energetikos plėtrą su biologinės įvairovės apsaugos reikalavimais. Renginyje taip pat buvo pristatyta Norvegijos patirtis šioje srityje.