Holoceno paleoaplinkos ir paleoklimato tyrimai suteikia galimybę pažvelgti į klimato ir aplinkos pokyčius chronologinėje perspektyvoje. Nors šiaurės Atlanto regione ir daugėja naujų tyrimų, pateikiančių įvairios informacijos tolimesnėms interpretacijoms ir apibendrinimams, ryčiau išsidėsčiusi teritorijos kontinentinė dalis vis dar lieka gana menkai tirta Holoceno paleo-istorijos atžvilgiu, kadangi dauguma senesnių duomenų šiandienos reikalavimų kontekste yra pasenę.
Praeities gamtinės aplinkos ir klimato pokyčių charakterizavimas yra ypač svarbus ateities klimato kaitos prognozėms. Eilė detalių rekonstrukcijų, atliktų praeitame dešimtmetyje, ženkliai praplėtė mūsų žinias apie holoceno laikotarpio gamtinės aplinkos ir klimato raidos istoriją. Nepaisant to, detalūs tyrimai atskleidė, kad tam tikrų pokyčių erdvinė ir laiko išraiška išlieka prieštaringos. Visuotinai pripažinta, kad regionai, esantys tranzitinėse zonose tarp okeaninio ir kontinentinio klimato arba perėjime tarp augalijos bendrijų zonų, yra daug jautresni klimato ir aplinkos pokyčiams tuo sudarydami palankią dirvą paleo-įvykių identifikacijai ir charakteristikai. Tokiu būdu, detalūs kompleksiniai gamtinių nuosėdų archyvų tyrimai, planuojami vakarų-rytų krypties gradiente, apimantys Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, šiaurinę Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusiją, įgalins ypač detalią holoceno laikotarpio klimato ir gamtinės aplinkos raidos analizę erdvėje ir laike.
Projekto tikslas: Atliekant detalius kompleksinius nuosėdų archyvų tyrimus išilgai okeaninio-kontinentinio klimato bei borealinės-nemoralinės augalijos kaitos zonų V-R gradiento įvertinti holoceno gamtinės aplinkos ir klimato pokyčių dinamiką.
Spręsdami šią problemą planuojame atlikti detalius multidisciplininius ežerinių nuosėdų pjūvių tyrimus holoceno gamtinių sąlygų ir klimato pokyčių patikimam atkūrimui Kaliningrado-Š. Lenkijos-Lietuvos-Baltarusijos gradiente. Projektas bus vykdomas koreliuojant žiedadulkių, diatomėjų, chironomidų, augalų makroliekanų tyrimų duomenis su geocheminiais, organinės nuosėdų sudėties, dalelių dydžio, mineralų įmagnetinimo bei 14C izotopų tyrimais. Numatoma a) išnagrinėti Holoceno laikotarpio augalijos raidos dėsningumus išilgai V-R gradiento, išryškinant vietinių ir regioninių pokyčių pobūdį; b) charakterizuoti nuosėdų sedimentacijos pobūdį skirtingais klimatinio rėžimo laikotarpiais; c) atlikti holoceno laikotarpio klimato kaitos studijas, remiantis chironomidų analizės duomenimis; d) remiantis naujai nustatyta chronologine seka atlikti užfiksuotų gamtinių bei klimatinių įvykių bei pokyčių, registruotų regioniniu ir globaliu mastu, koreliaciją; e) įvertinti sąsajas tarp regione nustatytų klimatinių pokyčių ir svyravimų užfiksuotų Šiaurės Atlanto įtakos zonoje.
Manome, kad labai svarbu pagilinti žinias susijusias su aplinkos istorija bei klimato dinamika, kas leis geriau suvokti tiek regioninę, tiek globalią jų evoliuciją ateityje.
