Projekto tikslas: ištirti DNR žymenų, kuriuos rūšiadaros atvejais veikia kryptinga gamtinė atranka, panaudojimą filogenijos rekonstrukcijoms modelinėse gentyse su skirtingu (a) mitybiniu lygmeniu, (b) ekologinės specializacijos lygiu, (c) filogenetiniu amžiumi ir (d) rūšiadaros greičiu, lyginant su įprastuoju neutralaus genų dreifo veikiamų žymenų panaudojimu. Tyrimo objektas – grobuoniški plėviasparniai (vapsvos); tiriami žymenys – geluonies nuodų baltymus ir chemosensorinius baltymus koduojantys genai, tiesiogiai dalyvaujantys grobuonies-grobio sąveikoje; atrankos vertinimo metodas – santykinis egzonų evoliucijos greitis, lyginant su intronais. Šiuo metu organizmų filogenija įprastai rekonstruojama remiantis vis didesnio skaičiaus atsitiktinai parinktų mitochondrijų ar branduolio genų ar transkriptomo skirtumais, t.y. pagal daugiausia neutralius genomo pokyčius (“dreifą”), tad pagrindinis evoliucijos “įrankis”, gamtinė atranka iš esmės ignoruojama. Šio projekto rezultatai prisidėtų prie šios žinių spragos užpildymo. Taip pat šie rezultatai gali pateikti duomenų rengiant naujus metodus (a) taksonų filogenetinio konservatyvumo vertinimui pagal santykinį egzonų ir intronų evoliucijos greitį adaptyviuose ir konservatyviuose genuose bei “Raudonosios Karalienės” ir “Dvaro Juokdario” hipotezių taikymui; (b) taksonų specializacijos ir adaptyvumo potencialo vertinimui pagal adaptyvių genų kintamumą; ir (c) intronų rolės labai greitoje (“pertrauktos pusiausvyros” rūšiadaros lygmenyje) baltymų evoliucijoje įvertinimui pagal GC turtingų intronų atkarpų, išvengiančių stabilizuojančios atrankos ir galimai greitai “dreifuojančių”, tačiau galinčių per alternatyvų splaisingą vėl tapti egzonais, dalį genuose. Gauti duomenys gali būti pagrindu šiuo metu naudojamų filogenijos rekonstrukcijos algoritmų tobulinimui.
